Devyni iš dešimties vokiečių investuotojų vėl rinktųsi Lietuvą, tačiau tam tikrose srityse, tokiose kaip darbo teisė ar specialistų trūkumas, įmonės pasigenda skubių vyriausybės sprendimų. Vis dėlto kas antras respondentas esamą ekonominę padėtį Lietuvoje vertina kaip gerą, o daugiau negu pusė respondentų šiemet tikisi ekonominio pakilimo, rodo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) įmonių apklausa.
Pasak AHK valdybos nario ir vykdomojo direktoriaus Floriano Shroederio, vokiečiai, atsižvelgdami į ekonominę padėtį, bendrą sektoriaus ir pačios įmonės situaciją, Lietuvą laiko labai tinkama vieta verslui vystyti.
Lyginant su Estija ir Latvija, Vokietijos verslo atstovai Lietuvoje jaučiasi geriausiai. Vis dėlto, atsakydami į klausimą, kurią šalį vertina kaip stipriausią, investuotojai Lietuvai skiria trečią vietą po Estijos ir Latvijos. Nors Lietuvos reitingas tarp 20-ies Vidurio ir Rytų Europos šalių yra puikus, Estija ir Latvija dėl savo įvaizdžio turi šiokį tokį pranašumą.
Pasak F. Š Shroederio, Vokietijos investuotojai tiki Lietuvos potencialu, tačiau taip pat įžvelgia ir keletą problemiškų sričių. Viena tokių – tai darbo kodeksas, kuris apklausoje gavo prasčiausią įvertinimą.
„Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausia būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles. Darbo teisė negali būti ekonomikos augimo kliūtis“, – sakė AHK vykdomasis direktorius.
Pasak vokiečių investuotojų, kitos probleminės sritys, kuriose Lietuva turėtų pasitempti, – tai viešųjų pirkimų skaidrumas bei kova su korupcija.
Taip pat skubių reformų pageidaujama profesinio mokymo srityje. Kas antras Vokietijos investuotojas yra nepatenkintas esama sistema. Pasigendama dėmesio profesiniam jaunų žmonių rengimui, lyginant su aukštojo mokslo studijomis. Įmonės nepatenkintos ir maža praktikos dalimi profesinėse mokyklose.
Bendra apklausoje dalyvavusių įmonių nuomone, profesinis mokymas neatitinka dabartinių darbo rinkos reikalavimų. Norint stiprinti profesinio mokymo praktiką, trys ketvirtadaliai įmonių savanoriškai dalyvautų bandomojoje dualaus profesinio mokymo iniciatyvoje, jei būtų tinkamų projektų.
„Praktika paremtą mokymą verslas itin gerai vertina. Siekdamos turėti gerai apmokytus kvalifikuotus darbuotojus, įmonės daug investuoja ir ateityje rodys dar daugiau iniciatyvos, tačiau tai turėtų būti ne tik verslo, bet ir vyriausybės rūpestis“, – teigė F. Shroederis.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) įmonių apklausa yra tarptautinės įmonių, veikiančių Vidurio ir Rytų Europoje, apklausos dalis. Atsakymus pateikė Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veiklą plėtojančios užsienio prekybos rūmų įmonės – narės.
