Verslas

2021.01.31 16:55

Nepakenks nei konservai, nei elektros generatorius: specialistai pataria, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2021.01.31 16:55

Gausiai iškritus sniegui, tūkstančiai gyventojų paroms prarado elektros tiekimą, kai kuriais atvejais – ir šildymą, o dėl užsnigtų kelių atokiau gyvenantys liko su apribotomis galimybės apsirūpinti reikalingais produktais. Tokiems atvejams specialistai pabrėžia būtinybę ruoštis iš anksto, turėti maisto atsargų, gyvenantiems sodybose – įsigyti atsarginį elektros generatorių, taip pat su artimaisiais aptarti planus ekstremalių situacijų scenarijams.


Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, susikaupęs sniego dangos storis nėra rekordiškas nei vienoje meteorologijos stotyje: penktadienį Varėnoje fiksuoti 35 cm, Vilniuje – 34 cm, Laukuvoje – 23 cm, Nidoje ir Klaipėdoje – po 5 cm. Tačiau šlapias ir sunkus sniegas laužė medžius, gadino elektros tiekimo linijas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) su Energetikos ministerija yra modeliavęs ir kur kas blogesnius scenarijus, pavyzdžiui, dviejų savaičių elektros tiekimo sutrikimus kelioms savivaldybėms iškart – tiek dėl meteorologinių, tiek dėl priešiškų atakų pasekmių. Bet kokiu atveju kalbama apie ir apie gyventojų savarankišką pasiruošimą netikėtumams, ypač gyvenančių ne didmiesčiuose.

PAGD civilinės saugos viršininkas Edgaras Geda LRT RADIJO laidai „10-12“ dėstė, kad esama keturių kategorijų žmonių – vieni yra pasirengę viskam, kartais ir persistengia, kiti į grėsmes numoja visiškai, treti reaguoja į aplinkinę informaciją ir kitų nuomonę, galiausiai yra socialiai pažeidžiamiausi, kurie savimi pasirūpinti gali ribotai arba neišgali visai.

„Lietuvoje irgi yra tokių žmonių, su kuriais tekę bendrauti, kurie turi konkrečiai nusistatę veiksmų planą, kaip jie elgsis – ar įvyktų branduolinė avarija, ar kažkoks kitas įvykis. Pakankamai žinomas žmogus, per televiziją matomas, dėstė man šitaip: jis turi nusipirkęs specialų džipą, jame sudėta viskas nuo vandens iki medicinos priemonių, šeimos reikmenų, kurie yra paruošti, jis per pusvalandį tuo džipu gali išvažiuoti, surinkti artimuosius, iš darželių ar iš kitur, ir su jais vykti tam tikra kryptimi“, – pasakojo E. Geda.

Turėti būtiniausių rezervų ir apmąstyti saugaus prieglobsčio planus yra protinga, ypač turint omenyje orų kraštutinumus, ir ne tik žiemą, sako E. Geda, o penkių žingsnių patarimus galima rasti pasirengimo ekstremalioms situacijoms tinklapyje www.lt72.lt.

„Turbūt jau girdėjote, kad Lenkijoje sulaukta tikro uragano – virš 30 metrų per sekundę vėjo, labai stiprių gūsių, siekiančių keliasdešimt metrų per sekundę, kas iš principo gali kelti kai kurias transporto priemones į orą“, – kalbėjo PAGD civilinės saugos viršininkas.

Šiomis dienomis be elektros ir šildymo Leipalingyje įstrigo ir Gintaras, LRT RADIJO pašnekovui elektros tiekimas nutrūko pirmadienį, o ketvirtadienio dieną jis dar vis neatstatytas.

„Vandens atsargų neturime, nes jis iš gręžinio, tai tirpiname sniegą. Jeigu šaltis pasilaikys, tai užšals vandentiekis, sprogs filtrais. Žodžiu, vienintelis išsigelbėjimas – ne pasitikėti ESO, o nusipirkti ir turėti generatorius. Vieną dieną, dvi gali prasilaikyti, bet savaitę be šansų“, – kalbėjo jis.

Su vaiku įstrigęs vyras pasakojo maisto atsargų turintis – jomis pasirūpinęs iš anksto.

„Maisto turim dviem dienoms. Gerai, kad atšalo, išnešėm į lauką, nes šaldytuvai gi irgi neveikia, maistas genda. Kruopų kažkokių turime, dvi-tris dienas išsilaikysime, žmona bandys ant išeiginių bandys pravažiuoti ir bandysim pravažiuoti. Jeigu elektra atsirastų, viskas gerai būtų“, – sakė Gintaras.

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėjas Albertas Daugirdas taip pat nukentėjo nuo stichijos, tačiau įvairių išgyvenimo mokymų instruktoriui šios dienos tapo testu įgūdžiams, kurių jis moko kitus.

A. Daugirdas pritaria, jog elektros generatorius gyvenantiems nuošaliau yra tikslinga investicija, o išsirinkti jį reikėtų įvertinus gyvenamąjį namą, aplinką, savo poreikius.

„Yra kaimo sodybų ar namų, kurie turi autonominį šildymą, krosneles, tai, ką galima vadinti „įmečiau malką – turiu šilumą“, tai nereikalauja elektros. Tie, kas turi šildymo sistemas, kurios be elektros įsikišimo neveikia, turėtų galvoti apie generatorius. Jeigu jo reikia tik įkrauti telefoną ar pasiklausyti žinių per radiją ar televiziją, gal užteks 900 vatų stiprumo, iki 1000. Jeigu visą ūkį norima aprūpinti, gal reikės tiek, kiek standarte – 5-7 kilovatų galingumo generatoriaus“, – patarė A. Daugirdas.

Kita alternatyva – dujų balionas ir dujinis šildytuvas. Verta turėti omenyje, kad net ir maža talpa gali būti naudinga, sako jis.

„Gali imti 20 litrų dujinį balioną, o gali imti pusės litro ar net 0,3 litro balionėlius, kurie pritaikyti visai kitokiems šildymo aparatams, ir mažame kambaryje gali su tokiu apsišildyti. Yra ir visiškai improvizuotų dalykų. Jeigu turite skardą, liaudiškai tariant, kugelio kepimui, statote tris ar keturias vadinamąsias arbatines, mažas žvakeles, dedate vieną keramikinį-molinį vazoną virš tų žvakelių, o viršuje, pageidautina, šiek tiek mažesnį dar vieną ir jūs turite improvizuotą šildytuvą, kuris veiks kaip krosnelė“, – kalbėjo LRT RADIJO pašnekovas.

Išankstinis veiksmų planas, suderintas šeimoje, visiems suteikia ramybės. Tokį turint mažiau nesklandumų sukeltų ir ryšio problemos, pavyzdžiui, perkrautos linijos, nutikus didesnei nelaimei, aiškino A. Daugirdas.

Įprastai instruktuojama turėti maisto ir vandens atsargas trims paroms, tačiau tai – nedidelis laiko tarpas, ir net gausesnis snygis, kaip parodė pastaroji savaitė, be elektros gali palikti ilgiau.

„Į tai įeina ir apsiprausimas, higienos reikalai, taigi 3-5 litrai parai vienam žmogui nėra perteklinis kiekis. Žiemą paprasčiau – jeigu turi šilumos, turi sniego, visada turėsi ir atsarginį vandens šaltinį. Taip ir skaičiuoji. Kai kurie gyventojai mėgsta sakyti: „aš turiu sandėliuke uogienių prisikaupęs“. Tai visada norisi klausti, kiek parų gali valgyti vien uogienę“, – kalbėjo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento patarėjas.

Jis pats sako vandens atsargų turintis ženkliai ilgesniam laikui negu minėtosios trys paros.

„Žiemą vanduo yra šiltose patalpose ir įvairiomis talpomis – nuo 40 litrų bidono, skirto vandeniui laikyti, iki 5 litrų ir netgi 2 litrų butelių, jeigu reikėtų evakuotis, kad būtų lengviau susidėti į automobilį, krepšius, kuprines ir keliauti. (...) Tiesiog turi atmintyje turėti, kartą per mėnesį gali perpilti, vasarą palaistyti kažką, kad nenueitų perniek. Galvoji apie tai, kas yra vietovėje, mano vietovėje yra upė, žinau, kur yra šaltiniai. Turiu vandens švarinimo tablečių, žinau, kaip tai daryti, žinau, kaip tai daryti, jeigu tų tablečių neturiu. Ir visą laiką žinai, kad vanduo nebus didžiausia problema, nebent radiacinė tarša būtų“, – dėstė A. Daugirdas.

Daug sniego – ir žala, ir nauda gamtai

Artimiausių dienų orų prognozė atodrėkio nežada, tačiau ilgainiui ištirpsianti stora šios savaitės sniego danga problemišku potvyniu netaps, LRT RADIJO laidai „10-12“ sakė klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis. Be to, nors sužalojęs daugybę medžių, gausus sniegas gamtai turės ir teigiamų padarinių.

„Sniego dangos storis – ne vienintelis rodiklis apie pavojų kilti potvyniams, dar reikia skaičiuoti, koks vandens atsargų kiekis sniege. Per pastarąsias dienas iškritęs kritulių kiekis, jeigu paverstume vandens ekvivalentą, sudarytų nuo 20 iki 30, kai kur – 35 milimetrus, taigi gerokai papildytos sniego vandens atsargos. Ir tai yra geras ženklas, nes tirpstant sniegui, atėjus pavasariui, tokiu būdu bus gerokai papildyti vandens ištekliai upėse“, – sakė klimatologas.

Pasak A. Bukančio, šiuo metu dirvožemio pašalas yra negilus, jis siekia 5-13 centimetrų.

„Dideli drėgmės kiekiai susigers į dirvožemį ir paviršinio laukų užtvindymo neturėtų būti. Dabar pašalas negilės net ir prasidėjus šalčiams, kadangi sniego dangos storis yra didelis, iki 30, rytiniuose rajonuose – iki 38 centimetrų, tai apsaugos dirvožemį nuo įšalimo“, – kalbėjo pašnekovas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt