Verslas

2021.01.29 14:39

Socialdemokratai siūlo dirbantiesiems nuotoliniu būdu suteikti teisę būti nepasiekiamiems ne darbo metu

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.29 14:39

Socialdemokratų frakcija siūlo Darbo kodekse (DK) įtvirtinti nuotoliniu būdu dirbančių asmenų teisę būti darbdavių nepasiekiamiems ne darbo metu, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.

Šias pataisas penktadienį registravo Seimo nariai Tomas Bičiūnas, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Orinta Leiputė, Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė ir Kęstutis Vilkauskas.

„DK pataisa suteiktų teisę darbuotojams būti nepasiekiamiems po darbo valandų, kai jiems nepriklauso dirbti. Žinoma, gal ir dabar atrodo savaime aišku, kad, jeigu aš nesu darbe, tai man nereikėtų dirbti, bet konkretaus aprašymo, įtvirtinto DK, neturime. [...]

Tai būtų rašytinis pagrindas, kuriuo darbuotojai galėtų remtis ir parodyti pirštu darbdaviui, kad mane gina ši vieta, o darbdaviams tai būtų kaip prevencinė priemonė, drįstant kreiptis į darbuotoją ne darbo valandomis“,– LRT.lt komentavo įstatymo projekto iniciatorius, Seimo narys T. Bičiūnas.

Kaip nurodoma DK straipsnio pakeitimo aiškinamajame rašte, pastaruoju metu vis daugiau įmonių ima taikyti lankstesnius darbo metodus, pavyzdžiui, sudaro galimybes darbuotojams užduotis atlikti nuotoliniu būdu, t. y., dirbant iš namų.

Kadangi tradiciniai darbo santykiai kinta, iškyla naujų iššūkių numatant saugiklius dėl darbuotojo profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso, streso darbe valdymo, saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe bei kt., nurodoma aiškinamajame rašte.

Dėl šios priežasties daugelyje Europos šalių – Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje – buvo priimti įstatymai, susiję su teise atsijungti nuo darbo laisvalaikiu.

„Dirbant nuotoliniu būdu, aktualu, pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus ir skambučius bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasitkiamas. Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo“, – pabrėžiama.

Įstatymo projekte taip pat akcentuojama, kad už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis darbuotojams turi būti papildomai atlygintina, todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą taip pat svarbu aiškiai reglamentuoti.

„Dirbdami nuotolinį darbą, darbuotojai ne tik patiria papildomų, jiems nekompensuojamų, su darbu susijusių išlaidų, tačiau dar ir susiduria su priverstiniu darbu ne darbo valandomis, žinoma, neapmokamu. Platus skaitmeninių darbo priemonių bei išmaniųjų telefonų naudojimas darbui sudarė prielaidas darbdaviams tam tikrus darbus darbuotojui deleguoti po darbo valandų. Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“, – rašoma rašte.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šis įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2021 m. liepos 1 d.