Verslas

2021.01.29 09:27

Suskaičiuoti 2020 m. rodikliai: ekonomika traukėsi, bet algos augo beveik 10 proc., brango paslaugos

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.29 09:27

Statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais pandemijos veikiama ekonomika susitraukė, o realusis BVP pokytis buvo neigiamas ir sudarė 1,3 proc. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių, palyginti su 2019 metais, augo 9,6 proc.

Penktadienį vykusioje Statistikos departamento nuotolinėje konferencijoje buvo pristatyti pagrindiniai 2020 m. socialiniai ir ekonominiai rodikliai.

BVP sumažėjo 1,3 proc.

2020 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. Eur, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2019 m., 2020-aisias realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė 1,3 proc. BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką 2020 m. darė apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

„Praėjusiais metais BVP pokytis buvo -1,3 proc. dėl prasidėjusios pandemijos. Dėl prasidėjusios pandemijos praėjusiais metais nutrūko eilę metų stebėtas tvarus šalies ekonomikos augimas. Praėjusiais metais dėl pandemijos įtakos stipriai susitraukus kai kuriems paslaugų sektoriams stebimas neigiamas BVP pokytis.

Didžiausią neigiamą įtaką tam turėjo apgyvendinimo, maitinimo, transporto ir saugojimo įmonių rezultatų, tačiau atsvarą tam procesui sustabdė išlikęs stabilus augimas pramonės, energetikos ir informacijos sektoriuose augimas“, – nuotolinėje konferencijoje teigė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

Dalis susidūrė su pajamų ir užimtumo problemomis

Paklaustas, kaip praėjusių metų duomenis, ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtino, jog galutinis rezultatas viršijo didžiausių optimistų prognozes.

„Ekonomikos nuosmukis – labai kuklus. Įvertinus sezoniškumą ir darbo dienų įtaką, BVP susitraukimas nesiekė 1 proc. Nors visų ES valstybių duomenų dar neturime, panašu, kad Lietuva bus ta, kuri išsiskyrė šios krizės metu, kaip patyrusi mažiausią ekonomikos nuosmukį“, – komentavo N. Mačiulis.

Priežastys, dėl kurių Lietuvos ekonomika susidūrė su gana mažu iššūkiu ir gana palankiai suvaldė susiklosčiusią situaciją, anot N. Mačiulio, yra trys.

„Pirmoji – palanki ekonomikos struktūra. Mes turėjome mažą priklausomybę nuo atvykstamojo turizmo, Lietuvos gyventojai nejautė didelio nerimo ir labai greitai po pirmos bangos jau vartojo daugiau nei prieš krizę.

Antros bangos metu taip pat nėra panikos, jų lukesčiai didėja jau antrą mėnesį, jų asmeninės finansinės padėties vertinimas yra arti rekordinių aukštumų ir tai atsispindi mažmeninės prekybos rezultatuose. [...] Trečia priežastis – valstybės pagalbos priemonės, anticiklinė fiskalinė politika, įvairios paramos priemonės“, – vardijo ekonomistas.

Paklaustas, ar praėjusiais metais gyventojams teko patirti didelių netekčių, ekonomistas Romas Lazutka teigė, jog dalis nuostolių nepajuto, tačiau kitiems teko susidurti su užimtumo ir pajamų problemomis.

„Pagal ūkio sektorius, matome, kad tai – tam tikruose paslaugų, pramogų sektoriuose. Labai svarbu, kokiame lygmenyje, ar dviese dirba tam tikrame sektoriuje, ar abu prarado darbus, ar tik vienas iš namų ūkio narių. [...] Tam tikruose namų ūkiuose gali būti labai blogai ir svarbu, kad fiskalinė politika atitinkamai reaguotų į darbo netekusius ar į skurdą patekusius gyventojus ir pan.“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka.

Prekės atpigo, paslaugos brango

2020 m BVP ketvirčių realieji pokyčiai (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką ir, palyginti su praėjusiu laikotarpiu) buvo netolygūs ir sudarė: I ketv. – 0,0 proc., II ketv. – minus 5,9 proc., III ketv. – 3,8 proc., IV ketv. – 1,2 proc.

2020 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2020 m. gruodį, palyginti su 2019 m. gruodžiu) 0,2 proc. infliacija. 2020 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 7,1 proc. (odontologų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 13,9 proc., medicinos paslaugų – 10,9 proc., farmacijos gaminių – 4,7 proc.), alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 3 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 3,6 proc. (šios grupės paslaugų kainų pokytį labiausiai lėmė pakilusios viešojo maitinimo paslaugų kainos – 4,1 proc.), kainų padidėjimas.

Metiniam kainų pokyčiui įtakos turėjo transporto grupės prekių ir paslaugų, su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro bei drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas. Didžiausią įtaką transporto grupės prekių ir paslaugų atpigimui 3,8 proc. turėjo 10 proc. kritusios degalų ir tepalų kainos. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainos sumažėjo 2,7 proc. Tai labiausiai lėmė sumažėjusios kietojo kuro ir šilumos kainos, atitinkamai 16,4 ir 11,5 proc. Drabužiai per metus atpigo 4,5 proc., avalynė – 6,1 proc. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,2 proc.

Per 2020 m. prekės atpigo 1,3 proc., tačiau paslaugos pabrango 3,9 proc.

Vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc.

2020 m. šalyje buvo 1 mln. 364,5 tūkst. užimtų gyventojų, 124,6 tūkst. bedarbių ir 883,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Užimtų gyventojų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 13,9 tūkst., arba 1 proc., bedarbių padaugėjo 32,6 tūkst., arba 35,4 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo 14 tūkst., arba 1,6 proc.

N. Mačiulis, vertindamas užimtumo duomenis, sako, kad jie yra gana pozityvūs, nes nuostoliai jaučiami tik tam tikruose sektoriuose.

„Užimtumo duomenys yra iškabingi. Užimtumas sumažėjo tik 1 proc. ir visi praradimai koncentruoti tuose sektoriuose, kurių veikla buvo sustabdyta“, – kalbėjo ekonomistas.

2020 m. nedarbo lygis šalyje buvo 8,4 proc., arba 2,1 proc. punkto didesnis nei 2019 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,6 proc. punkto ir buvo lygus 2,5 proc.

2020 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 421,2 Eur ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 9,6 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 908,9 Eur ir buvo 10,6 proc. (86,8 Eur) didesnis nei prieš metus.

2020 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 11,8 proc. ir sudarė 1 531,1 Eur, o privačiajame sektoriuje padidėjo 8,5 proc. ir sudarė 1 372,6 Eur.

2020 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos rūšių įmones, kuriose sumažėjo 1,2 proc. Labiausiai bruto darbo užmokestis didėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 16,9 proc.) bei transporto ir saugojimo (apie 14,6 proc.) veiklose.

Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 2 571 Eur), finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotojai (apie 2 479 Eur), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmonių darbuotojai (apie 1 763 Eur).

Eksportas sumažėjo 3,1 proc., importas – 9,4 proc.

2020 m. prekių eksportas sudarė 28,7 mlrd. Eur, importas – 29 mlrd. eur. Eksportas, palyginti su 2019 m., sumažėjo 3,1 proc., importas – 9,4 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. Eur. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Daugiausia importuota iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė įvairūs pramonės dirbiniai, kurių eksportas sumažėjo 0,5 proc., tačiau 18,6 proc. augo paruoštų maisto produktų, 69,7 proc. – įvairių chemijos, organinių chemijos ir farmacijos produktų, 30,1 proc. – augalinių produktų eksportas.

„Mes matome, kad Lietuvos eksportuotojai labai sėkmingai atlaikė krizę ir antrą pusmetį eksportas jau augo, didėjo eksporto užsakymai. Antrosios bangos metu jie taip pat nesumažėjo, tad šiemet galime matyti ir tolimesnį Lietuvos pramonės klestėjimą. Dėl to neprognozuojame, kad antroji banga gali palikti skausmingesnį ar panašų pėdsaką Lietuvos ekonomikoje. Šiemet ekonomika augs ir, mūsų vertinimu, sieks 2,7 proc.“, – tikino N. Mačiulis.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (63,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės – Vokietija, Švedija, Latvija, Lenkija ir Nyderlandai.

Mažmeninės prekybos apyvarta augo

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2020 m. sudarė 12,4 mlrd. Eur ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 2,5 proc. palyginamosiomis kainomis.

Nepaisant COVID-19, veikiančių ūkio subjektų skaičius šalyje 2020 m. ūgtelėjo 0,7 proc. Įregistruota 9 801 ūkio subjektu daugiau, negu išregistruota. 2020 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 13 342 ūkio subjektai, arba 5 proc. daugiau negu 2019 m.

Per devynis 2020 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 5,1 mlrd. Eur ikimokestinio pelno – 6,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį.

Tuo metu, kalbėdamas apie įmonių bankrotus, N. Mačiulis akcentavo, kad jų tikėtis ir nereikėjo, nes valstybė pasiūlė verslui mokestines atostogas, kurios padidino jų likvidumą.

„Buvo ir kitos gelbėjimo priemonės, leidžiančios išgyventi pandemiją: bankų susitarimai, leidimas atidėti paskolų mokėjimus, kas užkirto kelią bankrotų bangai.

Mes neprognozuojame, kad bankrotų banga bus ir šiais metais. Tiek galiojančios pagalbos priemonės, tiek didėjančios pajamos, sukaupti dideli finansiniai rezervai, daugelyje sektorių nesignalizuoja apie dideles artėjančias bėdas“, – tvirtino ekonomistas.

Daugiau žmonių imigravo, nei emigravo

2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1 085 daugiau negu prieš metus. Pernai 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo ir 18,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

2020 m. gimė 24,5 tūkst. kūdikių, arba 2,9 tūkst. kūdikių (10,6 proc.) mažiau nei 2019 m., mirė 43,4 tūkst. žmonių, arba 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau.

2020 m. į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių, 3 tūkst. (7,5 proc.) daugiau negu 2019 m. I

2020 m. į šalį imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,6 tūkst. (13,2 proc.) daugiau negu 2019 m. 9,3 tūkst., arba 41,8 proc. 2020 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 7,3 tūkst. (32,7 proc.) – Baltarusijos.

Praėjusiais metais emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau nei 2019 m.