Verslas

2021.01.27 12:38

Teismas nusprendė – „Agrokoncernui“ už trąšas teks mokėti antidempingo muitą

LRT.lt2021.01.27 12:38

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui dėl sprendimo mokėti antidempingo muitą panaikinimo., rašoma teismo pranešime.

Muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją, įpareigojo pareiškėją sumokėti už importuotas trąšas 5 482 eurus galutinio antidempingo muito, 1 151 eurą importo PVM, 39 eurus muito delspinigių ir 663 eurus baudos.

Pareiškėjos teigimu, importuotai prekei – amonio nitrato trąšoms – neturi būti taikomas antidempingo muitas, jos turi būti klasifikuojamos pagal kitą kodą, nes tai paneigia pateiktas kokybės sertifikatas, gamintojo bendrovės „Dorogobuzh“ paaiškinimas, taip pat bendrovės „Inspectorate Klaipėda“ ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros atlikti laboratoriniai tyrimai. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. bendros produkto masės.

Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, pažymėjo, kad muitinei turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie patvirtintų šios prekės atitiktį deklaruojamam kodui. Nagrinėjamu atveju įrodymai, kad amonio nitratas sudaro mažiau kaip 80 proc. trąšų masės, nebuvo pateikti. Pareiškėja pateikė tik Rusijos bendrovės „Dorogobuzh“ kokybės sertifikatą apie importuotų trąšų sudėtį, t. y. azoto, fosforo, kalio kiekį. Pareiškėjai nepateikus patikimų įrodymų apie bendrovėje „Inspectorate Klaipėda“ ir Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros laboratorijose tirtų trąšų mėginius, įrodymų, kad šie trąšų mėginiai yra būtent tos pačios trąšos, nėra, todėl negalima šių išvadų laikyti patikimomis.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismo posėdyje tai patvirtino pareiškėjos atstovas, argumentuodamas, kad analogišku kodu tokias trąšas importavo kita bendrovė, todėl pareiškėja taip pat importavo šiuo KN kodu paminėtas trąšas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuotai prekei (trąšoms) turi būti taikomas galutinis antidempingo muitas.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Populiariausi