Verslas

2021.01.27 11:43

Pensijų kaupimo antroje pakopoje neužtenka: Seimo komitete naujas siūlymas, kaip sukaupti daugiau pinigų senatvei

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.01.27 11:43

Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) diskutuota apie galimybę Lietuvoje sukurti investicinių sąskaitų mechanizmą. Anot komiteto pirmininko Mykolo Majausko, investicinėje sąskaitoje sukauptos lėšos galėtų būti neapmokestinamos jas išsiimant senatvėje, o tai paskatintų žmones daugiau investuoti ir užsitikrinti orią senatvę.

BFK pirmininko M. Majausko teigimu, norint oriai pragyventi senatvėje, žmogui neužteks dalyvauti vien tik antrojoje pensijų pakopoje, todėl reikia sukurti mechanizmą, kuris leistų patraukliomis sąlygomis žmogui investuoti savarankiškai.

„Taupymas ir investavimas yra dvi svarbios ekonomikos augimo prielaidos. Tai galioja ir namų ūkiams. Norėdami didesnių pajamų, patogesnio gyvenimo, orios senatvės, turime taupyti, uždirbti ir investuoti. Puikiai suprantame, kad šiandien jau yra mokestinių lengvatų, skatinančių kaupti ir investuoti. Tačiau turime būti atviri. Net jei ir kaupsime antros pakopos pensijų fonduose, be papildomų santaupų mūsų senatvė geriausiu atveju bus su skardine alaus prie televizoriaus.

Tačiau jeigu norime kartą per metus nuvykti prie jūros arba retkarčiais pasimėgauti ispaniška saule, turime kaupti papildomai. Valstybė, deja, to už mus nepadarys. Todėl reikia kalbėti apie pasaulyje populiarėjančią priemonę – investicinę sąskaitą“, – investicinės sąskaitos atsiradimo svarbą akcentavo M. Majauskas.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio teigimu, investicinė sąskaita – tai įprasta sąskaita, kurioje esančios lėšos naudojamos investuoti į finansinį turtą, o prieaugis apmokestinamas tik lėšas išsiėmus vartoti.

„Pagrindinis investicinės sąskaitos tikslas – skatinti paprastų žmonių investavimą, investavimo sąskaitų apmokestinimą darant paprastesnį“, – kalbėjo banko „Luminor“ Taupymo ir rinkų produktų departamento vadovas Mindaugas Tutlys.

Tokios sąskaitos jau veikia Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, o Lietuvoje apie investicinių sąskaitų atsiradimo galimybę Finansų ministerija prabilo dar praėjusiais metais.

70 proc. gyventojų santaupas laiko indėlių forma

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pažymėjo, kad ministerija tokią idėją vertina teigiamai. Jos teigimu, tai leistų šalies gyventojams patrauklesnėmis sąlygomis investuoti į finansų rinkas savarankiškai.

„Dabar turime tokią situaciją, kad du trečdaliai namų ūkių sako kažkiek sutaupantys. Tačiau pažiūrėjus į tai, kaip yra taupoma, tai taupoma yra sąskaitoje. Tai reiškia, kad 70 proc. žmonių savo lėšas laiko kaip banko indėlius. Todėl tikrai būtų galima tas gyventojų lėšas įdarbinti ir tokiu būdu paskatinti kapitalo rinkas, nes pas mus jos yra tikrai seklios“, – akcentavo finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė.

Investicinė sąskaita, jos teigimu, būtų skirta vidutines pajamas uždirbantiems asmenims, kurie gali ir nori taupyti senatvei arba siekdami ateityje įsigyti brangių pirkinių.

„Tokia sąskaita galėtų mažinti administracinę naštą ir tokiu būdu paskatintų žmones taupyti investuojant savo lėšas. Tokią idėją vertiname teigiamai“, – Seime kalbėjo finansų viceministrė.

Pagrindinis klausimas – kaip apmokestinti investicinę sąskaitą

M. Majausko teigimu, investicinės sąskaitos modelis turėtų būti kuo paprastesnis, priemonė turėtų būti skirta vidurinei klasei, o ne turčiams (įnašų dydis būtų ribojamas). Investicinės sąskaitos modelis taip pat turėtų papildyti antrąją pensijų pakopą, o ne ją pakeisti.

„Kaupiantieji antrojoje pakopoje fondo valdytojui atiduoda pinigus ir tikisi, kad viskas bus gerai. Tačiau investicinę sąskaitą turintis žmogus pats galėtų nuspręsti, kur jam investuoti. Jeigu jis tiki „Tesla“ ar „Amazon“, jis galėtų į šias kompanijas investuoti savarankiškai ir aktyviai valdytų savo sąskaitą“, – kalbėjo BFK pirmininkas.

Vis dėlto esminis klausimas, jo teigimu, kokie mokestiniai reikalavimai būtų taikomi investicinėms sąskaitoms.

„Kaip suprantu, Finansų ministerija kalba apie mokesčių atidėjimą, o ne lengvatą. Tačiau ar nebūtų prasmingiau žiūrėti į suomišką modelį? Remiantis juo, kol neišsiimi pinigų, jokių mokesčių nemoki. Jei pinigus iš investicinės sąskaitos išsiimi būdamas pensinio amžiaus, tu mokesčių nemoki visai“, – Seime kalbėjo M. Majauskas.

Dabartinis Finansų ministerijos pasiūlymas – 15 proc. siekiantis gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas išsiimant lėšas iš investicinės sąskaitos. GPM būtų taikomas tik kapitalo prieaugiui. Pavyzdžiui, į investicinę sąskaitą įnešus 1 000 eurų, o išėmus 1 500 eurų, mokesčiai būtų skaičiuojami nuo 500 eurų, o GPM siektų 75 eurus.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė neatmetė ir galimybės, kad, sulaukus tam tikro amžiaus, investicinės sąskaitos prieaugis nebūtų apmokestinamas, tačiau apie tai dar esą reikia diskutuoti.

„Šiuo metu mes peržiūrime visas su investavimu susijusias mokestines lengvatas. Todėl galbūt pirmiau Seimo pavasario sesijoje reikėtų išsiravėti lengvatų darželį, o paskui, kada jau reikėtų priimti investicinės sąskaitos mechanizmą, taikyti mokesčių atidėjimo lengvatą. Paskui galbūt būtų galima priimti ir kitas lengvatas dėl kapitalo prieaugio neapmokestinimo po kažkurio laiko“, – siūlė R. Bilkštytė.

Investicijų skaičius ES – 5 kartus didesnis

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V. Plunksnis Lietuvai siūlo taikyti investicinės sąskaitos apmokestinimo modelį, kuris jau veikia Estijoje. Šalyje galima reinvestuoti uždirbtą pelną, o jis nėra apmokestinamas tol, kol lėšos nėra išimamos iš investicinės sąskaitos.

Tokio modelio didžiausia nauda – lengvas mokesčių administravimas, o trūkumas – laikinai mažesnės mokesčių pajamos.

V. Plunksnis taip pat atkreipė dėmesį, kad investavimas yra susijęs su rizikomis, todėl išlieka pavojus, jog žmonės praras pinigus.

„Egzistuoja rizika, kad žmonės, nesuprasdami ką jie daro, prisipirks individualių akcijų. Pavyzdžiui, „Teslos“ akcijos demonstravo rekordinę grąžą. Bet tas, kas aukštai kyla, gali ir žemai kristi“, – apie galimas investavimo rizikas įspėjo ekspertas.

Tuo metu banko „Luminor“ Taupymo ir rinkų produktų departamento vadovas M. Tutlys atkreipė dėmesį, kad lietuviai turi penkis kartus mažiau investicijų, negu vidutinis Europos Sąjungos (ES) pilietis.

Investicijų ir indėlių santykis Lietuvoje siekia 10 proc., Estijoje – 12 proc., ES – 48 proc.

„Tai reiškia, kad tokio pat turtingumo gyventojas Europos Sąjungoje turi penkis kartus daugiau investicijų nei lietuvis. Didžioji dalis lietuvių pinigus laiko indeliuose, kurie neuždirba pelno“, – kalbėjo M. Tutlys.

Savo ruožtu bendrovės „Nasdaq Vilnius“ prezidentas Saulius Malinauskas atkreipė dėmesį, kad pagal investuojančių asmenų skaičių Švedija yra pirmaujanti valstybė ES. Net apie 80 proc. šalies gyventojų turi investicines sąskaitas.

S. Malinauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad sukūrus investicinių sąskaitų mechanizmą, naudą gautų ne tik investuojantys, bet ir įmonės, kurioms atsirastų alternatyvios galimybės skolintis finansų rinkose.

„Pavyzdžiui, kai Estija darė Talino uosto pirminį viešą akcijų siūlymą, jie pritraukė 14 tūkst. smulkiųjų akcininkų. Iš jų buvo 5 tūkst. naujų sąskaitų investavimo atidarytų. Tai rodo investicinės sąskaitos poveikį investavimui į vietines įmones“, – investicinių sąskaitų naudą verslui pristatė S. Malinauskas.

Populiariausi