Verslas

2021.01.26 13:46

Smūgis „Grigeo Klaipėda“: dėl skandalingos taršos į Kuršių marias įmonei įteiktas net 48 mln. eurų žalos atlyginimo ieškinys

„Grigeo Klaipėda“ vadovas: esame nustebę
Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.01.26 13:46

Paaiškėjo, kiek tiksliai įvertinta galima bendrovės „Grigeo Klaipėda“ padaryta turtinė žala gamtai. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė paskelbė, kad bendrovei įteiktas 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.

Praėjus vos daugiau nei metams aiškėja, kokio dydžio sumą bendrovei „Grigeo Klaipėda“ gali tekti sumokėti dėl aplinkai padarytos žalos.

Antradienį Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorė O. Vėbrienė savo socialinio tinklo paskytoje pranešė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra bendrovei „Grigeo Klaipėda“ įteikė Aplinkos apsaugos departamento parengtą ir patikslintą 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.

„Tik priminsiu, kad pirminio 2020 m. kovo mėn. civilinio ieškinio suma siekė 3,9 mln. eurų.

Ačiū Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir kolegoms inspektoriams, ypač atidžiai atlikusiems šį darbą“, – įraše dėstė O. Vėbrienė.

AAD vadovė taip pat akcentavo, kad žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais.

„Visiškai atmetėme emocijas – svarbiausia teisės raidė, nes byla, neabejoju, bus precedentas“, – feisbuke rašė O. Vėbrienė.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė patvirtino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo AAD patikslintą civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo „Grigeo Klaipėda“ baudžiamojoje byloje.

„Civilinis ieškinys siekia daugiau nei 48 mln. eurų. Ieškinys bus perduodamas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla“, – teigė V. Raštutytė.

Oficialu‼️Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūra AB „Grigeo Klaipėda“ įteikė Aplinkos apsaugos departamento parengtą...

Posted by Olga Vėbrienė on 2021 m. sausio 26 d., antradienis

„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas: esame nustebę

Antradienio žinia dėl ieškinio ir jame nurodytos žalos gamtai atlyginimo, panašu, pačiai bendrovei buvo netikėta.

„Esame nustebę dėl šiandien gauto Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio „Grigeo Klaipėdos“ atžvilgiu dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Išanalizavę gautą dokumentą pasigendame argumentacijos, kuo remiantis buvo apskaičiuota tokia suma. Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms, ar buvo pakenkta florai ir faunai, vandens būklei. Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną Aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką. Nėra pagrįsta, kaip buvo paskaičiuota žala ir kiek ji atitinka realią situaciją. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo momentu yra sudėtinga plačiau komentuoti ir vertinti pateiktus skaičius“, – padėtį komentavo bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius T. Eikinas.

Išplatintame bendrovės komentare taip pat tvirtinama, kad bendrovė supranta tyrimą apsunkinančias aplinkybes, kadangi nėra duomenų, kokie tikrieji kiekiai nepilnai išvalytų nuotekų pateko į Kuršių marias.

„Todėl, esant tokiai neapibrėžtai situacijai ir vertinant žalą gamtai, reikia remtis objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kaip tai ir numato visoms Bendrijos narėms privaloma Europos Parlamento priimta Direktyva 2004/35/EB, ką ir padarė nepriklausomi užsienio ekspertai iš „TIG Environmental“. Jų parengtą ataskaitą bei siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių esame pateikę Aplinkos apsaugos departamentui dar praėjusių metų lapkričio mėnesį, tačiau iš departamento negavome jokio atsakymo“, – aiškino bendrovės generalinis direktorius.

Teigiama, kad atliekant poveikio aplinkai tyrimą bei atkūrimo priemonių plano rengimą buvo remiamasi Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatais.

„Atkreipsiu dėmesį, kad įvertinus visus šiuos viešai prieinamus duomenis nepriklausomi užsienio ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“, – dėstė T. Eikinas.

LRT.lt primena, kad skandalas dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiksmų, kai biologinio valymo įrenginius apeinančiu vamzdžiu į Kuršių marias buvo leidžiamos užterštos, bendrovės gamybos metu susidarančios nuotekos, kilo praėjusių metų sausio 7 d.

Praėjus lygiai metams nuo šios dienos surengtoje spaudos konferencijoje Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė teigė, kad tyrimas jau pasiekė finišo teisiąją.

Prokurorė tuomet tvirtino, kad padaryta žala jau tada buvo įvertinta ir suskaičiuota, tačiau žalos dydžiai dar nebuvo įvardijami. Aiškindama, kodėl neskubama atskleisti šių duomenų, prokurorė trumpai užsiminė ir apie bendrovės pasamdytų ekspertų išvadas.

„Kadangi, kaip matyti žala, gamtai yra pagrindinis ginčo objektas, pati įmonė samdėsi ekspertus, kurie padarė tam tikrą tyrimą ir pateikė išvadas, kad žala gamtai nėra padaryta. Mes manome kitaip ir mūsų specialistai pagal metodikas paskaičiavo žalą ir ji yra nemaža“, – dėstė G. Skersinskytė.

Sausio pradžioje taip pat buvo įvardyta, kad byloje yra 9 įtariamieji, iš kurių – 8 fiziniai asmenys ir 1 juridinis, tačiau sąrašas dar bus tikslinamas. Įtariamieji yra įmonės darbuotojai.

Įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai pagal du Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius – dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, dėl ko yra padaryta žala gamtai ir dėl didelio kiekio dokumentų klastojimo.

Tuomet dar nebuvo tiksliai įvardijama, kokias bausmes bus siūloma skirti fiziniams asmenims, atsakingiems už padarytas veikas.

„Tačiau galiu pasakyti, kad straipsniai, kuriais yra įtariami fiziniai asmenys – t. y. BK 270 straipsnio 2 dalis, numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų, o BK 300 straipsnio 3 dalis taip pat numato laisvės atėmimą iki 6 metų. Šiose ribose jiems ir bus prašoma bausmių“, – šių metų sausio pradžioje aiškino G. Skersinskytė.