Verslas

2021.01.28 05:30

Smūgis būsimai mamai – dirbti negalėjo dėl ribojimų, bet dėl to gali negauti motinystės išmokos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.01.28 05:30

Dėl karantino ribojimų LRT.lt pašnekovė Miglė, kaip pati sako, kartu su kitais būsimais tėvais atsidūrė kvailoje situacijoje – savarankiškai dirbusi besilaukianti moteris jau beveik metus negali dirbti dėl galiojančių draudimų, tačiau būtent dėl to, susilaukusi vaikelio, gali negauti motinystės ir vaiko priežiūros išmokų. Ministerija tikina apie problemą žinanti, tačiau sprendimą žada nebent pavasarį.

„Savo pagrindinę veiklą vykdau su individualios veiklos pažyma, esu laisvai samdoma darbuotoja. 2019 metais uždirbdavau vidutiniškai 2 tūkst. eurų per mėnesį. Prasidėjus karantinui, praradau visiškai visas pajamas, nes mano vykdoma veikla įtraukta į negalimų vykdyti veiklų sąrašą. Dirbu su muzikos renginiais“, – laiške LRT.lt redakcijai pasakoja Miglė.

Komentuodama plačiau, LRT.lt ji tvirtina, kad, prasidėjus pirmajam karantinui, visi renginiai buvo uždrausti. Vėliau, karantinui pasibaigus, ribojimai renginiams išliko, o rudenį paskelbtas antras karantinas tęsiasi iki šiol.

„Dėl pandemijos niekaip negalėjau dirbti savo darbo ir užsidirbti. Tuo metu dar nesilaukiau. Pastoti su vyru bandėme dvejus metus ir, kai tai pagaliau įvyko (rugsėjo mėnesį), gruodį pradėjau gilintis, kaip bus su motinystės ir vaiko priežiūros išmokomis. Tada ir paaiškėjo, kad bus niekaip“, – sako Miglė.

Moteris pasakoja iš anksto išmokų tvarka nesidomėjusi, nes vaikelį šeima planavo jau seniai, o ir pirmus tris mėnesius buvo stebimas pats nėštumas. Tik šiam laikui praėjus Miglė pasidomėjo galiojančia tvarka.

„Jokie renginiai nebuvo leidžiami karantino metu. Kai karantiną atšaukė, vis tiek buvo ribojami renginiai. Išeina taip, kad iš 12 mėnesių, pagal kuriuos man bus apskaičiuotos motinystės ir vaiko priežiūros išmokos, aštuonis išvis negalėjau dirbti, o keturis veikla buvo ribojama, tad užsidirbti buvo galima puse kojos“, – sako Miglė.

Visą minėtą laikotarpį ji gauna savarankiškai dirbantiesiems skiriamą išmoką, kuri iki sausio siekė 257 eurus per mėnesį, o nuo sausio – 260 eurų per mėnesį, tačiau tai nėra draudžiamoji išmoka, taigi nėra laikoma uždirbtomis pajamomis.

„Atsidūriau labai kvailoje situacijoje ir kol kas išeities nematau. (...) Lieka tik viltis, kad naujoji valdžia taisys senosios padarytas klaidas, nes iš dirbančio ir daug metų mokesčius mokančio žmogaus likau be galimybės dirbti, užsidirbti ir gauti motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Nekalbant apie tai, kad mano pajamos krito beveik 90 proc.“, – atkreipia dėmesį Miglė.

Ministrė tikino, kad sprendimo ieškoma

Miglė LRT.lt sako dėl susiklosčiusios situacijos kreipusis ir į valdžios institucijas bei politikus. „Sodra“, anot jos, privalo vykdyti galiojančius įstatymus, kurie išmokos į tokią padėtį pakliuvusioms mamoms šiuo metu nenumato, todėl galėjo tik pakonsultuoti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu Miglei pateikė gana formalų atsakymą, kuriame paaiškino, kad išmokos iš „Sodros“ biudžeto siejamos su „Sodrai“ sumokėtomis įmokomis ir, jeigu asmuo mažiau uždirba, „Sodrai“ sumoka mažiau įmokų, dėl to ir motinystės bei vaiko priežiūros išmokos atitinkamai būna mažesnės.

Atsakyme Miglei ministerija taip pat nurodė, kad įstatymo pataisos dėl to šiuo metu nėra rengiamos, tačiau konkreti Miglės situacija plačiau komentuojama nebuvo. Ministerija rekomendavo dėl platesnės informacijos apie teisę gauti išmokas kreiptis į „Sodrą“ ir patarė, ką reikėtų daryti neturint teisės į išmoką.

Tarp laiško gavėjų Miglė nurodė ir ministrę bei viceministrus. Pačios Miglės nuostabai, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė į laišką atsakė ir paaiškino, kad šiuo metu komandai pavesta spręsti šią situaciją, tačiau konkrečių sprendimų nėra.

„Tikrai palaikau jus ir panašiose situacijose atsidūrusias mamas. Tikrai ieškome galimybių, kaip būtų galima padaryti, kad šios išmokos nesumažėtų. Pavedžiau komandai, kad rastų, ką ir kaip greičiausiai pavyktų pakeisti bei iš kur paimti lėšų. Kol kas pažadėti sprendimo negaliu, tačiau diskutuojame apie įmanomus variantus. Būtinai informuosime“, – ministrės laišką cituoja Miglė.

Ministerija: ieškome būdų, kaip spręsti situaciją

LRT.lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad savarankiškai dirbančių ir besilaukiančių moterų situacija ministerijai žinoma.

„Ministerijai žinomi savarankiškai dirbančių ir besilaukiančių moterų nuogąstavimai dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ieško būdų, kaip spręsti šią situaciją ir padėti besilaukiančioms moterims, kad jos nenukentėtų finansiškai“, – komentuoja ministerijos atstovė Edita Banienė.

Jos teigimu, šiai problemai spręsti planuojamos Ligos ir motinystės įstatymo pataisos, jos Seime būtų svarstomos per pavasario sesiją.

„Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis atkreipė dėmesį, kad, skiriant motinystės išmoką, vertinami du aspektai – ar savarankiškai dirbantis gyventojas buvo apdraustas ir ar sukaupė reikiamą stažą.

Vertinant, ar gyventojas buvo apdraustas, atsižvelgiama į tą mėnesį, kuris ėjo prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į motinystės išmoką. Pavyzdžiui, jeigu motinystės atostogų išeinama kovą, žiūrima, ar žmogus „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas sumokėjo vasarį. Įmokų sumą pasirenka pats gyventojas.

Vertinant stažą, atsižvelgiama į paskutinius 24 mėnesius. Norint būti sukaupus reikiamą stažą motinystės išmokai gauti, per pastaruosius 24 mėnesius mama turėtų būti dirbusi bent 12 mėnesių. Kitaip tariant, per pastaruosius dvejus metus sumokėtų socialinio draudimo įmokų suma privalo būti ne mažesnė nei nuo 12 mėnesių minimalių algų sumokama suma.

„Pavyzdžiui, jeigu žmogus pernai deklaravo 2019 metų pajamas (kai veikla nebuvo ribojama) ir sumokėjo pakankamai socialinio draudimo įmokų, jis gali būti įgijęs reikalaujamą stažą“, – paaiškina S. Jarmalis.

Įgijusiems teisę, bet negavusiems pajamų – minimali išmoka

Paklaustas, ar Miglė galėtų pretenduoti į motinystės išmoką, S. Jarmalis nurodė, kad tai priklausytų nuo to, ar per pastaruosius 24 mėnesius ji spėjo sukaupti reikiamą stažą ir ar spėjo sumokėti draudimo įmokas.

Minėtos sąlygos yra būtinos norint gauti išmoką pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

Jeigu žmogus įgijo teisę į išmoką, tačiau vertinamu laikotarpiu pajamų neturėjo, jam bus skiriama minimali išmoka, šiuo metu siekianti 234 eurus per mėnesį.

Tiek dirbantiesiems savarankiškai, tiek pagal darbo sutartį motinystės išmoka siekia 77,58 proc. darbo užmokesčio popieriuje, jeigu dirbama pagal darbo sutartį, arba pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo mėnesį.

Vaiko priežiūros išmoka, pasirinkus ją gauti, iki vaikui sueis vieni metai, taip pat sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio. Šis dydis apskaičiuojamas tokiu pačiu minėtu būdu.

Vaiko priežiūros išmoka, pasirinkus ją gauti, iki vaikui sueis dveji metai, nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieni metai mokama 54,31 proc., vėliau, iki vaikui sueis dveji metai, – 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Jei išmokos gavėjas pirmaisiais vaiko auginimo metais gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jam mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų. Bet paskirtos išmokos dydis pirmais vaiko auginimo metais nebebus mažinamas dėl asmens gautų ir deklaruotų pajamų iš savarankiškos veiklos.

Jei pasirenkama vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus, antrais vaiko auginimo metais išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų pajamų ar išmokų.