Verslas

2021.01.29 14:15

Verslo mokestiniai siūlymai: suneštinis balius, skatinantis „gyvulių ūkį“, ar įrankis efektyvumui pasiekti?

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.29 14:15

Vertindamas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinius siūlymus, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad tokiu būdu, prisidengiant valstybės ekonomikos skatinimo politika, bandoma įpiršti lobistinius siūlymus, dar ir skatinančius vadinamąjį „gyvulių ūkį“, kai tam tikriems mokesčių mokėtojams taikomos išimtys.

Tuo metu pats LVK prezidentas Andrius Romanovskis, reaguodamas į kritiką, teigia, jog į pasiūlymus nebuvo tinkamai įsigilinta.

Pristatė mokestinius siūlymus

Praėjusią savaitę verslo atstovai Vyriausybei pristatė mokestinius siūlymus, anot jų, padėsiančius sukurti efektyvią mokesčių sistemą.

„Reikėtų atsisakyti sektorinių mokesčių, nes jie iškraipo rinką, verslo efektyvumą“, – kalbėjo LVK viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Nors pastaraisiais metais buvo girdimi siūlymai labiau apmokestinti kapitalą, Lietuvos verslo konfederaciją tvirtino, jog to reikėtų atsisakyti. M. Dubnikovas akcentavo dividendus, kuriuos norėdamas išsimokėti verslininkas yra priverstas sumokėti daugiau mokesčių nei kitose Baltijos šalyse.

„Norime akcentuoti kapitalo apmokestinimą. Per kelis metus vis pasigirdo kalbų, kad reikia daugiau apmokestinti kapitalo išmokas. Tačiau norisi priminti, kad šios Vyriausybės programoje yra numatyta reinvestuojamo pelno neapmokestinimas. [...]

Antras dalykas – labai svarbu su dividendais. Šiandien, norint iš verslo išsiimti lėšas, akcininkui kainuoja beveik 30 proc., tuo tarpu Latvijoje ar Estijoje tai kainuoja 20 proc.“, – pridūrė jis.

LVK prezidentas A. Romanovskis, atsižvelgdamas į pandeminę situaciją, taip pat pasiūlė mažinti PVM turizmo sektoriui. Anot jo, atvykstamojo turizmo ir apgyvendinimo paslaugoms reikėtų taikyti 0 proc. PVM tarifą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją turinčiose įstaigose – SPA viešbučiams, sveikatingumo centrams – sveikatinimo paslaugoms įvesti 5 proc. PVM tarifą.

Taip pat, anot LVK, reikėtų grįžti prie 2019 m. progresinio 27 proc. GPM tarifo. A. Romanovskis priminė, jog 2018 metais buvo pasiektas socialinis susitarimas, kad įvedamas GPM progresyvumas, bet tuo pačiu atsiranda „Sodros“ lubos, kurios palaipsniui mažėja. Vis dėlto, anot jo, 2019 metų pabaigoje buvo netikėtai nuspręsta 27 proc. progresinį GPM pakelti iki 32 proc., o laiptai palikti tie patys.

Daugiau Lietuvos verslo konfederacijos mokestinių siūlymų žemiau tekste.

Dar labiau skatintų „gyulių ūkį“?

Vis dėlto R. Kuodis, reaguodamas į minėtus siūlymus, LRT.lt teigė, jog tokiu būdu yra kvestionuojama „gyvulių ūkio“ sąvoka.

„Bandoma pridengti savo lobistinius siūlymus tokia nekalta valstybės skatinimo politikos aura, bet su ta valstybės skatinimo aura „gyulių ūkis“ irgi eina palaipsniui, nes juk niekas nesako iš politikų, kad mes giliname ir plečiame „gyvulių ūkį“ – jie sako, kad norime paskatinti vartojimą ar kokias nors pajamų gavėjų grupes.

Galiu pasakyti, kad terpė tokiems siūlymams yra labai nepalanki, nes Lietuva nuo to „gyvulių ūkio“ jau yra apsilaužiusi nagus, turi mažą biudžetą, nepakankamai finansuojamus viešuosius sektorius, gausybę skurdo problemų, tai čia yra toks ėjimas prieš plauką“, – kalbėjo R. Kuodis.

Savo „Facebook“ paskyroje R. Kuodis taip pat ironiškai komentavo verslo konfederacijos mokestinius siūlymus valdžiai.

„Viena iš „verslo konfederacijų“ už „gyvulių ūkį“, pasirodo! Va čia tai coming out’as! Nuostabu, nes tuo pat metu mėgsta pavirkauti dėl nevienodų konkurencijos sąlygų tarp keliolikos verslavimo formų ar didelio bendro PVM“, – rašė R. Kuodis.

R. Kuodis sureagavo ir į LVK prezidento M. Dubnikovo žodžius, jog tam tikros lengvatos nėra blogis.

„Na tai, pagal tą pačią logiką, „gydykime visuomenę“ su daugiau lengvatų, nesustokime, plėskime gėrį! Stumdykime žmones! Šito naratyvo jiems reikia neatsitiktinai – tam, kad galėtų „remti darbutojus“ pačių darbuotojų pinigais – jų pelno mokesčius mažinančiais atskaitymais, vaidinant „socialinę acakomibę“ tuo pačiu“, – pažymėjo R. Kuodis.

Bandoma pridengti savo lobistinius siūlymus tokia nekalta valstybės skatinimo politikos aura.

R. Kuodis

R. Kuodis: pasiūlymai – ydingi ir tik gilina problemą

R. Kuodžio teigimu, lengvatos, kurios iš tiesų yra reikalingos, paprastai net nėra vadinamos lengvatomis, o normalios mokestinės sistemos dalimi.

„Pavyzdžiui, neapmokestinamasis pajamų dydis – tai nėra lengvata, tai yra sistemos bruožas, skirtas automatiškai reaguoti į pajamų sumažėjimą atskiroms pajamų gavėjų grupėms. Jis yra pateisinamas visais penkiais geros mokestinės sistemos kriterijais“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Anot R. Kuodžio, siekis taikyti tam tikras lengvatas atskiriems sektoriams tik prisideda prie jau minėto „gyvulių ūkio“ skatinimo.

„Tai, kas dabar yra siūloma, jog reikia palepinti tam tikrus sektorius, kurie yra ypatingi ir nusipelno paramos, čia yra „gyvulių ūkio“ alfa ir omega: visi ypatingi, bet tas ypatingumas prieštarauja konstituciniam horizontalaus teisingumo principui, kad yra neįmanoma arba utopiška diferencijuoti atskirus verslo sektorius pagal pajamų gavimo pobūdį ir pan., nes tada visi būsime ypatingi, nusipelnysime savo lengvatų. Tai galiausiai yra supaprastinama, nes, kai visi ypatingi, tai nė vienas nėra ypatingas“, – komentavo R. Kuodis.

Jo apibendrinimu, Lietuvos verslo konfederacijos siūlymai „iš principo yra ydingi ir vietoje to, kad padėtų spręsti problemą, dar labiau ją gilina.“

„Šis paketas labai panašus į suneštinį balių, kai buvo apskambinti visi šios lobistinės grupuotės remėjai ir paklausta, ko jūs norėtumėte iš valdžios, o visi, kas ką turėjo galvoje, tai surašė. Pabandyti nesunku, liežuvis nenukris, maža ką – gal pavyks“, – kalbėjo R. Kuodis.

Paklaustas, kaip vertina tokius verslo atstovų argumentus, jog, pavyzdžiui, kitose Baltijos šalyse dividendai mažiau apmokami, R. Kuodis sutinka, jog, kuriant savo mokesčių sistemą, reikia atsigręžti ir į kitų šalių praktiką, tačiau vis dėlto neretai toks žvalgymasis veda į tai, kad įmonių pelnas iš esmės tampa nebeapmokestinamas, sako jis.

„Visi bando nusimauti kelnes prieš užsienio investuotojus ir galiausiai baigiame tuo, kad jie ne tik kad beveik nebemoka pelno mokesčio, o paprastai netgi moka neigiamus, nes gauna įvairias subsidijas, per pagreitintus nusiderėjimus, per nuostolių perkėlimo taisykles ir pan. Lietuva iš esmės neberenka to pelno mokesčio ir nepanašu, kad ruoštųsi normaliai rinkti“, – pastebi R. Kuodis.

A. Romanovskis: į siūlymus nebuvo įsigilinta

Tuo metu LVK prezidentas A. Romanovskis, reaguodamas į kritiką, sako, jog į siūlymus nebuvo įsigilinta, o tokiais pasisakymais tesiekiama trumpalaikės šlovės.

„Atsakant į kritiką dėl „gyvulių ūkio“, matome diskursą, kuriame bandoma viską pateikti arba juoda, arba balta. Mes sakome, kad tos lengvatos, kurios yra diskriminuojančios ir iškreipiančios, turi būti naikinamos, pavyzdžiui, tos, kurios neskatina atsakingo energijos naudojimo – iškastinio kuro lengvatos turi būti naikinamos. Ir jeigu kažkas tai vadina „gyvulių ūkiu“, tai, taip, mes už tokį „gyvulių ūkio“ panaikinimą.

Kitą vertus, kitos lengvatos skatina taupymą, sveikatos apsaugą arba gali būti kaip lengvatos, kurios yra Vyriausybės politikos priemonė, pavyzdžiui, PVM lengvatos. [...] Tam, kad tam sektoriui padėtume pritraukti investicijas. Jeigu yra lengvata ir tu iškart esi vagis, čia yra „gyvulių ūkis“ – tai yra nepriimtina. Bet mes sutinkame, kad yra nemažai lengvatų, kurios yra neteisingos“, – komentavo A. Romanovskis.

A. Bartkus: kapitalo apmokestinimas ir taip gana mažas

Nors verslo atstovai tvirtina, kad mažesni mokesčiai prisidėtų prie investicijų pritraukimo į Lietuvą, anot Vilniaus universiteto docento Algirdo Bartkaus, šiuo atveju tai nėra svarbiausias dalykas.

„Investuotojų pritraukimas nėra vien susijęs su mokesčiais. [...] Jeigu mes, tarkime, dabar panaikiname dividendų apmokestinimą ir paliekame tik 20 proc. pelno mokestį, ar tai reiškia, kad pas mus atsiras penkios tokios įmonės kaip „Continental“? Anaiptol ne, nes investuotojui pirmiausiai rūpi, kas dirbs jo gamykloje“, – pabrėžia A. Bartkus.

Jo teigimu, kapitalo mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių tarp EBPO valstybių, tad sąlygos verslui, anot jo, yra ir taip gana palankios.

„Vien tik pasižiūrėjus į EBPO nares, Lietuva, pagal kapitalo apmokestinimą, yra gana žemai. Tuo metu tokiose šalyse, kurios yra žinomos dėl globalių prekinių ženklų, pavyzdžiui, „LG“, „Samsung“, „KIA“ ir pan., kurių motina yra Pietų Korėja, ten apmokestinimas yra tiesiog katastrofiškas – dividendų mokestis yra apie 40 proc. , pelno mokesčiai siekia beveik 30 proc. Na ir ką? „Samsung“, „LG“ ar „KIA“ bankrutavo? Pabėgo iš to krašto? Kas ten nutiko? Na ne, mes keletą dešimtmečių stebime besitęsiančią Pietų Korėjos ekspanciją į visą pasaulį“, – tvirtina A. Bartkus.

Mažesniais mokesčiais, VU docento manymu, investuotojai būtų tik galbūt pritraukiami, tačiau įplaukos į biudžetą – be jokios abejonės prarandamos.

„Jeigu sumažintume dividendų ir pelno mokesčio apmokestinimą, kad jis taptų artimesnis Latvijoje ir Estijoje esančiam apmokestinimui, mes garantuotai prarastume įplaukas į biudžetą, o ar mes gausime atsvarą, papildomai sukurtas darbo vietas dėl papildomų investicijų, šioje vietoje garantijos neturime“, – akcentavo A. Bartkus.

Tuo metu, reaguodamas į siūlymą mažinti PVM turizmo ir sveikatingumo sektoriams, A. Bartkus teigė manantis, jog toks mechanizmas galėtų būti nebent laikinas.

„Vėlgi, šiuo atveju įplaukų į biudžetą ir vėl būtų mažiau, nes tokio dalyko, kad, sumažinus mokesčių tarifus, būtų padidintos įplaukos į biudžetą – nėra buvę pasaulio istorijoje. [...] Jeigu manoma, kad sumažinus PVM apgyvendinimo paslaugoms, staiga pas mus patrigubės ratas norinčių apsigyventi žmonių, tai tokio dalyko tikrai nebus“, – pažymėjo A. Bartkus.

Vis dėlto, anot VU docento, verslui rūpi ne tik įmonių, bet ir darbuotojų apmokestinimas. „Pas juos, ypač tokiame korporaciniame pasaulyje, egzistuoja pastebimas skaičius žmonių, kurie gauna gana aukštus atlyginimus, todėl jiems rūpi ir darbo jėgos apmokestinimas. [...] Kapitalo apmokestinimas bendrai nėra didelis, bet darbo apmokestinimas – tikrai nemenkas“, – atkreipė dėmesį jis.

A. Bartkaus apibendrinimu, tam tikri pokyčiai galimi, tačiau tam reikėtų išsamesnių analizių.

Vertina gana teigiamai

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovės Guodos Azguridienės manymu, LVK pasiūlymai labai išsamūs ir techniški. Anot jos, išnagrinėti tie apmokestinimo aspektai, apie kuriuos plačiai nekalbama, nes su jais susiduria tik buhalteriai ir finansistai.

„Mums tai gali atrodyti specialistų žargonas, bet iš tikrųjų nuo jų priklauso žmonių pinigai: įstrigę, ištirpę ar tiesiog neatsiradę. Manau, kad jų analizė yra didelė pagalba Vyriausybei, siekiančiai efektyviai tvarkytis su finansiniaiais žmonių, įmonių ir biudžeto ištekliais. Siūlymuose taip pat yra pastanga išgryninti principus, kuriais remiantis ir kokių tikslų siekiant galėtų būti vienokie ar kitokie mokesčiai“, – komentavo ji.

Būtent smulkus ir vidutinis verslas labiausiai nukenčia nuo įvairių techninių mokesčių nelogiškumų.

Manau, kad jų analizė yra didelė pagalba Vyriausybei.

G. Azguridienė

„Aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams svarbiausia turėti darbuotojų, taigi svarbus jų apmokestinimo režimas. Todėl natūralu, kad keliamas progresinio apmokestinimo klausimas – juk šiuo metu didžiausias 32 proc. GPM tarifas jau taikomas ne vadovo, o gero specialisto, pavyzdžiui, IT atlyginimui. Ar tik nėra taip, kad didesnės vertės darbo vietų norima labiau teoriškai. Nes pamačius, kokius atlyginimus jos reiškia, netrunka atsirasti iniciatyvos juos sumažinti apmokestinant aukštesniu tarifu“, – svarstė G. Azguridienė.

Sutinka, jog riba yra plona

Paklausta, ar tokie verslo siūlymai galėtų dar labiau prisidėti prie vadinamojo „gyvulių ūkio“, ekspertė atkreipia dėmesį, jog pastaroji sąvoka šiandien vartojama pačia įvairiausia prasme: vieni ją naudoja žymėti išimtims ir lengvatoms, kiti bet kokiems skirtumams. Tačiau skirtumas, anot G. Azguridienės, išimtis ir privilegija yra skirtingi dalykai, o ir lyginti tarpusavyje galima tik palyginamus dalykus.

„PVM lengvatos turizmui ir sveikatingumui pandemijos kontekste tikriausiai būtų labiau išimtis, nei privilegija, nes šie sektoriai yra ypač stipriai nukentėję. Tačiau sutinku, kad riba yra plona. Finansų ministerija yra paskelbusi konsultacijas su visuomene bei ekspertais būtent dėl lengvatų ir išimčių pagrįstumo. LVK pasiūlymai pataiko į šią diskusiją.

Neabejoju, kad įvairūs sektoriai, regionai ar kiti visuomenės segmentai siūlys ir gins jiems naudingas lengvatas. Juolab, kad iki šiol tokia taktika pasiteisindavo – politikai mieliau teikė lengvatas ir išimtis nei sprendė problemas kompleksiškai. Tikrai būtų galima labiau atsilaikyti prieš atskirų grupių norą gauti lengvatų, jei būtų taikomos visiems ekonomikos dalyviams naudingos priemonės ir mažinama bendra našta“, – pažymėjo LLRI atstovė.