Verslas

2021.01.25 21:17

Bilotaitė apie karantino tęsimą: penki jo atlaisvinimo etapai ir koks sergamumas reikštų pokyčius

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.01.25 21:17

Pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pasiūlyta karantiną pratęsti iki kovo, buvo svarstomas ir palaipsnis karantino atlaisvinimo planas. Kada ir kokių švelninimo priemonių galima tikėtis, LRT laidoje „Dienos tema“ apie tai kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.

– Taip ūkiškai mėnesiui pratęsiamas karantinas, anksčiau būdavo kas dvi savaites tęsiama. Kaip suprantu, kol kas ryškaus atokvėpio dar nematyti?

A. Bilotaitė: Taip, įvertinome ekspertų pateiktą informaciją apie situaciją, susirgimus, mirčių skaičių. Skaičiai rodo, kad šiandien dar negalima sakyti, jog situacija pagerėjusi ir galime atsisakyti ribojimo. Tuo remdamiesi priėmėme sprendimą pratęsti karantiną dar mėnesiui. Taip pat buvo svarstytas Sveikatos apsaugos ministerijos su ekspertais suderintas etapinis karantino atlaisvinimo planas, kuriame sudėlioti penki etapai. Sutarėme, kad ministrai iš savo sričių dar teiks siūlymus, jie taip pat bus apsvarstyti ir suderinti. Jau kitame posėdyje, kuris vyks pirmadienį, galėsime juos apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei.

Dienos tema. Bilotaitė apie karantino tęsimą: penki jo atlaisvinimo etapai ir koks sergamumas reikštų pokyčius (su vertimu į gestų k.)

– Kokių nors palengvinimų, atlaisvinimų galėtų būti antroje vasario pusėje, galėtų kokie nors verslai pradėti dirbti po truputėlį? Kokie verslai ir kodėl vasario antra pusė? Prognozuojate, kad susirgimų žymiai mažės?

A. Bilotaitė: Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad stengiamės neprisirišti prie konkrečių datų, kalbėti apie tam tikrus skaičius. Šiuo atveju kalbame apie tą momentą, kai susirgimų skaičius bus mažesnis nei 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų COVID-19 testų skaičius bus ne didesnis nei 10 proc. Tada galėtume kalbėti pirmiausia apie medicinos paslaugų skaičiaus didinimą bei gyventojų judėjimo tarp savivaldybių atlaisvinimą.

Jau antrame etape, jeigu susirgimų skaičius per 14 dienų būtų mažesnis nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų COVID-19 testų skaičius būtų ne didesnis nei 10 proc., galima būtų kalbėti apie galimybę bendrauti dviem pastoviems namų ūkiams, veikti ne maisto prekių parduotuvėms su sąlyga, kad yra atskiras įėjimas iš lauko, grįžti prie kontaktinio arba mišraus pradinių klasių ugdymo. Čia tokie du etapai ir, kaip noriu pabrėžti dar kartą, kalbame ne apie datas, o apie atvejų skaičius, rodiklius.

– Dabar 100 tūkst. gyventojų yra 527 susirgimai, tai jau arti 500 susirgimų ribos. Per kiek laiko tokią ribą galime pasiekti bent jau pirmam etapui?

A. Bilotaitė: Viskas priklausys, visų pirma, nuo mūsų, kaip laikysimės dabar esančių ribojimų, kiek įsiklausysime į tai, kad reikia pagal galimybes būti namuose, nebendrauti su kitais ūkiais, nejudėti be reikalo. Nuo to priklausys, kokie bus rezultatai. Tikrai labai tikiu, kad tendencijos bus geresnės, jeigu visi susikaupsime ir eisime tuo teisingu keliu, kuriuo einame.

– Savaitgaliais prekybos centrai pilni. Toks jausmas, kad žmonės ten eina pramogauti. Eina ne po vieną, o ištisomis šeimomis, net ir su vaikais kai kurie. Ar nevertėtų pagalvoti, kaip tą keistąjį pramogavimą nukrauti nuo prekybos tinklų, gal kažkokių paslaugų kitokių galima sugalvoti, kad nereikėtų jiems į prekybos tinklus eiti?

A. Bilotaitė: Suprantame, kad yra tam tikri reikalavimai, ir prekybos centrai turėtų reikalavimų laikytis: atstumas tarp žmonių, kad žmonės tikrai nesibūriuotų, būtų išlaikomi saugumo standartai. Atsakomybė, kaip suprantu, tenka ir prekybos centrams, jeigu jie šitų dalykų neužtikrina. Dar kartą norėčiau apeliuoti į žmonių sąmoningumą, nes visi esame pavargę, jau tikrai išsekę nuo šitų ribojimų, besitęsiančių gana ilgai, bet, matyt, prekybos centrai ne ta vieta, kur turėtume eiti pramogauti. Tai labai rizikinga mūsų pačių ir kitų sveikatai. Tikrai raginčiau to nedaryti, raginčiau prekybos centrų vadovus taip pat būti atsakingus, nes matome, kad skaičiai po truputėlį tikrai gerėja, jeigu ir toliau norime eiti šituo keliu, turėtume elgtis labai sąmoningai ir atsakingai.

– Ponia Valintėlienė, kaip vertinate šios dienos Ekstremalių situacijų komisijos posėdį ir karantino pratęsimą? Ar iš tikrųjų dar mėnesiui reikėjo pratęsti, ar jau galima būtų galvoti apie kokius nors švelninimus? Ministrė sako, kad tai nuo skaičių priklausys, jūs gal kitokius skaičius, kurie galėtų lemti atlaisvinimą, matote?

R. Valintėlienė: Visų pirma, turėčiau paminėti, kad ne su visais priimamais sprendimais esu susipažinusi, nes viskas labai šviežia. Tačiau norėčiau akcentuoti, kad iš tikrųjų apie viruso plitimą žinome daug, stebime tam tikrus skaičius, ir turbūt būtų labai sunku prisirišti prie kokio vieno skaičiaus, nes nėra vien sergamumo, mirštamumo ar ligoninių apkrovos rodikliai. Žinome, kad pradeda plisti naujos viruso atmainos, vis daugiau duomenų turime apie jas, jų plitimas vėl šiek tiek kitoks. Akivaizdu, situacija Europoje – Airijoje, Čekijoje, kurioje realiai jau ir trečia banga prasidėjo, – rodo, kad negalime nutraukti karantino ir pradėti džiūgauti dėl dabartinių skaičių.

Manau, bet kokie karantino atlaisvinimai realūs tik, kaip ir minėjo ministrė, periodiškai vertinant skaičius ir mažinant kai kuriuos apribojimus. Kalbant apie apribojimus, tai labai sudėtinga, nes apie viruso plitimą žinome gana daug, – kokios apsaugos priemonės veiksmingos, kokios ne, – bet dažniausiai, kai kalbame apie karantiną skirtingose šalyse, visos taiko tam tikrus priemonių kompleksus, ir būtent kuris to komplekso elementas svarbiausias, kurio jokiu būdu negalima sustabdyti, priklauso ne tik nuo paties elemento veiksmingumo, bet ir nuo to, kaip visuomenė jį priima, kaip jo laikomasi.

Kai pasakome, jog kuriame socialinius burbulus arba nekeliaujame tarp savivaldybių, yra šalių, kur to ir laikomasi, galbūt kas nors papiketuoja, bando kitokią nuomonę reikšti, bet bendra visuomenė laikosi. Bet yra tokių visuomenių ir šalių, kur tų priemonių nesilaikoma, dėl to labai sunku įvertinti. Taip kad Lietuvoje, manau, atpalaidavimai turėtų būti daromi etapais, atsižvelgiant į viruso epidemiologiją.

– Šiandien sinoptikai žadėjo, kad pažers sniego Lietuvoje, ir lieka žmogaus pramogų mėgėjų klausimas. Reikėtų atlaisvinti žiemos pramogų centrus, nes žmonės veržiasi į juos?

A. Bilotaitė: Svarstėme šitą klausimą, bet buvo priimtas sprendimas, kad turėtume kompleksiškai į visus pasiūlymus pasižiūrėti, ir jeigu darysime vieną išimtį, tai tada atsidarys prašymai ir kitiems taikyti išimtis. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad visi ministrai Sveikatos apsaugos ministerijai siūlys konkrečius siūlymus dėl karantino atlaisvinimo iš savo sričių, tada įvertinę su ekspertais galėtume susiedami su konkrečiais rodikliais, skaičiais įkomponuoti šituos atlaisvinimus.

Labai svarbus dalykas, kaip ir buvo minėta, kad pats karantino atlaisvinimas nėra toks, kad vieną ar kitą plytą pastatome ir išeina namelis. Turime suprasti, kad tai labai aiškus kompleksinis sprendimas, negalime žiūrėti į viską kaip į detales. Turime matyti visumą. Šiuo atveju girdime, suprantame, bet sprendimus priimsime tikrai sistemiškai ir atsakingai apsvarstę.

– Opozicija siūlo įtraukti mokytojus į vakcinavimo prioritetus. Ką jūs galvojate?

A. Bilotaitė: Vakcinavimo prioritetai jau sudėlioti, ir pedagogai tikrai yra prioriteto sąrašo viršuje. Kalbant apie opozicijos siūlymus, tikrai norime jiems nuoširdžiai padėkoti už tai, kad įsitraukė, kad teikia savo siūlymus, bet taip pat norėtume paminėti ir tai, kad jie tikrai turėjo galimybes patys pademonstruoti, kaip tvarkosi su pandemija, ir šiandien matome rezultatą. Deja, jisai tikrai nėra džiuginantis, tikimės, kad sutelkę savo pastangas vieningai, kartu išeisime iš šios sudėtingos situacijos.