Verslas

2021.01.25 12:47

Pasaulio ir Lietuvos prognozėse – kainų kilimas, ypač pasijus paslaugų brangimas

Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.01.25 12:47

Ekonomistai sako, kad vakcina į rinkas atnešė optimizmo, bet ir matyti ženklų, jog pradeda kilti kainos. Šiemet ir kitąmet, anot finansų viceministro, infliacija Lietuvoje bus didesnė nei euro zonos vidurkis. Brangsta žaliavos, skaičiuojama, kad vien nafta šiemet bus penktadaliu brangesnė nei prieš metus. O pasibaigus karantinui, įprasto gyvenimo pasiilgę žmonės bus linkę leisti santaupas.

Nors ir kukliau nei iki pandemijos, šiemet toliau kils algos. Visa tai augins kainas, bet paslaugos vėl turėtų brangti labiau nei prekės. Ekonomistai sako, kad negalima dėl to kaltinti verslų, bandysiančių greičiau atsiimti per karantiną negautas pajamas, nes jie nedirbo beveik metus, o paskolos, kiti įsipareigojimai liko. Bet ir ekonomistai, ir finansų ministerija ramina – šiųmetė infliacija, nors ir jaučiama, palyginti su pernai, bus sveika.

Ekonomistai sako, kad šiuo metu prekių Lietuvoje nuperkama daugiausiai, nes paslaugų dėl karantino nėra. O prekės pernai, skirtingai nei paslaugos, pigo. Vidutinė metinė infliacija, statistikų duomenimis, nesiekė pusantro procento. Bet šiemet jau prognozuojamas kainų kilimas.

„Dabar jau mes matome daugybę ženklų, kad tas žemos infliacijos periodas baigiasi, – tvirtina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Ir jį signalizuoja, aišku, pabrangusi nafta, lyginant su praėjusiais metais, ir daugybė pramoninių žaliavų. Matome, kad ir vario, ir geležies rūdos kainos pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius 5 metus.“

Savaitė. Pokyčiai Baltuosiuose rūmuose – nuo pakeistų Trumpo sprendimų iki žymaus mygtuko pašalinimo

Pabrangęs krovinių gabenimas iš Kinijos jūra, brangsta transportavimas sausuma Europos viduje. Degalų kaina Lietuvoje dėl pabrangusios naftos, N. Mačiulio skaičiavimu, šiemet gali būti maždaug 10 centų didesnė nei pernai.

Bet didžiausios pieno perdirbimo įmonės vadovas sako, kad pieno produktų kainų tai nekeis.

„Pieno produktuose pagrindinė savikainos dalis yra žaliavinis pienas, ji svyruoja nuo 50 iki 80 proc., – sako „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa. – Nafta, elektra ir dar garas pieno produktų savikainoje sudaro apie 3 proc. Tai, jeigu jie pabrangtų perpus, tai sudarytų 0,7 proc. savikainos padidėjimo. Taip kad tikrai naftos, elektros nėra priežastis kokiam nors žymiam, matomam produktų brangimui.“

„Bet kaip keisis žaliavinio pieno kaina – o ji keičiasi reaguodama į rinkas – aš tikrai nežinau“, – priduria jis.

Maisto kainas gali koreguoti gamta: potvyniai, sausros, lemiantys derlių.

„Į rudenį matytas geras derlius ir dėl to daržovių, grūdų kainos kaip tik auga mažiau, – tikina Lietuvos banko skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė. – Pirmoje metų pusėje tai neturėtų būti tas veiksnys, kuris sparčiai didintų infliaciją. Antroje metų pusėje priklausys, aišku, jau nuo kitų metų derliaus.“

Pinigų indėliuose ir sąskaitose pernai padaugėjo 18 proc., iki 19,5 milijardo eurų. Lietuvos banko teigimu, tai didžiausias augimas per 10 metų.

„Jeigu susitvarkytų pandeminė situacija ir, tarkim, vasarą jau būtų galima laisvai naudotis visomis paslaugomis, tai, tikėtina, kad dalis tų santaupų plūstelėtų į ekonomiką, tai galėtų irgi būti šuolis kainose“, – sako K. Tamoševičienė.

Nors infliacija galbūt ir nebus itin didelė, ji pasijus jau vien todėl, kad pastaruoju metu kainos beveik nekilo.

„Jeigu mes praeitais metais turėjome metinį kainų augimą, kuris vos viršijo 1 proc., šiais metais turėsime kiek didesnį kainų augimo lygį, – mano finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. – Tai, ką mes turime šiais metais, vis vien mažiau, negu tą lygį, kurį turėjome priešpandeminiu laikotarpiu.“

Ekonomistų teigimu, šiemet vėl labiau brangs paslaugos nei prekės. Esą visai tikėtina, kad bus verslų, kurie norės greičiau kompensuoti per karantiną negautas pajamas. Pvz., sveikatingumo, apgyvendinimo, laisvalaikio pramogų sektoriuose.

„Ir mes tokių reiškinių matom jau dabar. Jau dabar žiūrint į avialinijų kainodarą, į atostogų, kelioninių atostogų pardavėjų kainodarą, matom, kad nebėra konkurencijos mažiausia kaina parduoti“, – sako N. Mačiulis.

Vienos didžiausių Lietuvoje kelionių agentūrų vadovas sako, kad kelionių kainas lems ne tik aviacinio kuro kaina, bet ir tai, kiek žmonių dėl pandeminių apribojimų galės priimti viešbučiai, kokius reikalavimus nusistatys šalys ir kiek apskritai šalių bus galima skraidinti.

„Pavyzdžiui, šiandien mes turime situaciją, kai iš Lietuvos negalima skristi organizuotais skrydžiais į Turkiją ar Egiptą. Tuo tarpu iš gretimų šalių, iš Lenkijos, iš Estijos tokie skrydžiai yra leidžiami. Tai valstybės sprendimai taip pat gali įtakoti kainos pasikeitimus, – sako „Baltic Clipper“ generalinis direktorius Egidijus Vaišvilas. – Kalbant apie poilsines keliones, mes manome, kad kainos pikinio sezono metu augs iki 10 proc.“

Lietuviškos atributikos ir suvenyrų tiekėjos „Epigonė“ vadovas Ernestas Paulauskas sako, kad nelikus turistų ir užsakymų iš užsienio, teko persiorientuoti. Nauji gaminiai nugula sandėlyje, todėl žaliavų brangimas šių prekių kainų stipriai nepakels. Bet verslininkas sako, kad kainos tikrai ūgtelės kitąmet.

„Darbuotojams atlyginimus reikia kelti. Nes praktiškai, jeigu dabar jau metai praėjo karantino, dar metai prisidės, tai po dvejų metų taip, aišku, kainos kils gerokai, nes darbuotojai irgi norės daugiau uždirbti“, – mano E. Paulauskas.

Algos kils, daugiau žmonių dirbs, bet darbo jėgos vis tiek stigs, nes, anot ekonomistų, į plėtrą investuodamos valstybės ir pinigų pasiūlą didinantys centriniai bankai skatins ekonomikos augimą, gamybą. Žmonės vėl ims laisvai gyventi, keliauti.

„Tai čia gali būti toks butelio kamščio iššaunančio efektas, kuomet po ilgo susilaikymo, nevartojimo bus ir didesnė paklausa, ir didesnė perkamoji galia, ir, aišku, tai pavirs ir į savaime didesnį kainų augimą“, – tikina N. Mačiulis.

Pasak finansų viceministro, Lietuvoje iki šiol infliacija buvo palyginti žema ir nesunaikindavo jų perkamosios galios.

Šiemet prognozuojama maždaug 2 proc. infliacija, kitąmet – 3 proc.