Verslas

2021.01.23 07:00

Mažos vertės prekės iš Kinijos ar JK gali brangti daugiau nei 21 proc. – pritaikius deklaravimo mokestį, kaina keistųsi kartais

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.01.23 07:00

Nuo liepos 1 dienos prekėms iki 22 eurų naikinama importo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Tai reiškia, kad už smulkmenas iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, teks susimokėti bent 21 proc. daugiau. Tačiau tai dar ne viskas. Papildomai gali būti taikomas muitinės tarpininkavimo mokestis, kuris šiuo metu siekia nuo 8,69 iki 30 eurų.

Šiuo metu prekėms iš trečiųjų šalių, jeigu jų kaina siekia iki 22 eurų, nėra taikomi jokie papildomi mokesčiai (išskyrus akcizines prekes).

Tačiau jau nuo liepos 1 dienos tvarka keisis ir visoms prekėms iš trečiųjų šalių nepriklausomai nuo jų vertės bus taikomas importo PVM, kuris sieks 21 proc. Tai dar ne viskas, mat papildomai gali tekti susimokėti už prekės deklaravimą muitinėje.

Pagal dabar galiojančią tvarką prekėms iš trečiųjų šalių, kurių vertė siekia iki 22 eurų, taikomos labai paprastos deklaravimo procedūros, o tokia paslauga žmogui nekainuoja. Tačiau, atsiradus importo PVM, prekės deklaravimo procedūra taps sudėtingesnė, tad už tai gali tekti susimokėti papildomai. Kiek daug, priklausys nuo to, kas deklaruos prekę.

Pavyzdžiui, kai prekių vertė yra nuo 22 iki 1 000 eurų ir jos apmokestinamos importo muitu ir (arba) PVM, šiuo metu Lietuvos pašto taikomas tarpininkavimo mokestis siekia 8,69 euro.

Jeigu toks pat mokestis būtų taikomas ir nuo liepos 1 dienos, kada prekėms iki 22 eurų iš trečiųjų nebeliks PVM importo lengvatos, nedidelės vertės prekės kaina nuo internete matytos kainos skirsis keletą kartų.

Pavyzdžiui, jeigu liktų galioti dabar taikomas Lietuvos pašto tarpininkavimo mokestis, 5 eurų vertės telefono dėkliukas iš Kinijos galėtų pabrangti tris kartus. Prie prekės muitinės vertės (prekės kaina + siuntimo išlaidos) tektų pridėti 8,69 euro siekiantį muitinės tarpininkavimo mokestį (šio mokesčio dydis gali skirtis priklausomai nuo muitinės tarpininko) ir nuo gautos sumos apskaičiuoti 21 proc. siekiantį importo PVM. Vadinasi, prekės kaina galėtų išaugti net iki 16,56 euro.

Kokie deklaravimo tarifai bus taikomi, vis dar nežinia

Kaip keisis deklaravimo tarifai nuo liepos 1 dienos ir ar nedidelės vertės prekėms reikės juos taikyti, Lietuvos pašto atstovai teigia kol kas nežinantys, tačiau tikina, kad svarstomi įvairūs variantai.

„Kol dar pasauliniu mastu įgyvendinami tam tikri pokyčiai, negalime tiksliai pasakyti, kokie bus tarifai. Tačiau, artėjant PVM lengvatos panaikinimui siuntoms, kurių vertė iki 22 eurų, planuojami kainodaros pokyčiai. Šiuo metu visa prekybos rinka aktyviai dirba, kad PVM būtų galima apmokėti perkant. Įgyvendinus tokius sprendimus, atsiras galimybė mažos vertės siuntoms, kurioms netaikomi muito mokesčiai, taikyti itin mažą deklaravimo mokestį arba jį net visai panaikinti“, – LRT.lt komentuoja Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Jos teigimu, Europos Komisija šiuo metu ruošiasi IOSS (angl. Import One Stop Shop) sistemos įgyvendinimui. Tai reiškia, kad trečiųjų šalių pardavėjai galės integruotis specialią platformą, kuri suteiks galimybę pirkėjams mokesčius sumokėti perkant.

Per metus į Lietuvą atkeliauja apie 10 milijonų vienetų siuntų iš trečiųjų šalių. Beveik du trečdaliai jų yra iš Kinijos. Didžioji dalis tokių siuntų yra iki 22 eurų vertės.

„Sprendimų ieško ir tarptautinė pašto bendruomenė. Sprendimai, sistemos dar tik kuriamos, todėl daug kas dar nežinoma“, – sako U. Bartašiūtė.

Ji taip pat pažymi, kad siuntas iš trečiųjų šalių muitinėje deklaruoti gali ne tik Lietuvos paštas, bet ir bet kuris kitas kliento pasirinktas deklarantas. Prekę muitinėje deklaruoti galima ir pačiam prekės gavėjui. Tai nieko nekainuos, tačiau gali pareikalauti nemažai kantrybės.

Už muitinės tarpininko paslaugas gali tekti pakloti iki 30 eurų

Siuntų tarnybos DHL muitinės tarpininkų padalinio vadovės Linos Petronienės teigimu, nepriklausomai nuo to, prekės importo PVM pritaikys pardavėjas ar jis bus apskaičiuotas muitinėje, prekę vis tiek teks deklaruoti.

Tikėtina, kad nuo liepos 1 dienos prekėms iš trečiųjų šalių, kurių vertė sieks iki 150 eurų, bus taikomos kiek paprastesnės deklaracijos, todėl muitinės tarpininkų paslaugomis besinaudojantys asmenys už deklaravimo paslaugą sumokės mažiau, nei moka dabar.

„Tos kainos priklauso nuo suteikiamos paslaugos tipo, deklaruojamų prekių deklaracijos sudėtingumo, prekių skaičiaus. Rinkoje kainos gali svyruoti nuo 8 iki 30 eurų. Jeigu kalbėtume, kaip galėtų tos kainos pasikeisti nuo liepos 1 dienos, tai įsigaliojus VIT22 iniciatyvai siuntų įforminimo kaina priklausys nuo procesų sudėtingumo ir nuo Lietuvos muitinės suteiktų galimybių automatizuoti deklaravimo eigą.

Iki šios dienos pagrindiniai rinkos dalyviai laukia, kol muitinė pateiks technines specifikacijas, kad galėtų pasiruošti automatizuoti savo sistemas. Nuo to priklauso mūsų investicijos į IT sistemas, žmogiškieji ištekliai. Jei tos sistemos veiktų sklandžiai, deklaravimo kainos galėtų būti mažesnės. (...) Tačiau kol kas mes tik stebimės muitinės neveiklumu“, – sako L. Petronienė.

Jos teigimu, muitinėje deklaruoti prekes gali ir pats prekės gavėjas, tačiau tai padaryti labai sudėtinga. „Per visą mūsų įmonės istoriją esame turėję tik 2–3 klientus, kurie nusprendė patys deklaruoti prekes muitinėje“, – komentuoja L. Petronienė.

Kad sunku, pripažįsta ir muitinė

Kad sudėtinga savarankiškai muitinėje deklaruoti prekes iš trečiųjų šalių, pripažįsta ir Lietuvos muitinės atstovai, o tokių asmenų, muitinės teigimu, yra labai mažai.

„Taip, pačiam žmogui išmuitinti prekę yra sudėtinga. Prekybos su trečiosiomis šalimis reguliavimas susideda iš gana sudėtingų procesų: žmogui, norinčiam pačiam deklaruoti prekę, reikia žinoti, kaip prekė klasifikuojama, kaip nustatoma muitinė vertė, kokie muitų tarifai gali būti taikomi, galbūt yra kokių draudimų, apribojimų ir panašiai, todėl visame pasaulyje muitinės klientai naudojasi atstovų muitinėje teikiamomis prekių deklaravimo paslaugomis“, – aiškina Lietuvos muitinės atstovė Henrika Rukšėnienė.

Paklausta, kokios procedūros taikomos, jeigu žmogus nusprendžia prekę deklaruoti savarankiškai, H. Rukšėnienė pažymi, kad iš pradžių jis turi sudaryti sutartį su teritorine muitine.

„Pasirašius sutartį, asmeniui suteikiami prisijungimo prie muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) duomenys. Taip pat asmuo privalo registruotis Muitinės prievolininkų registre ir jam suteikiamas asmens identifikavimo kodas (EORI). Sudarius sutartį, elektronines deklaracijas reikėtų pildyti naudojantis „MDAS verslininko portalu“, – aiškina H. Rukšėnienė.

Vis dėlto muitinės atstovė pažymi, kad šiuo metu kuriamas naujas prekių iš trečiųjų šalių deklaravimo įrankis, todėl tikimasi, kad prekes, kurių vertė iki 1 000 eurų, žmonės galės deklaruoti patys. Tokiu atveju bus galima atsisakyti muitinės tarpininko paslaugų ir papildomai mokėti tik 21 proc. siekiantį importo PVM.

„Supaprastintas prekių, kurių vertė iki 1 000 eurų, deklaravimo įrankis fiziniams asmenims yra kuriamas ir turėtų pradėti veikti nuo 2021 metų liepos 1 dienos“, – LRT.lt informavo muitinės atstovai.

Į biudžetą – papildomai 3 mln. eurų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, importo PVM lengvata prekėms iš trečiųjų šalių bus naikinama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

„Bendra Europos Sąjungos institucijų nuostata yra tokia, kad šia lengvata buvo piktnaudžiaujama nurodant mažesnės vertės prekės kainas, nei jos yra iš tikrųjų. Todėl, saugant rinką ir bandant sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių, tokia universali nuostata įgyvendinama visoms Europos Sąjungos šalims“, – teigė parlamentaras.

Viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP tyrimas parodė, kad 2019 metais dėl elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių Lietuvos prekybos sektorius negavo 142 mln. eurų pajamų, iš jų apie 18 mln. eurų – mažos vertės siuntos. Tai sudaro maždaug 1 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos.

Savo ruožtu Muitinės departamentas prognozuoja, kad, panaikinus lengvatą nuo liepos 1-osios, papildomos įplaukos Lietuvoje sudarytų apie 3 mln. eurų.

Europos Komisijos duomenimis, dėl mokestinių lengvatų bei netinkamo deklaravimo į valstybių narių biudžetus nesurenkama apie 7 mlrd. eurų per metus.

Lietuvos paštas pažymi, per metus į Lietuvą atkeliauja apie 10 milijonų vienetų siuntų iš trečiųjų šalių. Beveik du trečdaliai jų yra iš Kinijos. Didžioji dalis tokių siuntų yra iki 22 eurų vertės.

Populiariausi