Verslas

2021.01.22 20:14

Tyrimas atskleidė pirmojo karantino pasekmes pajūryje: nemažai verslų veiklą pristabdė, apyvartos krito perpus

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.22 20:14

Klaipėdos universiteto mokslininkai ištyrė pirmojo karantino poveikį Klaipėdos regiono verslams. Nors nė vienas nebankrutavo, nemažai veiklą pristabdė, apyvartos krito perpus.

Palangoje dirbanti kosmetologė tokio tuščio sausio nepamena: dažniausiai būdavo pilna klientų, o dabar jau nuo gruodžio vidurio kremus į rankas ima nebent galiojimo laikui patikrinti. Pirmasis karantinas išgąsdino, vasarą kosmetologė intensyviai dirbo, o paskelbus antrąjį, sako, svyra rankos.

Žinios. Abiturientams šiemet nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos

„Atrodo, kad viskas sustojo, dabar taip sėdi ir galvoji, o kaip bus toliau, kas bus toliau, nes vieni kaip ir gauna išmokas, kiti negauna“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja kosmetologė Aristida.

Reikia išlaikyti šeimą, mokėti mokesčius, nuomą už patalpas, kuriose dirba, daug kainuos ir priemonės, kurios dabar, nedirbant, suges.

Užsukame ir į kurorto turgų. Ten – vos keli prekeiviai ir dar mažiau pirkėjų. Medumi prekiaujantis skuodiškis sako, kad klientų sumažėjo tris kartus.

„Dabar nuperka už 30–40 eurų, o šiaip, normaliu laiku, nupirkdavo iki 100–120“, – atskleidžia medaus pardavėjas Augustas.

Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrinėjo pirmojo karantino, paskelbto praėjusį pavasarį, pasekmes įvairiems smulkiems ir vidutiniams gamybos, prekybos ir paslaugų verslams Klaipėdos regione. Apklausta 8 dešimtys verslininkų iš Klaipėdos miesto ir rajono, Skuodo, Šilutės, Kretingos, Palangos bei Neringos.

„Net 61 proc. sumažino apyvartą daugiau nei 50 proc. Tai irgi pakankamai reikšmingi skaičiai – apyvartos krito. Darbuotojai buvo išleisti į prastovas, išėjo kasmetinių atostogų“, – dėsto tyrimo vadovė dr. Rasa Viederytė.

Tirtose savivaldybėse labiausiai nukentėjo iš turizmo gyvenantys kurortai – Palanga ir Neringa. Nors bankrutavusių verslų čia nebuvo, šešiems procentams jų veiklą teko stabdyti.

Tyrime vertintos valstybės priemonės verslui gelbėti: kurios buvo veiksmingos, o kurios – nepasiteisino.

„Efektyviausios priemonės buvo subsidijos mikroįmonėms, tai nurodė didžioji dalis verslo subjektų, taip pat labai aktuali buvo pagalba per mokestines lengvatas, verslai džiaugėsi savivaldybių įvestomis priemonėmis. Bet praktiškai pusės priemonių smulkus ir vidutinis verslas jų net nežinojo“, – supažindina tyrimo vadovė.

Būtent žinių stoką verslai įvardijo kaip didžiausią problemą: pasak mokslininkų, čia ir gali padėti savivalda.

„Savivalda tam tikrais atvejais galėtų būti kaip platforma teikiant pagalbą smulkiam, vidutiniam verslui, suburiant įvairių sričių ekspertus. Nes kalbant net ir apie paraiškų pildymą, smulkūs subjektai susidūrė su problema, kad kartais jie neturi kompetencijų, žinių, kaip tą padaryti“, – teigia Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Ignas Aničas.

Labiausiai pasisekė tiems, kurie patys skubėjo persiorientuoti, imtis naujų paslaugų. Atsigauti verslininkai tikisi kitą sezoną.