Verslas

2021.01.27 05:30

Daugiabučiai kone vidury miško Kaune: kaimynai jų nenori, bet Statybos inspekcija mato galimybę jiems ten išdygti

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.01.27 05:30

Miško apsupty gyvenantys kauniečiai priešinasi dviejų daugiabučių statybos kaimynystėje planams. Girios gatvės gyventojams kyla rūpesčių ir klausimų, tarp kurių – dėl namo aukščio, gamtosaugos arba vandens bei nuotekų sistemų. Statybos inspekcija sako, kad iki 30 metrų aukščio daugiabučiai ten gali stovėti, bet Kauno miesto savivaldybės komisija nepritarė projektui. Statytojas dar nėra nusprendęs, kaip jį keis, jeigu iš viso tą darys. Pasak statytojo, šioje vietoje gyvenantys žmonės nenori naujų kaimynų.

Girios gatvės gyventojai LRT.lt pasakojo, kad nuo kreipimosi į įvairias institucijas praėjo jau mėnuo, tačiau jie taip ir negavo aiškių atsakymų iš tarnybų. Jie teigė, kad iki šalčių aikštelėje virė darbai, buvo vežamas smėlis. Gyventojai minėjo, kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), iš jos atsakymų suprato, kad sklype savininkai turi teisę įrengti statybvietę. Be to, teigiama, kad statytojai nekomunikavo su gyventojais, kol jie neparašė kreipimosi.

„Įvyko viešas susirinkimas, tada buvo diskusija, uždavėme daug klausimų. Į juos atsakė raštiškai. Bet mes pateikėme klausimų dėl atstumų, nes Statybos techninio reglamento jie nesilaiko. Neatsakė dėl automobilių aikštelės, šešėliavimo“, – dėstė vienas iš gyventojų.

Gyventojams klausimas kilo ir dėl leidimų. Dabar stūksantiems kotedžams leidimus statyti vos vos gavo, o kone vidury iškilti šešiaaukščiam daugiabučiui barjerų kaip ir nebuvo.

„Taip, aš sutinku, kad ten šalia yra 3, 4 aukštų pastatai. Bet jie neiškyla virš miško“, – teigė kalbintas gyventojas.

Be to, pasak jo, statybų vietoje anksčiau buvo suplanuota daugiau sklypų, tačiau vėliau jie buvo sujungti.

Dabar stūksantiems kotedžams, pasak pašnekovo, leidimus statyti vos vos gavo, o kone vidury iškilti šešiaaukščiam daugiabučiui barjerų kaip ir nebuvo.

Statyti tokį daugiabutį galima, bet Kauno savivaldybė projektui pasakė „ne“

231 Girios gatvės gyventojas pasirašė minėtą kreipimąsi, kuriame išdėstė kelis juos neraminančius dalykus. Vienas iš gyventojų rūpesčių – pagal galimą tokių žemių paskirtį miškingų ir miškų teritorijų zonose negalima statyti tokių daugiabučių.

VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė LRT.lt atsakė, kad minimame žemės sklype galima daugiabučių gyvenamųjų pastatų statyba, tačiau pastato aukštis negali būti aukštesnis kaip 30 metrų. Projekte buvo numatyta, kad namas būtų 20,5 m aukščio.

„Maksimalus leistinas aukštis nustatytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiuoju planu. Jo sprendiniai reglamentuoja pastatų, aukštesnių kaip 30 m statybą. Plano pagrindinio brėžinio duomenimis, žemės sklypas patenka į teritorijas, kuriose aukštybinių pastatų statyba draudžiama“, – atsakė R. Kėkštienė.

Žemės sklypui galioja Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Remiantis jais, pasak R. Kekštienės minimas sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją funkcinę zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai, daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais.

R. Kekštienė nurodė, kad šioje funkcinėje zonoje galimos žemės ir naudojimo būdai yra kitos paskirties, tarp kurių – ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Kaip LRT.lt sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kauno urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisija nepritarė šioje gatvėje planuojamų statyti pastatų projektiniam pasiūlymui.

„Manome, kad siūlomi statyti pastatai nedera prie aplinkos, yra nekontekstualūs. Tad kol kas šio projekto pradžia su miestu yra nesuderinta. Statybų leidimas nėra išduotas, o kol neturima statybos leidimo, neišduodami ir leidimai kirsti medžius. Jei sklypas privatus, o medžiai nepatenka į saugojamų kategoriją, savininkas juos gali tvarkyti savo nuožiūra“, – atsakė N. Valatkevičius.

Pastato aukštis negali būti aukštesnis kaip 30 m. Projekte buvo numatyta, kad namas būtų 20,5 m aukščio.

Statytojai dar galvoja kitį žingsnį

Daugiabutį Girios gatvėje norinčios statyti įmonės „TS Projektai“ direktorius Tomas Stakeliūnas LRT.lt sakė, kad norima pastatyti tai, kas yra projektiniuose pasiūlymuose.

„Teisės aktus atitinka, viską galima statyti, iš piršto nepriskaldėme“, – sakė pašnekovas. Anot jo, kol kas dar nėra sprendimo dėl projekto keitimo, nežino, ar išvis jį keis, – tai jau architekto darbas.

Daugiabučio projekto autorius architektas Mantas Bertauskis LRT.lt minėjo, kad kol kas svarstomi įvairūs variantai.

„Kol neturime galutinės užsakovo pozicijos – neturiu ką pakomentuoti. Kai turėsime išgrynintą galutinį variantą, bus galima konkrečiau pakomentuoti“, – teigė M. Bertauskis.

T. Stakeliūnas minėjo, kad nepatenkintų Girios gatvės gyventojų buvo ir planuojant statyti jau dabar ten stūksančius kotedžus. Jis taip pat nesupranta, kuo šioje gatvėje įsikūrusiems žmonėms galėtų pakenkti šis daugiabutis. Pasak jo, namas būtų šiaurinėje pusėje, neuždengtų saulės, be to, būtų sutvarkyta aplinka, atsirastų vaikų žaidimų aikštelė.

„Nesu įsiterpęs tarp jų: mus skiria žalioji zona, kelias, dar viena žalioji zona. Mes dar atsitraukėme nuo gyventojų kiek įmanoma maksimaliai – apie 40–45 metrų. Nenori įsileisti kaimynų, nepatenkinti būsima kaimynyste“, – sakė T. Stakeliūnas.

Kol kas dar nėra sprendimo dėl projekto keitimo, nežino, ar išvis jį keis, – tai jau architekto darbas.

Nesiriboja su draustiniais, automobilių aikštelės planas – pakeistas

Antras gyventojų rūpestis – šikšnosparniai ir paukščiai, esą būtų sunaikinti jų migracijos keliai. Pabrėžiama, kad šalia yra Romainių teriologiniai draustiniai, tai yra saugomos vietos, jas pamėgę šikšnosparniai.

Kauno miesto savivaldybės atstovas N. Valatkevičius LRT.lt sakė, kad Romainių 1-ajam ir 2-ajam teriologiniam draustiniui priklauso blindažai ir jų daubos. Draustinių apsauginei zonai priklauso 50 metrų aplink blindažus ir jų daubas. Minimas sklypas, kuriame norima statyti daugiabučius, nepatenka į draustinius ir jų apsaugines zonas ir su jais nesiriboja.

Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė atsakė, kad statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra išskirtų specialių ar apribojančių atstumų nuo miškų, draustinių ar jų teritorijos iki projektuojamų pastatų.

T. Stakeliūnas taip pat patvirtino, kad sklype nėra jokių apribojimų, susijusių su aplinkosauga. Jis pateikė Aplinkos apsaugos agentūrą raštą, kuriame teigiama, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia.

„Daugiabučių statybos nepatenka į veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo bei planuojamos ūkinės veiklos, vieta nėra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje“, – minima agentūros rašte.

Trečias rūpestis – Girios gatvės gyventojai aiškino, kad šalia daugiabučių planuojamos 74 automobilių stovėjimo vietos ir 47 iš jų būtų skirtos elektromobiliams. Tad būtų sudėtinga pasistatyti automobilius su vidaus degimo varikliais, mat jiems skirtos tik likusios 27 vietos.

T. Stakeliūnas LRT.lt sakė, kad ši informacija yra pasenusi. Automobilių aikštelės vietos buvo pergalvotos ir pakeistos, tad, pasak pašnekovo, dabar planuojama, kad didžioji dalis būtų skirta automobiliams su vidaus degimo varikliais.

Ketvirtas rūpestis yra tai, kad dalies šalia daugiabučio esančių kotedžų gyventojai žada diegti saulės elektrines, todėl daugiabutis užstos šviesą. T. Stakeliūnas teigė, kad daugiabutis būtų šiaurinėje pusėje, neuždengtų saulės.

Minimas sklypas, kuriame norima statyti daugiabučius, nepatenka į draustinius ir jų apsaugines zonas ir su jais nesiriboja.

Klausimas dėl vandens tiekimo ir nuotekų

Penktas rūpestis yra tai, kad nebuvo pateiktas komunikacijų apkrovų vertinimas. Ypač gyventojams kilo klausimas dėl vandentiekio ir nuotekų valymo, nes dėl jų vasarą būna problemų. Girios gatvėje gyvenantys žmonės LRT.lt taip sakė, kad nuotekų sistemos kartais užsikimšdavo ir jų turinys išsiliedavo į gatvę.

Andrius Nenėnas, „Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialistas, portalui LRT.lt teigė, kad įmonės avarinė tarnyba turi užfiksavusi nusiskundimų iš Girios g. dėl nedidelio vandens slėgio. Pasak jo, vamzdynuose gali sukilti per ilgą laiką nusėdę mikroelementai – geležis ir manganas, todėl gyventojai kartais galėjo skųstis drumstu vandeniu.

„Tačiau nusiskundimai nėra masiniai ir jų paprastai padaugėja vasarą – laistymo periodu. Problemos užsitęsusių vasaros sausrų metu, kai gyventojai nuolat laisto savo daržus ir pievas geriamuoju vandeniu, būna trumpalaikės, daugiausia per vakarinį vandens naudojimo piką, tarp 20 ir 23 valandos, ir ypač savaitgaliais“, – minėjo A. Nenėnas.

Jis pateikė, kiek ir kada suvartojama vandens Romainių–Vijūkų zonoje. Naktį – apie 20 kubinių metrų per valandą (m³/h), dieną – apie 100 m³/h, per vakarinį piką padidėja iki 160 m³/h. Vasarą, kai vyksta pievų laistymas, debitas padidėja iki 260 m³/h.

„Didelis vandens suvartojimas yra dėl didelės vartotojų koncentracijos vienoje zonoje“, – minėjo pašnekovas.

Anot A. Nenėno, vandentiekio tinklai toje vietoje yra tikrai pralaidūs ir daugiabučiai itin paveikti slėgio, išskyrus piko metu. Bendrovės specialistų teigimu, vandens trūkumą per piką veikiausiai jaučia gyventojai, kurių tinklai dar nėra atiduoti „Kauno vandenims“ ir kvartalui sumontuota laikina vandens apskaita – vadinamasis statybinis vandentiekis, kai statybų vystymo metu už vandenį dar atsako projekto vystytojas.

Tačiau nusiskundimai nėra masiniai ir jų paprastai padaugėja vasarą – laistymo periodu.

„Vanduo Girios gatvei tiekiamas iš Apuolės gatvėje esančios vandens siurblinės. Ta pati siurblinė tuo pačiu slėgiu aprūpina Šilainių devynaukščius. Arčiausiai Girios gatvės esančiame Romainių kontroliniame slėgio taške KT-26 Romainių g. pastarosios savaitės slėgis yra nuo 4,0 iki 4,5 baro, tai atitinka visus reikalavimus“, – teigė A. Nenėnas.

O kaip dėl nuotekų sistemos? Pasak A. Nenėno, spaudiminės buitinių ir paviršinių lietaus nuotekų linijos toje zonoje taip pat yra pralaidžios, tačiau problemos galimos dėl daugybės linijų atšakų, kurių vis atsiranda dėl besiplečiančio naujakurių skaičiaus.

„Ir ypač dėl pačių vartotojų neatsakingumo. Avarinės tarnybos kolegos teigia, kad linijos dažniausiai kemšasi dėl popierinių rankšluosčių, kurie, skirtingai nei tualetinis popierius, nuotekų tinkluose netirpsta“, – sakė „Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialistas A. Nenėnas.

Kalbėdamas apie Girios g. 1G, kur planuojama statyti daugiabutį, pašnekovas minėjo, kad toks vartotojas „Kauno vandenyse“ neužregistruotas.

„Veikiausiai ten bus įvestas laikinas vandens apskaitos mazgas, kai už vandenį gyventojai atsiskaito tiesiai statytojui“, – teigė jis.

Problemos galimos dėl daugybės linijų atšakų, kurių vis atsiranda dėl besiplečiančio naujakurių skaičiaus.

Paklaustas apie gyventojų nuogąstavimus dėl nuotekų tvarkymo ir vandens tiekimo, T. Stakeliūnas atsakė, kad tai bus nagrinėjama tik gavus pritarimą pastato projektui. Anot jo, net ir pastačius daugiabutį, problemų neturėtų kilti. Nuotekų tinklai negali būti kliūtis daugiabučiui statyti, reikalui esant, juos galima rekonstruoti, perdaryti arba įrengti naujus.

„Ar galima kokią nors analizę daryti, kol dar nėra pritarta architektūriniams sprendiniams? Mes negalime apklausti, kaip būtų, jeigu mes net to negalime daryti. Pirmiausia gaunamas pritarimas projektui ir tada gaunamos sąlygos. Mano žiniomis, tai ten viskas turėtų būti gerai. Ten yra du nuotekų tinklai, du lietaus tinklai ir vandentiekio linija, kuri galėtų aprūpinti 10 tokių daugiabučių“, – komentavo T. Stakeliūnas.

A. Nenėno teigimu, magistralinių linijų keitimas toje zonoje nėra numatytas, nes kol kas esama situacija tenkina poreikius ir keitimas būtų itin nuostolingas. Tinklų plėtrą bendrovė, pasak jos atstovo, vykdo tik gyventojų prašymu, tada, apskaičiavus poreikį, tinklai atvedami iki sklypo ribos. Toliau už tinklų tiesimą sklypo ribose atsako jau pats vartotojas.

Populiariausi