Verslas

2021.01.28 21:03

Klaipėda susirūpino šildymo kaina: svarstoma kreiptis į Vyriausybę, pirštu rodoma į nepriklausomo gamintojo kainas

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.01.28 21:03

Iš visų didžiųjų miestų už centralizuotai teikiamą šilumą plačiausiai pinigines atverti tenka klaipėdiečiams. Dėl to sujudo miesto valdžia, numatoma ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą. Ketinama kreiptis ir į Vyriausybę prašant lengvatos už uostamiestyje prišvartuotą SGD terminalą, tiesa, ankstesnių metų patirtis rodo, kad šalies valdžia Klaipėdai dėl to nuolaidžiauti nebuvo linkusi.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) neseniai paskelbė, kad tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėnesį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausia – Klaipėdos gyventojai.

2021 m. sausio mėn., palyginus su 2020 m. gruodžio mėn., bendrovės „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina padidėja 2,53 proc., o 2021 m. sausio mėn., palyginus su 2020 m. sausio mėn., kaina padidėja 3,34 proc.

Teigiama, kad šilumos kainų augimą daugiausia lėmė padidėjusi gamtinių dujų kaina bei brangiau superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Kainą lemia trys faktoriai

Bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Antanas Katinas aiškino, kad šilumos kainą lemia trys faktoriai: šios bendrovės išlaikymo sąnaudos, perkamo kuro kaina ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kaina.

„Bendrovės „Klaipėdos energija“ išlaikymo sąnaudos nesikeičia nuo 2020 m. birželio mėnesio, tad tai nėra kainų didėjimo ar mažėjimo priežastis“, – teigė A. Katinas.

Nors atrodytų, kad kuro kainos panašios visoje Lietuvoje, tačiau iš tiesų taip nėra. Pastebima, kad aplink Klaipėdą mažai miškų, mažesnė pasiūla, stiprios regiono baldininkų įmonės superka medieną, ji eksportuojama laivais į kitas šalis.

„Bendrovei tenka konkuruoti dėl biokuro, atsigabenti jį iš toliau. Mums biokuras kainuoja 5–10 proc. brangiau nei kolegoms Vilniaus ar Kauno regionuose“, – konstatavo A. Katinas.

Didžiausią įtaką daro nepriklausomi gamintojai

Vis dėlto tvirtinama, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms Klaipėdoje daro iš NŠG superkamos šilumos kaina, nes jie miestui tiekia apie 70 proc. energijos.

„Jeigu jų parduodama šiluma yra brangi, neišvengiamai ir kaina klaipėdiečiams yra didelė“, – teigė bendrovės vadovas.

Manoma, kad ten, kur veikia nepriklausomi gamintojai, dėl rinkos dalyvių konkurencijos šilumos kaina vartotojams turėtų būtų palankesnė, tačiau praktika rodo ką kita.

Pasak A. Katino, jau ne pirmus metus Klaipėdoje matoma atvirkštinė situacija – NŠG parduodamos energijos kainos per šildymo sezoną beveik susilygina su municipalinių katilinių, deginančių gamtines dujas, kainomis.

Miestų šildymo sistemos identiškos, o uostamiestyje 2021 m. sausio mėn. šiluma brangesnė apie 42 proc. Kodėl?

Ryškus skirtumas matyti tarp Klaipėdos ir Kauno, nors šių dviejų miestų centralizuota šilumos tiekimo sistema labai panaši – abiejuose miestuose veikia municipalinės šilumos gamybos ir tiekimo įmonės, deginančios biokurą bei gamtines dujas. Ir Kaune, ir Klaipėdoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, iš biokuro gaminantys šilumą ir parduodantys ją į miesto tinklus. Taip pat abiejuose miestuose veikia termofikacinės jėgainės, gaminančios šilumą iš atliekų. Tačiau, lyginant Klaipėdos ir Kauno miestų šilumos kainą, ji skiriasi.

„Miestų šildymo sistemos identiškos, o uostamiestyje 2021 m. sausio mėn. šiluma brangesnė apie 42 proc. Kodėl? Mūsų klientai ir miesto vadovai kelia šį logišką klausimą, bet atsakyti į jį turėtų kainų nustatymu Lietuvoje užsiimanti VERT“, – teigė A. Katinas.

Mes SGD laivo-saugyklos kortą

Apie klaipėdiečiams tenkančią mokėti šilumos kainą kalbėti sujudo politikai. Neseniai šildymo kainų klausimas svarstytas Klaipėdos savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, dėl to pasitarimą jau buvo surengę ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas su savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu.

Minėto komiteto posėdyje buvo iškeltas siūlymas, jog galbūt vertėtų kreiptis į Vyriausybę prašant, kad ši, atsižvelgusi į tai, jog uostamiestyje yra prišvartuotas SGD terminalas, atleistų bendrovę „Klaipėdos energija“ nuo vadinamosios saugumo dedamosios ar bent jau jos dalies mokėjimo.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas prisiminė, jog tokių vilčių miestas turėjo ir dar tik pradedant veikti terminalui, tačiau nuo minėtos dedamosios Klaipėda atleista nebuvo.

„Tikrai pamenu, kad terminalo veikimo pradžioje, dar prieš jį paleidžiant, buvo tokia pati kalba, toks pats prašymas ir toks pats siūlymas. Tada tuometinės prezidentės pozicija buvo gana griežta ir nepritarianti tam, Vyriausybė net nelabai ėmėsi tų dalykų nagrinėti, nors iš išklausė, bet paskui pasakė ne“, – dėstė meras.

Vis dėlto, V. Grubliausko teigimu, šįkart prie tokio prašymo grįžti skatina realijos.

„Nebijokime svajoti, nes svajonės pildosi“, – apie viltį dabar sulaukti teigiamos valdžios Vilniuje išvados sakė uostamiesčio meras.

Taip pat numatytas ir kitas, kaip teigiama, gana realus planas, kuris galėtų padėti sumažinti šilumos kainą uostamiestyje.

Nuspręsta kreiptis į VERT dėl šilumos kainos dedamosios, kurią lemia iš bendrovės „Fortum Klaipėda“ perkama šiluma.

„Buvo įvardyta labai aiškiai, kad čia yra vienas iš pagrindinių diskusinių arba aštresnių klausimų, sietinų su šilumos kaina Klaipėdoje. Bus kreipiamasi į VERT, kad būtų peržiūrėta šiuo metu nepriklausomo šilumos teikėjo teikiama šiluma. Ta kaina taip pat gali būti reguliuojama“, – dėstė V. Grubliauskas.

Populiariausi

Aušrinė Armonaitė
8

Verslas

2021.04.14 09:04

Armonaitė: mano nuomone, visa prekyba jau galėtų veikti

tikisi, kad visuomenė ir verslas susipažins su 2,2 mlrd. eurų planu; atnaujinta 09.22
8