Verslas

2021.01.26 21:00

Patyčios, smurtas, spaudimas darbe – ar darbdavius galėtų pažaboti Darbo kodekso pataisa

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.26 21:00

Siūlymą Darbo kodeksu (DK) įpareigoti darbdavį rūpintis mobingo prevencija darbuotojų atstovai vertina palankiai. Darbdaviai taip pat sutinka, jog mobingas – opi problema, tačiau mano, kad tokios prevencijos užtikrinimas gali būti sunkiai įgyvendinamas.

Lietuvos laisvosios rinkos (LLRI) ekspertė Karolina Mickutė atkreipia dėmesį, jog neetiškas ir šiurkštus elgesys jau dabar Darbo kodeksu yra draudžiamas, tad naujasis įstatymas esą problemos neišspręstų.

Pranešusiajam apie mobingą – apsauga

Mobingas Lietuvoje – vis labiau atpažįstamas. Per pastaruosius dvejus metus būta viešų atvejų, kai mobingu buvo kaltinta tiek įvairių institucijų vadovybė, tiek darbuotojai.

Neseniai socialdemokratų partija Seime įregistravo Darbo kodekso pataisą, kuria siūloma įtvirtinti mobingo sąvoką ir įpareigoti darbdavį rūpintis mobingo prevencija. Taip pat siūloma, jog į numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą būtų įtrauktas ir mobingas.

Siūlyme akcentuojama, kad darbdavys privalėtų užtikrinti saugų pranešimo apie mobingą kanalą.

„Pranešusiam apie mobingą darbuotojui nuo pranešimo dienos iki kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo pabaigos būtų taikomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnyje išdėstytos apsaugos priemonės. Pranešimui dėl mobingo pasitvirtinus, apsaugos priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo pranešimo tyrimo pabaigos“, – rašoma pakeitimo siūlyme.

Planuojama, kad šie pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2021 m. birželio 30 d.

Bandoma terorizuoti, žeminama, rėkiama

Mobingo prevencijai vykusiame renginyje „Mobingas arba ką daryti, jei darbe tave ėda“ psichologinį spaudimą iš darbdavio patyręs Mindaugas Kluonis pasakojo, jog dažniausiai šis reiškinys pasireiškia dėl konkurencijos ar nesutampančių pažiūrų.

„Mano atveju mobingas prasidėjo dėl to, jog nebuvo suteiktos atostogos, nors kitiems buvo suteikiama. Buvo pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes man vis buvo išskirtinai taikomos taisyklės, ko nebuvo kitiems darbuotojams: neleidžiama derinti asmeninio gyvenimo su darbu, nors kitiems buvo taikomas lankstus darbo grafikas.

Žmogaus atžvilgiu gali būti taikoma melagingi tarnybiniai patikrinimai, kurie paskui nepasitvirtina. Bandoma terorizuoti žmogų ir kurti nuolatinę įtampą. Kartais pereinama į atvirą smurtą, kai žeminama, rėkiama, nemandagiai bendraujama“, – sakė M. Kluonis.

Anot M. Kluonio, svarbiausia tai, jog darbuotojui paprastai yra ypač sunku įrodyti, kad jis patyrė mobingą.

„Jeigu bandoma įrašyti pokalbius, tada tie asmenys pradeda sakyti, jog taip yra pažeidžiamos jų teisės ir tokiu būdu jiems patiems kuriama baugi aplinka, nes jie nežino, kaip kalbėti. [...] Vienintelis kartas, kai man pavyko įrodyti, jog buvo priekabiavimas, kai viską įrašiau ir to nebuvo galima paneigti. Visi kiti skundai buvo atmetami, esą yra nepagrįsti“, – kaip pavyzdį pateikė M. Kluonis.

Kitas svarbus aspektas, M. Kluonio teigimu, yra tai, kad iki šiol nėra apibrėžta, kas tiksliai yra neigiamo poveikio darbuotojui darymas.

„Nors DK ir yra nurodoma, jog draudžiama persekioti ir daryti neigiamą poveikį darbuotojui, pateikusiam skundą, bet kas tai yra, neapibrėžiama. Kai darbuotojas traktuojamas kitaip nei kiti darbuotojai, jie sako, kad nemato neigiamo poveikio, kad čia tiesiog yra natūralūs santykiai“, – kalbėjo M. Kluonis.

Patiria ir priekabiavimą, ir smurtą

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė iniciatyvą įteisinti mobingą laiko sveikintina, esą šiuo metu Darbo kodekse esančios nuostatos, susijusios su mobingu, yra visiškai neišplėstos.

„Šiuo metu Darbo kodekse yra surašyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų užgauliojimų ir pan., tačiau be šios nuostatos daugiau nieko nėra, todėl mano siūlymas kiek anksčiau Trišalėje taryboje ir buvo šią nuostatą išplėsti, pavyzdžiui, kokios priemonės turi būti taikomos, jeigu darbuotoją terorizuoja, nebūtinai aukščiausiasis vadovas – dažnai skundžiamasi ta vidutine grandimi, kuri nelabai žino, kaip būti gerais vadybininkais, organizuoti darbą ir pan.

Mes nusprendėme, kad reikia surašyti visas šias priemones, kad galbūt būtų organizuojamos diskusijos įmonėse, kad žmogus galėtų anonimiškai parašyti, jei bijo atskleisti savo pavardę“, – komentavo K. Krupavičienė.

Anot LRT.lt kalbintos profesinės sąjungos pirmininkės, šiuo metu esama sistema neapsaugo įbaugintos aukos. K. Krupavičienės manymu, siūlymas įtraukti mobingą į Darbo kodeksą yra ypač svarbus, kadangi tokio psichologinio smurto prieš darbuotojus atvejų vis dar apstu.

„Tų smurto atvejų yra išties nemažai, žmonės bijo. [...] Su kiekvienu žmogumi reikia pereiti kryžiaus kelius, o jei jis tuos klausimus ir iškelia, kokios garantijos, kad rytoj jam nebus padarytas spaudimas išeiti iš darbo ir pan.?“ – atkreipia dėmesį K. Krupavičienė.

Pabrėžia, jog įstatymas problemos nesprendžia

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, dėmesys darbo etikai ir kultūrai, kuri supa darbuotojus, turi reikšmingą įtaką ir ekonomine prasme.

„Kenkėjiškas elgesys mažina kito darbuotojo produktyvumą, kūrybiškumą, motyvaciją“, – aiškina K. Mickutė.

Vis dėlto siekis įtvirtinti mobingą Darbo kodekse, anot K. Mickutės, turi ir probleminę pusę, susijusią su teisinės technikos ir net logikos aspektais.

„Pavyzdžiui, sąvokos neatitinka, nes Valstybinė kalbos komisija apibrėžė, kad mobingas yra grupės poveikis vienam asmeniui, o pagal tą teisės akto projektą yra bet kokios formos, bet kokie vienkartiniai ar daugkartiniai psichologinio smurto, engimo ir kenkėjiško elgesio atvejai prieš vieną asmenį ar prieš grupę asmenų.

Problema ta, jog kai yra taip plačiai apibrėžta, labai daug atvejų gali praslysti ir bus subjektyviai interpretuota. Taip atsivers piktnaudžiavimo galimybių, yra sudėtinga prognozuoti, kaip šią nuostatą reikės taikyti, o tai gali suteikti dar daugiau teisinio neaiškumo darbo rinkai, kai klausimas iš tiesų yra labai jautrus ir to aiškumo reikėtų“, – pabrėžė K. Mickutė.

LLRI ekspertė atkreipė dėmesį, jog viskas, kas yra apibrėžiama kaip mobingas, t. y. smurtas, engimas, menkinimas, žeminimas ir pan., jau yra seniai draudžiama Darbo kodeksu.

„Visur yra išmėtytos tos sąvokos, kad tiek darbdavys turi pareigą užtikrinti saugią aplinką, tiek darbuotojai gali gauti įspėjimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, jeigu jie elgiasi neetiškai ir žemina savo kolegas. Mobingas jau yra draudžiamas, todėl man tenka apgailestauti, kad Darbo kodekso keitimas nepadarys lemiamos įtakos, sprendžiant mobingo problemas.

Iš teisėkūrinės perspektyvos nuolat matau, jog galvojama, kad įstatymas yra kaip auksinė žuvelė – paprašysi ir išsispręs. Nebus taip, kad mes pakeisime Darbo kodeksą, uždrausime mobingą ir jis išnyks“, – pažymėjo LLRI ekspertė.

K. Mickutė sako pasigendanti dialogo su pačiais darbuotojais, kurie galėtų geriausiai atskleisti, kaip turėtų būti sprendžiama mobingo problema.

„Jeigu norime pokyčių, turime klausti tų įstatymų adresatų, tų darbuotojų, kurie nukenčia, ko trūksta, kas blogai, ką sureguliuoti, ką dereguliuoti, nes turbūt ne dėl įstatymų reguliavimo trūkumo tas mobingas pasireiškia“, – atkreipė dėmesį K. Mickutė.

Darbdavių konfederacija: įgyvendinti gali būti sudėtinga

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas akcentuoja, jog, kalbant apie mobingą, ne tik visuomenė, tačiau ir verslas eina sąmoningumo keliu.

„Verslas ir eina link supratimo, kad, jeigu tu esi viršininkas, nereiškia, kad esi protingas, o kiti kvaili ir tu gali pasakyti, ką galvoji, o tie, kurie yra žemiau, ne“, – sako D. Arlauskas.

Darbdavių konfederacijos prezidentas sako palaikantis mobingo įtvirtinimo Darbo kodekse idėją, tačiau tokio dalyko įgyvendinimas praktikoje, anot jo, būtų sudėtingas.

„Čia yra labai sudėtingas dalykas. Čia kalbama ne apie tam tikrą kritiką, o apie tai, kaip padaryti geresnį produktą. Pavyzdys – Stevenas Jobsas, kuris buvo genialus vadybininkas, kūrėjas, bet jo santykiai su darbuotojais buvo mobingų mobingas, darbuotojai labai kentėjo ir liko tik tie, kurie sugeba visa tai iškęsti. Daug žmonių atkrito, bet būtent per tokį atšiaurų mikroklimato formavimą jis sugebėjo išlaikyti tuos, kurie turi aistrą kurti kažką.

Todėl čia bus labai sudėtinga [atskirti], kada bus normali diskusija, o kada bus traktuojama, jog „ant manęs užsisėdo“. Aš manau, kad praktikoje bus labai sudėtinga. [...] Žinoma, aš iš esmės esu už tai, kad mes turime formuoti tam tikrą mikroklimatą, nes aš važinėju po įmones ir matau, kad žmonės yra užsisklendę, bijo pasakyti žodį, kad viršininkas gal kitaip vertins“, – komentuoja D. Arlauskas.

Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat sutinka, kad mobingas yra opi problema, ypač šiuo metu, kuomet nemažai patyčių prieš darbuotojus, anot jo, yra susijusios su koronavirusu.

„Darbdaviai su šia problema išties susiduria. Nemažai dabar susiduriama su COVID-19, kuomet žmonės, persirgę per pirmąją bangą, patirdavo mobingą iš kolegų, nes pastarieji nesuvokdavo ir diskriminuodavo, kad šie yra persirgę“, – pažymi A. Romanovskis.

Vertindamas tai, jog darbdaviai būtų įpareigoti rūpintis mobingu įstatymiškai, A. Romanovskis patikina, kad darbdaviai mobingo prevencija rūpinasi ir dabar, tačiau ar tai turėtų būti įtvirtinta DK, ar kitomis priemonėmis, dar reikėtų diskutuoti.

„Tai yra darbdavio tikslas, kad mobingas būtų išgenėtas, išnaikintas, nes tai eina prieš bet kokius darbdavio interesus. Mobingas dažniausiai yra susijęs su tarpusavio darbuotojų santykiais, kai vienas darbuotojas kito darbuotojo atžvilgiu taiko psichologinį spaudimą ir kitus dalykus.

Ir dabar darbdaviai su tuo kovoja, ir be DK, nes niekas nenori, kad jo kolektyve būtų tokie dalykai, nes tai žala tiek darbo efektyvumo, tiek reputacijos prasme. [...] Problema yra keliama teisinga, apie ją reikia diskutuoti, o kokie turi būti sprendimai, Darbo kodekso ar kiti, reikia kalbėtis, nes čia yra labai daug vertinamų elementų“, – pažymi A. Romanovskis.

Darbuotojų ir darbdavių santykius vertina prastai

Paklausta, kaip apskritai vertina darbdavių ir darbuotojų santykius, K. Krupavičienė neslepia, kad iš esmės jie yra gana prasti.

„Mūsų darbo santykių kultūra dar nepasiekė reikiamo lygio. Kiekvienas per trisdešimt metų iki šiol tempė sau – kuo greičiau uždirbti, kad to darbo būtų kuo daugiau padaryta, nebuvo investuota į darbo santykių kultūrą, nes tai esą antraeilis dalykas. Bet jau praėjo tiek metų, turime žiūrėti į ateitį. Jeigu norime turėti kvalifikuotų darbuotojų, darbe neturi būti įtampos. Jeigu yra gera atmosfera, ir darbuotojai bus darbingi. Jeigu tu jauti nuolatinį stresą, kaip tu pagaminsi tą produkciją. Reikia apie tai kalbėti“, – akcentuoja K. Krupavičienė.

Populiariausi