Verslas

2021.01.21 13:52

Viceministrė: vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje norima pastatyti kuo greičiau

Monika Grigutytė, ELTA2021.01.21 13:52

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija posėdyje ketvirtadienį svarstė klausimą dėl vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje. Pristatydama projektą komisijai, energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė pažymėjo, kad būtent Baltijos jūroje numatomas didžiausias potencialas vėjo elektrinių plėtrai.

„Lietuvos dalyje numatytas potencialas iki 3,4 GW. Tai yra dideli skaičiai. Ir Baltijos jūra, reikia paminėti, pagal atliktas studijas viena iš tų pirmaujančių Europoje, kurioje matomas didžiausias potencialas“, – teigė ji.

D. Garbaliauskaitė teigė, kad jūrinio vėjo jėgainių investicijoms prireiks apie 800 mlrd. eurų.

„Strategijos tikslai nustato tokius ambicingus tikslus, kurie remiasi 25 kartus didesniu pajėgumu per 30 ateinančių metų. Kalbame apie 800 mlrd. eurų investicijas, kurios yra susijusios tiek su infrastruktūra, tiek su gamybos vystymu.

Kalbant apie infrastruktūrą, yra numatoma, kad apie du trečdalius šios sumos turėtų būti skirta būtent infrastruktūrinei daliai, o kita, vienas trečdalis, būtų numatoma gamybai“, – kalbėjo ji.

Anot viceministrės, jūrinių vėjo jėgainių plėtra Baltijos jūroje yra ambicingas tikslas, o tam, kad jis būtų pasiektas, būtina paspartinti įgyvendinimo procesus.

„Šis tikslas yra labai ambicingas dar ir dėl to, kad pagal dabartinį reguliavimą ir nustatytą politiką tokia sparta einant galima užtikrinti tik 90 GW jūrinės vėjo galios išvystymą, jei mes žingsniuosime taip, kaip dabar. Reikėtų kalbėti apie įgalinančią aplinką ir kas galėtų paspartinti įgyvendinti ES politiką“, – tikino ji.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Lukas Savickas klausė, ar šiam projektui negresia vėluoti.

„Įstatymo projekte yra kalbama, kad jau 2023 metų trečią ar ketvirtą ketvirtį turėtų prasidėti aukcionai. Tačiau iš ministro jau girdime viešojoje komunikacijoje, kad kalbama tik apie 2025–2026 metus. Gal galėtumėte nuraminti, kad tai tik šnekamosios kalbos klaidos, ar tai yra jau esminis datų peržiūrėjimas, ir ką tuomet darysime su įstatymu, dėl kurio netrukus kalbėsimės?“ – klausė jis.

Visgi D. Garbaliauskaitė patikino, kad kol kas apie projekto atidėjimą nėra svarstoma.

„Manau, kad tai tikrai neužtruks. Tikrai noriu nuraminti, kad tie terminai maksimaliai bus išlaikomi, ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir galbūt pasižiūrėti, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą. Tai apie kažkokį atidėjimą nėra minčių“, – patikino ji.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, 15 ha jūros teritorijos, kurioje bus vykdoma tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 metų. Šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW.

Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. eurų privačių investicijų.

Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 metų vasario 1 dieną. Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks Lietuvos energetikos agentūra.

Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Populiariausi