Verslas

2021.01.21 11:29

Verslo siūlymai valdžiai – atsisakyti mokesčių išimčių, toliau aktyviai priešintis Mobilumo paketui

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.21 11:29

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ketvirtadienį pristatė parengtą pasiūlymų paketą mokestinės sistemos tobulinimui. Anot verslo atstovų, tikslinga atsisakyti mokesčių išimčių, iš anksto numatyti akcizų augimo laiptelius, nebekelti kapitalo apmokestinimo ir kt.

Atsižvelgiant į Vyriausybės pavasarį planuojamą mokestinių lengvatų peržiūrą, LVK ketvirtadienį vykusios nuotolinės spaudos konferencijos metus pateikė siūlymus, apimančius ne tik, anot Verslo konfederacijos, mokestinės sistemos stabilumui ydingų lengvatų naikinimą, bet ir kitus siūlymus, susijusius su mokestinio reguliavimo tobulinimu bei praktiniais mokesčių administravimo iššūkiais, kuriuos esą patiria verslas.

Siūlo grįžti prie 27 proc. GPM

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, verslą džiugina, jog Vyriausybė kalba apie mokesčius, ir tam Finansų ministerijoje buvo suburta grupė jiems peržiūrėti.

„Mus džiugina, kad einama kalbėjimosi keliu, o ne principu, kuris buvo gajus – jūs apsitarėte, mes nusprendėme“, – nuotolinės spaudos konferencijos pradžioje pažymėjo A. Romanovskis.

Reaguodami į Vyriausybės siekį peržiūrėti kai kuriuos mokesčius, A. Romanovskis sako, kad verslo atstovai pateikė ir savo pasiūlymus, kurie gerintų verslo ir darbuotojų gerovę bei mažintų administracinę naštą.

Vienas tokių siūlymų, anot A. Romanovskio, – grįžti prie 2019 m. progresinio 27 proc. GPM tarifo.

A. Romanovskis priminė, jog 2018 metais buvo pasiektas socialinis susitarimas, kad įvedamas GPM progresyvumas, bet tuo pačiu atsiranda „Sodros“ lubos, kurios palaipsniui mažėja. Vis dėlto, anot jo, 2019 metų pabaigoje buvo netikėtai nuspręsta 27 proc. progresinį GPM pakelti iki 32 proc., o laiptai palikti tie patys.

„Mūsų siūlymas aiškus: valstybė turi laikytis įsipareigojimų, negali laužyti susitarimų, todėl siūlome, kad būtų grąžintas susitarimas, kuris buvo pasiektas 2018 metais“, – akcentavo A. Romanovskis.

Siūlo lengvatą pensijų kaupimui

Verslo atstovai nesutinka, kad mokesčių lengvatos laikytinos „gyvulių ūkiu“, kuriančiu nevienodas sąlygas mokesčių mokėtojams.

„Lengvatos nėra blogis. Jos yra tikslinės, kaip vaistas, nustatantis, kuria kryptimi norime pastūmėti žmones“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Viena iš lengvatų, kurią siūlo Lietuvos verslo konfederacija, yra mokestinė lengvata pensijų kaupimui, siekiant užtikrinti adekvačias pajamas sulaukus sentavės. Taip pat siūloma GPM lengvata sveikatinimo paslaugoms, teikiamoms ne licencijuojamų įstaigų.

Verslo konfederacijos vadovai užsiminė ir apie dirbančiuosius savarankiškai – individualią veiklą jie siūlo išimtinai sieti su profesine veikla, o likusiais atvejais nustatyti 45 tūkst. eurų per metus pajamų limitą.

Lietuvos verslo konfederacija Vyriausybei taip pat siūlo peržvelgti 1,55 karto padidintą nedarbo draudimo įmokos tarifą, kuris mokamas darbuotojui, dirbančiam pagal terminuotą darbo sutartį ir pavaduojančiam vaiko priežiūros atostogose ar karinėje tarnyboje esančius darbuotojus. Verslo atstovai apskritai siūlo atsisakyti skirtingų nedarbo draudimo įmokos tarifų terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims taikymo.

Taip pasiūloma koreguoti teisės aktus, susijusius su socialinio draudimo įmokomis, ir kad tais atvejai, kai darbo užmokestis nėra mokamas dėl darbuotojo kaltės, jos tektų nebe darbdaviui, o darbuotojui. Lietuvos verslo konfederacijos siūlymuose taip pat pabrėžiama perkelti atsakomybę darbuotojui sumokėti socialinio draudimo įmokas tais atvejais, kai mokamos išmokos jau po nutrūkusių darbo santykių.

Pabrėžia geresnes sąlygas darbuotojams

Dalis siūlymų, A. Romanovskio tikinimu, skirti gyventojų gerovės skatinimui. Pavyzdžiui, išlaidų už darbuotojų pavežėjimą, maitinimą, apgyvendinimą ir pan.

„Ekstremalios situacijos metu VMI išaiškino, kad kai kuriuos atskaitymus, kurie paprastai nėra galimi, darbdaviai dabar gali atlikti, ar tai būtų pavežėjimas, maitinimas, tačiau mes siūlome apskritai peržiūrėti ir valstybei nebijoti suteikti lengvatas darbuotojams, kad darbdaviai prisidėtų prie darbuotojų gerbūvio, ir tos pajamos nebūtų apmokestintos. Darbdavys turėtų teisę praplėsti išlaidas ir jas atskaityti, ar tai būtų pelno mokesčio tikslais, ar PVM mokesčio tikslais. [...]

Dabar autobuso bilietą galima kompensuoti, bet, jei žmogus važiuoja savo transportu, ir dar, tarkime, užveža kur nors savo vaiką, tos procedūros yra labai apsunkintos“, – sako A. Romanovskis.

Kitas pasiūlymas, anot A. Romanovskio, susijęs su kompensacinėmis išmokomis darbuotojams už nuotolinį darbą.

„Jeigu darbuotojai dirba nuotolinį darbą, mokestinė sistema per lengvatas turėtų sudaryti galimybę darbdaviui tų išlaidų neapmokestinti ir kad jis būtų suinteresuotas mokestine prasme prisidėti prie darbuotojų gerbūvio“, – komentavo Verslo konfederacijos vadovas.

A. Romanovskis taip pat įvardijo verslo kelionių reglamentavimo švelninimą, kai būtų derinami tiek darbuotojo asmeniniai, tiek darbo interesai.

Paskutinis dalykas, susijęs su darbuotojų gerovę, kurį siūlo Lietuvos verslo konfederacija, – peržiūrėti vadinamuosius leidžiamus atskaitymus, kad šie neturėtų įtakos darbuotojo atlyginimui.

„Dabar darbdavys turi teisę leidžiamus atskaitymus daryti darbuotojo naudai, kurie yra neapmokestinami, tačiau yra skaičiuojamas procentas nuo darbuotojo atlyginimo. Mūsų manymu, tai yra nesąžininga, ypač tų darbuotojų, kurie uždirba mažiausiai, atžvilgiu“, – akcentavo A. Romanovskis.

Akcentuoja didelį apmokestinimą

Tuo metu LVK viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas, vardydamas kitus verslo siūlymus, pabrėžė, kad Lietuva turi atsisakyti mokesčių atskiriems sektoriams, peržiūrėti alkoholio akcizų politiką, vilkikų vairuotojų apmokestinimą ir priešintis Mobilumo paketui.

Aptardamas kapitalo apmokestinimą, M. Dubnikovas akcentavo, jog siūloma siekti mokesčių naštos dividendams pariteto su kitomis Baltijos šalimis.

„Šiandien akcininkui, norinčiam iš verslo išsiimti lėšas, kainuoja beveik 30 proc., kai kitose Baltijos šalyse tai kainuoja 20 proc. Lenkijoje taip pat įvedamas neapmokestinimas reinvestuojamajam pelnui. Lietuva šiandien yra sala, su didesniais mokesčiais, nei mes turėtume juos matyti. [...] Turėtume neliesti dividendų apmokestinimo tam, kad verslas galėtų funkcionuoti toliau“, – pabrėžia M. Dubnikovas.

Kaip jau buvo minėta, M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, jog taip pat reikėtų peržiūrėti alkoholio akcizų politiką. Anot jo, per paskutinius ketverius metus alkoholio akzicai buvo keliami 100 proc. ir daugiau, ko nėra nė vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

„Norėtųsi, kad mes turėtume ketverių, penkerių ar bent trejų metų planą, kad galėtume prognozuoti, kokie mokesčiai bus tiek gamintojui, tiek vartotojui. [...] Buvo gera praktika prieš dvi kadencijas, kai buvo pasiūlyta, kad akcizai būtų prognozuojami ir jiems turėtume numatyti augimo laiptelius, kurie būtų nuoseklūs“, – pažymėjo M. Dubnikovas.

M. Dubnikovas antrina kolegai ir teigia, jog lengvatos yra sveikintinos, kai jos naudojamos tinkamai. Šiuo atveju jis pabrėžė žaliąjį kurą.

„Į mokestines lengvatas turėtume žiūrėti pramonės revoliucijos kontekste. Tai reiškia, kad mes neturėtume remti dalykų, kurie teršia aplinką, pavyzdžiui, spalvoti dyzelinai ir pan. [...] Lygiagrečiai nukirpę šias lengvatas ir sutaupę pinigų, galime nukreipti jas kitur, pavyzdžiui, į stogus su saulės elektrinės elementais“, – kaip pavyzdį pateikė finansų analitikas.

A. Romanovskis taip pat akcentavo turizmo sektorių, kuris per pandemiją nukentėjo bene labiausiai. Dėl šios priežasties šiam sektoriui verslo atstovai siūlo taikyti lengvatinius PVM.

„Žinome, kad atvykstamasis turizmas, iš esmės, yra eksporto paslauga, šiuo metu beveik sustojusi, bet 0 PVM tarifas, be abejonės, būtų puiki praktika ir pavyzdys, lyginant, kaip turistinės šalys skatina savo paslaugų eksportą.

Kitas pasiūlymas – lengvatinis PVM tarifas sveikatingumo paslaugoms. [...] Mes siūlytume SPA ar sveikatingumo centrams taikyti 5 proc. PVM tarifą, kai tam tikrą lengvatų politikos priemonę, kuri galėtų paskatinti šių sektorių atsigavimą“, – teigia A. Romanovskis.

M. Dubnikovo manymu, vertėtų peržiūrėti ir transporto sektorių ir ypač Mobilumo paketą, kuriam, anot finansų analitiko, reikėtų toliau aktyviai priešintis. Anot jo, Mobilumo paketas neigiamai veikia sektoriaus konkurencingumą, todėl siūloma iš esmės keisti apmokėjimo sistemą.

„Lietuvoje sukuriamo BVP 7 proc. yra iš transporto sektoriaus ir mes čia išsiskiriame. Mes esame labai stiprūs vežėjai, nes ES vidurkis – 2,4 proc. [...] Darbo jėgos apmokestinimas 2019 metais padidėjo iš 1,3 į 1,6 ir tas poveikis jau yra jaučiamas. Lyginant praėjusius metus su 2019 metais, naujų sunkvežimių registracija Lietuvoje sumažėjo 45 proc. Tai reiškia, kad verslas išsikelia iš Lietuvos dėl neigiamos mokestinės aplinkos. [...]

Turime priešintis Mobilumo paketui ir peržiūrėti šio sektoriaus apmokestinimą, nes jis netenkina nei vežėjų, nei Lietuvos interesų“, – sako M. Dubnikovas.

Galiausiai M. Dubnikovas siūlo atsisakyti papildomų mokesčių privačioms miškininkystės įmonėms. Jo tvirtinimu, 5 proc. reiškia, kad jos faktiškai sumoka 26 proc. PVM.

Populiariausi

Oro uostas
5

Verslas

2021.03.05 13:53

Vyriausybė: ir kelionių organizatoriai privalės užtikrinti, kad keliautojai turėtų neigiamą COVID-19 testą

Asociacija: sprendimai turėjo būti priimami nesėjant nežinomybės; atnaujinta 15.30
5