Verslas

2021.02.07 13:15

Didžiųjų renginių netekę verslininkai mėgins atsigriebti: jau planuoja trankų Naujųjų vakarėlį su visais atributais kad ir vasarą

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.02.07 13:15

Įprasto darbo išsiilgę verslininkai nestokoja išradingumo. Kai kurie, bandydami prisitaikyti prie karantino suvaržymų, imasi naujos veiklos, kiti jau planuoja triukšmingą sugrįžimą į darbą. Pavyzdžiui, vienas uostamiesčio muzikos klubų kviečia žmones pasibaigus karantinui pasitikti Naujuosius, net jeigu tai bus galima padaryti tik pavasarį ar metų viduryje. Specialistai tokias iniciatyvas vertina įtariai.

Po karantino planuoja vakarėlį

Uostamiestyje gana populiarus muzikos klubas „Jazzpilis“ veiklą po karantino, regis, pradės gana trankiai.

Neseniai klubas paskelbė kviečiantis žmones į Naujųjų sutikimo vakarėlį, kuris įvyks, kai tik bus atlaisvinti dabar galiojantys suvaržymai.

„Sutikdami Naujuosius metus neturėjome galimybės apkabinti vienas kito, pasidabinti šventiniu apdaru, padainuoti ar pašokti… Va taip, visus šventinius papuošimus paliekame Naujųjų sutikimui, nors tai gali nutikti kovo ar liepos mėnesį (datą koreguosime). Paliekame Kalėdų Senelį, putojantį, šventinį meniu, konfeti, numatytą atlikėją ir šokius ligi paryčių! Rezervuok vietas jau dabar Naujųjų sutikimui artimiausių draugų rate. Švęsime „Naujųjų“ sutikimą taip, kaip dar niekada nešventėme“, – taip į renginį, kurio data dar nėra aiški, socialiniame tinkle kviečia „Jazzpilis“.

Šiuo metu žinomas tik galimas vakaro meniu ir į sceną lipsianti grupė. Numatoma, kad šio vakarėlio kaina asmeniui sieks 25 eurus.

Jeigu galiosiantys reikalavimai leis, šventė turėtų tęstis iki 3–4 valandos ryto.


Tikisi, kad kaukių nebereikės

Kol kas žmonės rezervuoti staliukų neskuba, mat, klubo vadovų nuomone, visi laukia, kol bus aiškiau, kada bus skelbiama ribojimų pabaiga.

„Naujieji metai pas mus visada būdavo vienas svarbiausių vakarų metuose. Mąstėme jau senokai, turbūt nuo gruodžio vidurio, kad vis tiek darysime tuos Naujuosius. Ir nesvarbu, birželį ar liepą, kada leis, tada ir darysime. Turbūt, kai jau bus galima, savotiški nauji metai ir prasidės daugelio galvose“, – sakė bendrovės „Trys natos“ direktorė Lina Gedminienė.

Teigiama, kad nors vakarėlį lydės Naujiesiems būdinga atributika ir dekoracijos, iš esmės šventė labiau simbolizuos grįžimą į įprastą gyvenimo ritmą.

Ir nesvarbu, birželį ar liepą, kada leis, tada ir darysime. Turbūt, kai jau bus galima, savotiški nauji metai ir prasidės daugelio galvose.

Tiesa, pašnekovė pridūrė, kad kai kuriose užsienio šalyse yra nemažai pasilinksminimo vietų, kur Naujieji švenčiami kiekvieną savaitgalį, ir tai viena priežasčių, kodėl tos vietos yra lankytojų mėgtamos.

„Reikia pripažinti, kad mes esame tokia tauta, kuriai pilkos kasdienybės ir taip gana kasdien. Kuo daugiau progų švęsti – tuo geriau. O švęsti galima nebūtinai taip, kad atsidurtum kai kuriose laidose. Galima ir paprastai – kukliai, blaiviai“, – pridūrė L. Gedminienė.

Kol kas nežinia, kokie reikalavimai bus taikomi barams atlaisvinus karantiną, tačiau „Jazzpilio“ plotas yra gana didelis, tad galimų lankytojų skaičiaus ribojimų ar reikalavimo išlaikyti saugius atstumus tarp žmonių nesibaiminama, mat jau turima patirties.

„Bendrąja prasme labai tikėčiausi, kad žmonėms nereikės kaukių, nes jos, visų pirma, kai dėvimos netinkamai, nesaugo, antra – žmonės jų tikrai nekeičia kas 3–4 valandas. Žmonės laikosi reikalavimo, nes reikia, tačiau patys nelabai saugosi“, – apibendrino L. Gedminienė.

Per pandemiją prarado darbuotojų

Neslepiama, kad verslui pandemija smogė skaudžiai. Per metus dukart stabdyti veiklą yra nemenkas iššūkis.

Pavasario karantinas, pasak L. Gedminienės, buvo netikėtas, nors jau ir iki jo buvo žinoma, kad virusas vis plačiau apima visą pasaulį ir tik laiko klausimas, kada pasieks Lietuvą.

Abiejų karantinų metu, kai įprastą veiklą teko nutraukti, muzikos klubo darbuotojai buvo išsiųsti į prastovas.

„Logiška, kad ne visiems kolektyvo nariams tos sąlygos tiko, nes pragyventi iš minimalaus darbo užmokesčio – sunku. Mes mokėdavome didesnes algas nei minimalios, o ir arbatpinigiai atitekdavo pačiam kolektyvui. Dalis kolektyvo išėjo į kitas sritis, kur veikla buvo leidžiama. Buvo momentas, kai galėjo dirbti ne tik maisto, bet ir kitokios parduotuvės, bet barai ir restoranai – vis dar ne“, – dėstė pašnekovė.

„Jazzpilio“ pats darbymetis paprastai būdavo rugsėjo–gegužės mėnesiais, o ne vasarą, taigi pandemija nusinešė dalį pelningiausio laiko.


Specialistai įspėja – burtis pavojinga

Vis dėlto prie COVID-19 situacijos valdymo prisidedantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai verslininkų kvietimo švęsti Naujuosius nėra linkę vertinti itin pozityviai.

„Bet koks skirtingų šeimų žmonių susitikimas, kol nėra susiformavęs bendras imunitetas, – pavojingas. Manau, reikėtų susilaikyti nuo bet kokių renginių, kai dalyvauja skirtingų šeimos ūkių žmonės“, – sakė NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Pašnekovas teigė suprantantis, kad žmonės pasiilgę vieni kitų, o verslininkai – įprasto darbo, tačiau reikėtų nepamiršti, kad COVID-19 yra klastinga, sunkius negalavimus bei mirtis žerianti liga ir plinta ypač greitai.

„Ir kaukių dėvėjimas, manau, turėtų būti ilgą laiką, o bendravimas turėtų būti atsargus. Kol neturėsime visuomenėje bendro imuniteto, dideli atsipalaidavimai būtų neprotingi“, – dėstė R. Grigaliūnas.

Per greitai grįžus į gyvenimą be ribojimų virusas netruks nevaldomai išplisti, per parą vėl bus fiksuojama po kelis tūkstančius naujų užsikrėtimų atvejų.

Bet koks skirtingų šeimų žmonių susitikimas, kol nėra susiformavęs bendras imunitetas, – pavojingas.


Veiklą pasuko kitokia linkme

Kai kurie verslininkai viruso akivaizdoje bandė ieškoti kūrybinių sprendimų – veiklą pasuko nauja kryptimi.

Klaipėdos pajūryje veikianti kavinė „Ateik Ateik“ gruodį paskelbė atidariusi elektroninę parduotuvę, kurioje galima įsigyti įvairiai dekoruotų puodelių, kavos ir panašiai.

Kavinės bendraturtė Guoda Uselienė teigė, kad šis sumanymas buvo labiau prieššventinis, tačiau esama minčių idėją plėtoti ir net gausinti parduotuvės asortimentą.

„Vasarą turėjome įsigiję nemažai puodelių, o atėjus karantinui supratome, kad jų visų neprireiks. Elektroninės parduotuvės ir tų puodelių pardavimo procesas visai komandai išėjo į naudą – žmonės džiaugėsi galėdami pakuoti nupirktus puodelius“, – prisiminė G. Uselienė.

Elektroninės parduotuvės ir tų puodelių pardavimo procesas visai komandai išėjo į naudą.


Karantinas lėmė veiklos pabaigą

Nors verslininkai mėgina suktis iš nelengvos situacijos, į kurią įstūmė pandemija, ir entuziastingai laukia karantino pabaigos, iš esmės optimizmo nėra daug.

„Šiuo metu nuotaikos tikrai liūdnos“, – apibendrino Klaipėdos laisvalaikio asociacijos pirmininkas Jevgenijus Sokolovas.

Pašnekovo teigimu, apie 10 proc. uostamiesčio barų ir kavinių po šio karantino, tikėtina, durų nebeatvers.

„Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo karantino įvedimo dar nėra jokių apčiuopiamų pagalbos priemonių. Jeigu įmonė nauja ir nebuvo sukaupusi pakankamai atsargų, neturės iš ko atsidaryti“, – dėstė J. Sokolovas.

Pašnekovo teigimu, verslininkus slegia kol kas nelengvinama mokestinė našta, pavyzdžiui, patalpų nuomos mokestis, žiemą išaugantys komunaliniai mokesčiai.

„Prastovos tik iš dalies kompensuojamos. Be to, ne visiems ir galima skelbti tas prastovas. Pavyzdžiui, buhalteriai turi atlikti tam tikras funkcijas. Taigi, pajamos yra nulinės, o išlaidų yra“, – aiškino verslininkų atstovas.

Šiuo metu nuotaikos tikrai liūdnos.


Savivaldybė ketina stoti į pagalbą

Klaipėdos miesto savivaldybėje sausį buvo surengtas pasitarimas dėl paramos verslui paketo 2021 metais.

Kol kas galutinių sprendimų dėl to, kaip miestas galėtų padėti karantino ribojimų spaudžiamiems verslininkams, nėra priimta, tačiau svarstomi įvairūs variantai.

„Praėjusiais metais mes darėme tam tikras nuolaidas: buvo sumažinti mokesčiai už žemę, kitas kai kurias paslaugas. Svarstome, ką daryti dabar“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Pasak vicemero, yra siūlymų verslininkus atleisti nuo visų miesto renkamų mokesčių, tačiau tokiu atveju į Klaipėdos miesto biudžetą nebūtų surinkta apie 8 mln. eurų.

„Svarstome ir kitą šios problemos aspektą – gal reikėtų selektyviniu būdu spręsti, kokios lengvatos turėtų būti taikomos pavienėms verslo grupėms. Viena yra nekilnojamojo turto nuomotojai, kitas segmentas – kavinės, restoranai ir kiti maitinimo tinklo taškai, kurie dabar nedirba arba dirba labai ribotai ir patiria didelių nuostolių, trečia dalis – viešbučių verslas, ketvirtas, apie kurį niekas nekalba ir savivaldybė gali mažai padėti, – subnuomos žmonės“, – dėstė A. Cesiulis.

Dėl galimų pagalbos priemonių ketinama tartis ir su suinteresuotomis grupėmis.

Be to, numatomos lengvatos verslui galiotų ne visus šiuos metus, o tik karantino laikotarpiu ir galbūt kurį laiką po jo.

Pastebima, kad per pirmąją pandemijos bangą numatytomis lengvatomis pasinaudojo ne visi verslininkai, kurie turėjo tam teisę.

„Kita vertus, reikia suprasti, kad tai, kiek savivaldybė gali, nesutampa su tuo, kiek lengvatų norėtų verslas. Jie nori kuo daugiau, o mes negalime visko padaryti veltui, nes tada miestas netektų didelės sumos pajamų, kurios yra miesto egzistencijos pagrindas“, – pabrėžė Klaipėdos vicemeras A. Cesiulis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt