Verslas

2021.01.21 05:30

Vienodą 300 eurų vaiko priežiūros išmoką tėvams pasiūlęs mokėti Lazutka: dabartinė sistema – plėšikavimas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.01.21 05:30

300 eurų išmoka visiems vaikų susilaukusiems tėvams trejus metus, nepaisant to, kiek tėvai uždirbo prieš tai, – tokį pasiūlymą pateikė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Pasiūlymas viešojoje erdvėje greitai sulaukė kritikos, esą tai būtų nesąžininga, skatintų šeimas susilaukti mažiau vaikų, o kai kurie, anot profesoriaus, pasiūlymą lygino su komunizmu. Vis dėlto, R. Lazutkos skaičiavimu, tokia tvarka būtų naudinga didesniam skaičiui žmonių ir netgi teisingesnė nei dabartinė.

„Dabar žmonės išgirsta vieną sakinį, kad visiems bus mokama vienodai, ir sako, kad bus komunizmas. Dabar yra ne komunizmas, dabar yra plėšikavimas, nes, nepaisant to, kad žmogus dirba kelis dešimtmečius, vaikų jau nebegimdys, iš jo imamos įmokos ir sumokama tiems, kurie bent metus padirbėjo prieš gimdymą. Dauguma to net nežino. Kai pasakai vyrams, kad jie moka ir nėštumo ir gimdymo įmoką, jie trauko pečiais ir sako, kad taip niekada nebuvo“, – sako R. Lazutka.

Kaip LRT.lt sako profesorius R. Lazutka, tai nėra nauja idėja – tokia pati idėja jau buvo pasiūlyta prieš penkerius metus, kai buvo keičiamas Darbo kodeksas, tačiau ji palaikymo nesulaukė.

„Tuo metu jau aš pasiūliau, kad reikėtų peržiūrėti vaiko priežiūros išmoką, nes ji nėra gerai sukonstruota, bet tai tiesiog atmetė pačioje pradžioje ministerija ir į viešumą net neišėjome“, – prisimena R. Lazutka.

Jo aiškinimu, pastaraisiais metais taikoma vaiko priežiūros išmokų tvarka yra prasta – norint gauti išmoką, vertinamas per 24 mėnesius iki vaiko gimimo įgytas darbo stažas. Jeigu per tą laiką nėra dirbta 12 mėnesių, išmoka neskiriama. Jeigu reikiamas stažas sukauptas, išmokos dydis priklausys nuo vidutinės to laikotarpio algos.

„Dabartinė situacija yra prasta, nes teisę įgyja tie, kurie turi bent 12 mėnesių draudimo stažo per pastaruosius dvejus metus. Kiti teisės neturi. Patikrinome, kad yra 54 tūkst. vaikų iki dvejų metų, o išmokas gauna tik 40 tūkst. tėvų. Tai reiškia, kad 14 tūkst. negauna“, – atkreipia dėmesį R. Lazutka.

Jis priduria, kad dalis tėvų išmokos gali negauti dėl kitų priežasčių, tad skaičius gali būti ir kiek mažesnis, tačiau jis vis tiek išlieka gana didelis.

R. Lazutka: kai kurie moka įmokas išmokai, bet jos negaus

Profesorius pateikia pavyzdį – įsivaizduokime tris moteris, visos jos uždirba vidutinį darbo užmokestį. Prieš susilaukdama vaiko pirmoji dirbo 11 mėnesių, antroji – 12 mėnesių, o trečioji – 10 metų.

Pirmoji išmokos negaus, nes nėra sukaupusi reikiamo stažo. Antra ir trečia moterys išmokas gaus. Be to, jos bus vienodo dydžio, nes abi moterys uždirba tokį patį atlyginimą.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį R. Lazutka, vertinant įmokas „Sodrai“, pirmoji moteris bus sumokėjusi panašią sumą, kaip ir antroji, o trečioji – dešimtkart daugiau, tačiau išmokas gaus tik antroji ir trečioji moterys ir išmokos bus vienodos.

„Tėra tik iliuzija ryšio tarp to, kiek žmogus mokėjo „Sodrai“ ir kiek jis gauna išmokos. (...) Dar daugiau – tas įmokas žmogus moka ne tik iki gimdymo. Tarkime, žmogus mokėjo įmokas 12 mėnesių, gavo išmoką, bet į darbą negrįžta, emigruoja ar gyvena iš verslo pajamų ir nuo jų įmokų „Sodrai“ nebemoka. O kitas porą metų prieš gimdymą nedirba, išmokos negauna, tačiau paskui dirba visą gyvenimą, kad ir 40 metų, ir tą visą laiką moka „Sodrai“ įmoką vaiko priežiūros išmokai, kurios jis negavo ir niekada nebegaus“, – atkreipia dėmesį R. Lazutka.

Be to, atkreipia dėmesį R. Lazutka, iki šiol pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, kai darbuotojai įdarbinami fiktyviai, kai individualias įmones turintys žmonės dirbtinai pakelia savo darbo užmokestį, kad gautų didesnę vaiko priežiūros išmoką.

„Žmonės galvoja labai supaprastintai – tas, kuris dirbo, nusipelnė, o tas, kuris nedirbo, neturi gauti. Bet vėl grįžtu prie to paties – pavyzdžiui, moteris nuo 20-ies metų 12 metų dirbo, 32-ejų susilaukė vaiko. Tai gana normalus atvejis. O kita moteris dirbo vienerius metus. Bet, jeigu jų algos vienodos, jos ir išmokas gaus vienodas.

Dar daugiau, gali būti, kad dešimt metų moteris dirbo už minimalią algą, bet metus už vidutinę algą dirbusi moteris gaus dvigubai didesnę išmoką iš „Sodros“, nors nuo minimalios algos per dešimt metų pirmoji darbuotoja „Sodrai“ sumokėjo penkis kartus daugiau nei ta, kuri gaus dukart didesnę išmoką“, – pavyzdžių pateikia R. Lazutka.

Siūlo išmokos nelaikyti draudimu

Dabartinė sistema neretai paaiškinama lyginant su draudimu. Jeigu žmogus turi automobilį, jis jį draudžia, kad įvykus eismo įvykiui ir patyręs žalą gautų išmoką. Moteris prieš gimdymą privalo dirbti, kad susilaukusi vaiko ir netekusi pajamų gautų kompensaciją už prarastas pajamas – vaiko priežiūros išmoką.

Vis dėlto, profesoriaus aiškinimu, minėti pavyzdžiai parodo, kad tarp įmokų „Sodrai“ ir vaiko priežiūros išmokos tiesioginio ryšio nėra.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vadinamąsias motinystės ir vaiko priežiūros įmokas moka visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų lyties ar amžiaus, taigi ir tie, kuriems išeiti vaiko priežiūros atostogų tikimybės nėra arba ji labai maža.

„Suprantama, kai yra pensija. Žmogus įmokas moka visą gyvenimą. Galbūt ten yra kažkokių įmokų nemokėjimo tarpų, bet viso gyvenimo įmokas „Sodroje“ suskaičiuoja ir, priklausomai nuo to, kiek uždirbai per savo gyvenimą, pensijų taškus paverčia eurais. Jeigu dirbai ilgesnį laiką, gausi didesnę pensiją. Jeigu dirbai už didesnę algą, gausi didesnę pensiją. Su vaiko priežiūra to ryšio nėra. Jis visai atsitiktinis“, – sako R. Lazutka.

Pasak jo, vaiko priežiūros išmokos susieti su visu gyvenimu paprasčiausiai neįmanoma, nes niekas negali žinoti, kiek laiko žmogus dirbs ir kiek uždirbs, kiek vaikų turės, todėl ji siejama su darbu iki vaiko gimimo, tačiau tai nėra tikslinga.

„Vaiko priežiūra nėra atsitiktinis dalykas. Draudimas tinka ten, kur yra atsitiktinis atvejis. Daug kas galėtų sakyti, kad ir senatvė nėra atsitiktinumas, bet ji yra atsitiktinumas ta prasme, kiek žmogus gyvens. Vienas gyvena trumpą laiką, kitas gyvena ilgą laiką. Tai ir pensijų draudimas yra prasmingas dalykas – visų pinigai sudedami į vieną krūvą ir tas, kuris ilgiau gyvena, jis iki mirties gauna „Sodros“ pensiją“, – sako R. Lazutka.

Dėl šios priežasties profesorius siūlo taikyti kitokį požiūrį ir vaiko priežiūros išmoką laikyti ne draudimu nuo pajamų praradimo, o valstybės pagalba auginant vaiką. Ji neturėtų priklausyti nuo tėvų pajamų.

„Valstybė turi padėti šeimai padengti vaiko priežiūros išlaidas. Tos išlaidos yra vienodos, ar mama prieš gimdymą uždirbo 2 tūkst. eurų, ar 600 eurų. Vaiką reikia maitinti, nuprausti, su juo pažaisti... Tai tėvo ar mamos darbas auginant savo vaiką. Jeigu jie patys to daryti nenori, jiems neišeina, jie pasisamdo auklę ir jai moka. Ar tėvai uždirba daug, ar mažai, auklių rinkoje kaina yra ta pati“, – sako R. Lazutka.

Atkreipia dėmesį – vaikus su negalia auginantiems tėvams skiriamos vienodos išmokos

Profesorius pateikia ir kitą pavyzdį – vaikams sergant tam tikromis ligomis, turint negalią, dėl kurios reikalinga nuolatinė priežiūra, šeimai mokama standartinė išmoka net ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų yra priverstas nedirbti ar dirbti tik dalį dienos.

R. Lazutka sutinka, kad motinystės išmoka, kuri moteriai mokama prieš gimdymą ir po jo, iš tiesų gali būti traktuojama kaip draudimas nuo pajamų netekimo, – prieš pat gimdymą ar iškart po jo moteris iš tiesų negali dirbti, todėl netenka pajamų.

Tačiau vėliau, auginant vaiką, dirbti bent dalį laiko galima. Dėl šios priežasties R. Lazutka ir teigia siūlantis tai vertinti ne kaip draudimą, o kaip šeimos patiriamą papildomą naštą – jeigu tėvai nori dirbti, jie ir toliau tai gali daryti, o už gaunamus pinigus jie gali samdyti auklę.

Anot R. Lazutkos, prieštaraujantieji šiai idėjai mini, kad prastėjančios vaiko priežiūros atostogų sąlygos galėtų paskatinti žmones susilaukti mažiau vaikų. Vis dėlto, atkreipia dėmesį profesorius, dabar Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų sąlygos vienos geriausių Europos Sąjungoje, tačiau reta šeima Lietuvoje susilaukia trijų ar daugiau vaikų.

„Daug kas kritikuoja, kad išsilavinusios moterys negimdys, jeigu 300 eurų tik gaus išmoką. Demografai nėra nustatę ryšio tarp išmokos dydžio ir gimstamumo. Tai yra suprantama, kad šeimos nori vaikų ir juos gimdo ne dėl išmokų. Deja, dar yra paslaugos, kurias moterį aplinkybės priverčia teikti už pinigus, bet tos paslaugos nesibaigia gimdymu.

Lūkestis ar net siekis, kad tėvai keistų savo sprendimą dėl vaikų skaičiaus reaguodami į valstybės pinigines išmokas, demonstruoja žeminantį požiūrį į žmones. Suomija turtinga šalis su išplėtota įvairiapusiška pagalba šeimoms, bet ten vaikų gimsta kone dukart mažiau nei Bolivijoje ar Kazachijoje. Ir pas mus pasiturinčios, išsilavinusios šeimos, kurioms tikrai nereikia taupyti maistui ar rūbeliams vaikams, paprastai susilaukia vieno ar dviejų vaikų, ir viskas. Dar kažkuri šeima ryžtasi trečio vaiko susilaukti, bet penkto ar šešto vaiko negimdo. Tai ne pinigų tema“, – sako R. Lazutka.

Pašnekovo teigimu, 300 eurų, o tiksliau – 304 eurų, išmokos dydis buvo apskaičiuotas, atsižvelgus į „Sodros“ biudžetą, vaikų skaičių ir kitus duomenis, tačiau gali būti pasirenkama ir kito dydžio išmoka. Siūloma, kad pirmus dvejus metus išmoka siektų 304 eurus, o trečiaisiais siektų 117 eurų.

Ar idėja būtų svarstoma, ministerija neatsako

Paprašyta įvertinti profesoriaus pateiktą siūlymą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad ekspertų ir socialinių partnerių pasiūlymai yra vertinami, tačiau konkretaus vertinimo nepateikė, nors nurodė, kad analizuoja pateiktus siūlymus.

Ministerija neatsakė, ar būtų svarstoma ilginti motinystės atostogas, o paskui mokėti universalią išmoką vaiko priežiūros laikotarpiu. Taip pat nenurodė, kaip vertina požiūrį, kad vaiko priežiūros išmoka neturėtų būti traktuojama kaip netektų pajamų kompensacija ar draudimas.

Ministerijos LRT.lt raštu pateiktame komentare nurodoma, kad naujoji Vyriausybė programoje numato įgyvendinti pokyčius, siekdama socialinio draudimo sistemos tvarumo, socialinės paramos išmokų adekvatumo, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, socialinių paslaugų efektyvumo bei kitų tikslų.

„Tad sieksime, kad vykdomos reformos būtų kompleksinės, ne tik orientuotos vien į išmokų didinimą, bet ir skatinančios tėvelius greičiau integruotis į darbo rinką bei užtikrinančios lygybę, tam rengiamame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatome peržiūrėti motinystės socialinio draudimo išmokų sistemą, taip pat socialinės paramos išmokų sistemą“, – rašoma ministerijos komentare.

Vis dėlto nėra patikslinama, kokių konkrečių priemonių bus imtasi. Ministerija taip pat neatsakė, ar ketinama imtis pakeitimų dėl atvejų, kai tėvai išmokos negauna dėl nepakankamo darbo stažo.

LRT.lt primena, kad tokie pakeitimai buvo priimti ir išmoka skiriama tėvams, kurie yra studentai ir todėl reikiamo stažo sukaupti negalėjo.

Išmoka skiriama tėvams iki 26 metų, jeigu jie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, ir tėvams iki 30 metų, jeigu jie studijuoja doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje.

Šiuo metu tokiems tėvams skiriama 234 eurų išmoka, ji mokama nuo vaiko gimimo, kol jam sueina dveji metai.

Ministerija priminė, kad šiuo metu pradėtos procedūros, įgyvendinant Europos Parlamento direktyvą, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, užtikrina minimalias tėvystės atostogas gimus vaikui, įteisina prižiūrinčio asmens atostogas šeimos nariui slaugyti ir kt.

LRT.lt primena, kad dėl šių pokyčių ankstesnė ministerija jau konsultavosi su gyventojais ir teikė siūlymą, kuris numato 18 arba 22 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, kai ir vienu, ir kitu atveju abu tėvai turėtų po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Tokia galimybe vienam iš tėvų nepasinaudojus, teisė į atostogas prarandama, nes negali būti perleista.