Verslas

2021.01.20 10:12

Mačiulis Lietuvos BVP augimo prognozę mažina iki 2,7 proc., bet kitiems metams prognozuoja spartesnį augimą

atnaujinta 11.25
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.20 10:12

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę mažina daugiau ne vienu procentiniu punktu − iki 2,7 proc., tačiau kitiems metams prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 proc.

Pasak ekonomisto, ši prognozė sumažinta dėl užsitęsusios ir besitesiančios pandemijos bei karantino ribojimų.

„Nemanome, jog tie suvaržyti paslaugų sektoriai, kurie dabar gauna labai ribotas pajamas, pavyzdžiui, ir apgyvendinimo, ir maitinimo sektorius, jie negali tikėtis, kad jau pirmojo ketvirčio pabaigoje ar antrąjį ketvirtį vėl suklestės“, – pažymėjo N. Mačiulis.

Anot jo, antroji pandemijos banga privertė Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos valstybes ilgiau taikyti įvairius apribojimus verslui ir gyventojams, todėl labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas vėluoja.

„Žiūrint į ekonomikos prognozes, virusas išlieka pagrindine rizika, kuri gali neigiamai paveikti tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ekonomiką“, – renginio pradžioje pridūrė N. Mačiulis.

Nors koronaviruso atvejų skaičiai Lietuvoje pamažu krenta ir, akivaizdu, jog antrosios bangos pikas jau praeityje, skelbti pergalę dar anksti, pabrėžia N. Mačiulis. Vis dėlto, jo teigimu, džiugina tai, jog pasaulis turi ne vieną instrumentą, kurio pagalba gali pasiruošti būsimiems viruso plitimams.

Ekonomisto tikinimu, gyventojų lūkesčiai išlieka pozityvūs ir daugelis jų mato gana teigianas šalies ekonomikos bei savo asmeninių finansų perspektyvas, priešingai nei praėjusių metų pavasarį.

Trečiadienį vykusiame „Swedbank“ ekonomikos apžvalgos pristatymo renginyje buvo aptarta, kaip Lietuvos ekonomikos perspektyvas keičia antroji COVID-19 banga, kokie praėję metai buvo skirtingiems Lietuvos ekonomikos sektoriams ir ko tikėtis šiemet. Renginio metu pristatytos naujausios prognozės bei išskirtos tokios ekonomikos aktualijos kaip nedarbo lygis, atlyginimų tendencijos, infliacija, būsto rinka ir kt.

Daro prielaidą, kad virusas atslūgs antrąjį metų ketvirtį

Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, ekonomistai rėmėsi prielaida, kad koronaviruso plitimas ženkliai sumažės antrąjį šių metų ketvirtį, dėl ko valstybės galės atsisakyti daugelio taikomų apribojimų.

Pasak ekonomistų, viruso plitimą galėtų sustabdyti imunitetas, kurį įgis vis didesnė visuomenės dalis, tiek persirgus COVID-19, tiek pasiskiepijus. Taip pat svarbu, kad pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau, todėl tai taip pat turės ženklios įtakos.

„Dar negalime drąsiai teigti, kad ši pandemija netrukus bus jau praeitis. Viruso mutacijos, logistiniai vakcinų iššūkiai ar didelės visuomenės dalies nenoras skiepytis gali pavėlinti masinio imuniteto susiformavimą. Tai pakirstų gyventojų ir verslo lūkesčius, bei į dar gilesnę duobę nustumtų nuo turizmo priklausančius verslo sektorius“, − kalbėjo N. Mačiulis.

Ženklaus ekonominio nuosmukio išvengsime

Vis dėlto ekonomistai šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino daugiau nei vienu procentiniu punktu − iki 2,7 proc. Jų aiškinimu, tai lėmė keli įšaldyti šių metų pradžios mėnesiai, kuriuos vėliau turėtų pakeisti spartus atsigavimas, besitęsiantis ir 2022-aisiais metais.

„Dėl laiku nesuvaldytos antrosios pandemijos bangos Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiek tiek vėluos, tačiau perspektyvos išlieka teigiamos. Priešingai nei 2020-ųjų pavasarį, gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo, ir daugelis gyventojų metų sandūroje matė šviesesnes šalies ekonomikos bei savo asmenines finansines perspektyvas“, − sakė N. Mačiulis.

Vis dėlto, vertindamas konkrečiai mažmeninės prekybos situaciją, N. Mačiulis teigė, kad pasibaigus šventiniam laikotarpiui ji kiek atslūgo, tačiau išliko vos keliais procentais mažesnė nei tokiu pat laikotarpiu praėjusiais metais. Nors didžioji dalis parduotuvių ir prekybos centrų per karantiną duris užvėrė, prie tokių tendencijų prisidėjo ir internetinė prekyba.

„Mažmeninė prekyba internetu ir paštu 2020-aisiais išaugo daugiau nei 60 proc. Prekių buvo perkama daug daugiau nei įsigijama paslaugų, gyventojų pinigai taip pat arba tapo santaupomis, arba buvo nukreipti į prekių pirkimą, arba į būsto įsigijimą“, – vardijo N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.

„Negalėdami išleisti pinigų keliaudami ar lankydamiesi restoranuose, koncertuose ar kitose paslaugų teikimo vietose, gyventojai daugiau išlaidavo pirkdami daiktus ir gerindami savo buitį. Dėl to tiek vidaus rinkai, tiek eksportui gaminanti pramonė atsigavo itin sparčiai“, − teigė N. Mačiulis.

Išaugo finansinis rezervas

Tuo metu įmonių indėliai, kuriems nemažai įtakos turėjo valstybės parama ir mokesčių mokėjimo atostogos, praėjusiais metais išaugo 37 proc., gyventojų – 18 proc., sako N. Mačiulis.

Anot ekonomistų, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą.

„Įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą“, − sako N. Mačiulis.

Vertindamas nedarbo problemą, kurią lėmė ir tai, jog nemažai įmonių, ypač turizmo ir maitinimo, buvo priverstos stabdyti veiklą, ekonomistas neslepia, jog ji, tikėtina, neišnyks nei šiais, nei kitais metais.

„Kai kuriuose sektoriuose darbuotojų trūks, bet tie, kurie prarado darbą maitinimo ar apgyvendinimo sektoriuose, nebūtinai grįš į savo darbovietes, o jų perkvalifikavimas tampa vis svarbesne užduotimi žiūrint į ateitį“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Vidutinis atlyginimų augimas, N. Mačiulio teigimu, šiais metais pasieks 5 proc.

„Šiemet augimas sieks 5 proc. Tai susiję su lėtesniu minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) augimu, su tuo, jog labiausiai pažeisti sektoriai neskubės didinti atlyginimų, ir ten neatsiras tiek galimybių“, – paaiškino ekonomistas.

Politinių rizikų mažėja, Europoje – šviesa tunelio gale

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų pasaulio BVP augimo prognozės – praėjusių metų 3,4 proc. siekusį nuosmukį šiemet turėtų sekti 4,7 proc. augimas, kuris, prognozuojama, neišblės ir 2022 metais.

„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 procento, o nuo turizmo priklausomos ir pernai labiausiai nukentėjusios valstybės – Italija, Prancūzija ir Ispanija – turėtų mėgautis dar spartesniu, daugiau nei 4 proc. siekiančiu ekonomikos augimu. [...]

Per antrąjį metų pusmetį ir 2022 metais tikėtinas jau gana spartus visų sektorių augimas, tą paskatins ir Europos Komisijos parama, ir sparčiai atsigaunantis turizmas“, − komentavo N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad daugelis geopolitinių rizikų atslūgo – JAV protekcionistinė politika bent trumpam prislops, o „Brexit“ įvyko be dramos, nes paskutinę minutę pavyko sutarti dėl laisvos prekybos. Vis tik prognozuojama, kad įtampa tarp Kinijos ir JAV bei Vakarų Europos valstybių išliks.

„Kaip gerai parodė praėję metai, didžiausios rizikos slypi ne ten, kur nukreiptos visų akys. Pavyzdžiui, kasmet dėl klimato kaitos didėja ekstremalių gamtos reiškinių tikimybė. Šiuo metu taip pat gali atrodyti, kad infliacijos įsibėgėjimas yra mažai tikėtinas.

Vis tik vidutinio laikotarpio perspektyvoje daugelio veiksnių kombinacija galėtų pakaitinti spartesnį kainų augimą. Tai priverstų centrinius bankus kelti palūkanas ir padidintų valstybių skolų aptarnavimo kaštus bei prislopintų euforiją akcijų rinkose“, − galimus scenarijus vardina N. Mačiulis.

Prognozuodamas infliacijos tendencijas, nuotolinės spaudos konferencijos metu ekonomistas pažymėjo, šiemet ji padidės iki 2 proc., o 2022 metais – iki 3,3 proc. Tai, anot jo, lems jau dabar matomas žaliavų kainų šuolis.

„Didesnės infliacijos rizika nubraukiama į šoną ir vertinama kaip nedidelė. Bet yra nemaža veiksnių grupė, kuri gali paskatinti infliacijos augimą“, – kalbėjo ekonomistas.

N. Mačiulio apibendrinimu, ši krizė buvo nehomogeniška ir ne nacionalinė – buvo daug laimėtojų, kurie gyveno vis geriau, ir nemažai pralaimėtojų, kurie geresnių perspektyvų vis dar nemato.

„Netolygumų šalinimas, naudojant trumpalaikes paramos priemones, ilgalaikes investicijas ir perkvalifikavimo programas, bus nelengva, tačiau svarbi naujosios vyriausybės užduotis“, − pažymėjo N. Mačiulis.