Verslas

2021.01.19 22:48

Neringiškiai jaučiasi spąstuose – šildymo sąskaitos beveik 10 kartų didesnės nei kitur, tačiau atsijungti nuo tinklo neleidžiama

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.19 22:48

Už šildymą gruodį – keli šimtai eurų. Tokių sąskaitų sulaukė Neringos gyventojai. Žmonės sako jaučiasi įkaitais – atsijungti nuo centrinio šildymo negali, o kompensacijos – panaikintos. Juodkrantėje ir Nidoje labai nedaug vartojančių centralizuotai tiekiamą šilumą, tad mažėjant vartotojų auga sąnaudos, ypač už šilumos bendrovės darbuotojų atlyginimus.

Juodkrantiškis Vilius Ginevičius rodo už gruodį gautą sąskaitą: 65 kvadratinių metrų ploto buto šildymas atsiėjo beveik 300 eurų.

„Truputį vejamas iš savo namų jaučiuosi – gruodį temperatūra žemiau laipsnio šalčio nekrito, skaudu truputį. Seniai jau šita problema yra, savivaldybė nebeskiria subsidijų“, – pasakoja juodkrantiškis.

Šildymo kainos piktina neringiškius – priversti mokėti kone dvigubai daugiau

„Neringos energijos“ išrašomos sąskaitos – net ir 10 kartų didesnės nei kituose miestuose. Kone pusę sumos kompensuodavo savivaldybė, tačiau pernai gegužę tokia išimtis panaikinta Vyriausybės sprendimu. Viliaus name iš 9 butų „Neringos energija“ šildo tik keturis – likusių savininkai nuo centrinio šildymo atsijungė.

„Norėtume atsijungti, nes mūsų butų mažai šildosi šitame name. Mums kitus kaimynus sunku būtų įtikinti renovuoti namą, nes jie sau šildosi, kaip nori“, – aiškina V. Ginevičius.

Pašnekovas surinko kaimynų parašus, tačiau leidimo atsijungti nuo centrinio šildymo negavo ir negaus.

„Kažkada savivaldybės administracija ir politikai leido atsijungti, šiandien galėčiau pasakyti, kad sąskaitos būtų apie 40 proc. mažesnės, jeigu nebūtų leista atsijungti daugeliui vartotojų (nuo tinklo – LRT.lt), nes našta gula ant likusių“, – aiškina Neringos meras Darius Jasaitis.

Vartotojų Neringoje – labai mažai, centralizuotai šildoma 11 įstaigų ir tik 45 daugiabučiai iš 135. Pagaminti šilumos energiją Neringoje kainuoja ne ką brangiau nei bet kuriame kitame mieste, bet sąskaitas gerokai pakelia dvi dešimtys darbuotojų.

„Didžiąją kainą sudaro sąnaudos – tai darbuotojų atlyginimai. Šiai dienai šilumos ūkis stipriai optimizuojamas, sumažinta darbuotojų – kas išeina į pensiją, jau nebepriimame ir tikrai stengiamės, dirbame ta linkme, kad žmonėms kaina gerėtų“, – tikina laikinasis „Neringos energijos“ direktorius Edvinas Dargis.

Pasak Neringos mero, svarstoma, galbūt neringiškių šildymu galėtų rūpintis „Klaipėdos energija“ arba būtų galima sujungti šilumos ir vandentiekio įmones atsisakant kelių etatų. Bus finansiškai dar labiau skatinama renovacija – elektra šildytis visiems irgi neįmanoma.

„Specifika architektūros ir vėjai – pas mus ne kainoje problema, o sunaudojamame kiekyje šilumos. Netgi dabar negalime įgyvendinti dujų balionų pakeitimo į elektrines „plytas“ todėl, kad mieste nebėra elektros pajėgumų, transformatorinėse nebėra elektros pajėgumų“, – sako meras.

Neringiškiai raginami kreiptis šildymo kompensacijų į socialinės paramos skyrių, taip pat leidžiama sąskaitas išsimokėti visus metus be palūkanų.