Verslas

2021.01.26 05:30

Nusispjovė ir buvusi, ir dabartinė valdžia – išleidus 200 tūkst. eurų, verslo priežiūros sistema buvo palaidota

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.01.26 05:30

Apie biurokratijos mažinimą kalbėjo tiek praėjusios kadencijos, tiek dabartinė Vyriausybė, tačiau atrodo, kad imtis darbų, siekiant šio tikslo, pasiryžtama ne visada. Buvusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovybė nutraukė projekto, kuriuo siekta supaprastinti verslo įmonių priežiūrą, įgyvendinimą, nors šiai sistemai jau išleista apie 200 tūkst. eurų. Naujoji ministerijos vadovybė tikina projekto neprikelsianti. Vis dėlto verslo atstovai neslepia – šis pavyzdys tik parodo, kad Lietuvoje biurokratija yra stipresnė už politinę valią imtis pokyčių.

Praėjusių metų lapkritį įvairias valdžios institucijas pasiekė tuomečio laikinojo ekonomikos ir inovacijų ministro „socialdarbiečio“ Rimanto Sinkevičiaus pasirašytas pranešimas, kuriame EIM informavo, kad nutraukiamas dar 2014-aisiais pradėtas planuoti projektas, kurio tikslas – sukurti verslo įmonių priežiūrą atliekančių institucijų informacinę sistemą.

„Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi iš Europos socialinio fondo agentūros 2020 m. lapkričio 4 d. gautu raštu „Dėl finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo“, informuoja, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ [...] priemonės „Geresnio reglamentavimo diegimas ir verslo priežiūros sistemos tobulinimas“ projekto „Priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos (PAIIS) sukūrimas ir įdiegimas“ įgyvendinimas nutrauktas“, – pranešė R. Sinkevičius.

Pranešime buvo teigiama, kad toks sprendimas priimtas įvertinus tai, jog „projekto poreikį ir sistemos techninius parametrus, funkcionalumą pagrindžianti studija ir projekto investicinis projektas buvo parengti dar 2014 m.“.

„Užtruko projekto įgyvendinimas ir sparčiai besivystančios informacinės technologijos neužtikrina, kad būtų sėkmingai pasiekti pirminiai projektu keliami tikslai, o priežiūros institucijoms būtų suteikta inovatyvi ir funkcionali priemonė koordinuotai ūkio subjektų veiklos priežiūrai vykdyti“, – tvirtinama EIM pranešime.

Norėta palengvinti verslą prižiūrinčių institucijų darbą

Anot EIM, PAIIS įgyvendinimo projektu norėta sudaryti sąlygas automatizuoti ūkio subjektų priežiūros procesus – rizikos vertinimą, patikrinimų planavimą ir vykdymą, poveikio priemonių kontrolę – ir leisti priežiūros institucijoms greičiau, tiksliau ir patogiau atlikti ūkio subjektų priežiūros funkcijas.

Kitaip tariant, PAIIS būtų sistema, kurioje nugultų visi su verslo įmonių tikrinimu susiję institucijų, verslo subjektų dokumentai.

„Planuota, kad priežiūros institucijos naudos PAIIS, planuodamos ir vykdydamos patikrinimus, rengdamos patikrinimams reikalingus dokumentus, siųsdamos pranešimus bei priminimus ūkio subjektams ir bendraudamos su kitomis priežiūros institucijomis. Tikėtasi, kad ūkio subjektai naudosis „Verslo vartais“ ir per „vieną langelį“ galės gauti informaciją apie priežiūros institucijų suplanuotus patikrinimus, jų veiklai taikomus kontrolinius klausimynus bei kitą informaciją“, – teigiama LRT.lt atsiųstame EIM atsakyme.

Po 6 metų – jokio proveržio

Kaip jau minėta, projektas PAIIS buvo inicijuotas 2014 metais (tuometės Ūkio ministerijos). Tąkart buvo parengta projekto studija, investicinis projektas, pradėti derinti kiti procesai. Kaip teigė EIM, praėjus ketveriems metams, 2018 metų gegužės 31 dieną Ūkio ministerija ėmė įgyvendinti projektą PAIIS.

EIM tiksliai neįvardijo, per kiek etapų ketinta įdiegti PAIIS, tačiau patvirtino, kad projektui įgyvendinti reikalingos paslaugos būtų pirktos per kelis viešuosius pirkimus. Viešųjų pirkimų vykdytojas – Registrų centras.

PAIIS, anot ministerijos, buvo įtraukta į EIM projektų portfelį kaip strateginis projektas, todėl reguliariai (kas mėnesį ir dažniau) stebimas ir kontroliuotas ministerijos Projektų portfelių komisijos. Vis dėlto jau 2019 metų rugsėjį ši komisija, anot EIM, buvo „išreiškusi susirūpinimą projekto eiga ir tęstinumu“.

Kaip teigė EIM atstovai, Registrų centras 2020 metų rugpjūčio 28 dienos raštu pakartotinai paprašė įvertinti ir apsvarstyti projekto PAIIS pratęsimo ir (arba) jo masto sumažinimo galimybes.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Projektų portfelių komisija įvertino, kad, optimistiniu požiūriu, yra galimybė įgyvendinti projektą iki 2023 metų rugpjūčio 31 dienos, tačiau realiai to padaryti nepavyks“, – teigia EIM.

Anot ministerijos, minėta EIM komisija, įvertinusi projekto įgyvendinimo nuo 2018-ųjų patirtį, matė, kad tolesnio projekto įgyvendinimo rizika yra per didelė, nes nelieka laiko rezervo, jei pirkimams vykdyti prireiktų ilgesnio laikotarpio ar potencialūs tiekėjai apskųstų pirkimą.

„Komisija įvertino ir tai, kad projekto poreikį pagrindžianti studija atlikta 2014 metais, todėl tikimybė, kad siekiamas rezultatas, kuris yra susijęs su sparčiai besivystančiomis informacinėmis technologijomis, duos laukiamą naudą, laikui bėgant mažėja. Šis projektas yra susijęs su sparčiai besivystančiomis informacinėmis technologijomis, todėl yra labai sumažėjusi tikimybė, kad siekiamas rezultatas atneš laukiamą naudą“, – teigiama LRT.lt atsiųstame EIM atsakyme.

Kaip pažymėjo ministerija, projekto PAIIS įgyvendinimą taip pat stabdė sudėtingi informacinės sistemos techninių dokumentų ir pirkimo dokumentų rengimo ir derinimo procesai bei teisės aktų reikalavimų kaita.

„Pavyzdžiui, pasikeitus Viešųjų pirkimų įstatymui, teko pakartotinai koreguoti parengtus viešųjų pirkimų dokumentus. Tam taip pat įtakos turėjo užsitęsę tarptautiniai viešieji pirkimai paslaugų projekto veikloms įgyvendinti: kai kurie jų neįvyko dėl tiekėjų pasiūlytos per didelės kainos, todėl teko tikslinti pirkimo dokumentus ir skelbti pakartotinius pirkimus. Be to, įtakos turėjo Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos“, – kitas projekto įgyvendinimo nutraukimo priežastis vardijo EIM.

Projekto įgyvendinimą planuota finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų (pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą). Nors projekto PAIIS įgyvendinimas nutrauktas, EIM pripažino, kad šiam projektui spėta išleisti 200 tūkst. eurų.

„Planuota viso projekto kaina – per 7 mln. eurų. Šiam projektui buvo skirta daugiau žmogiškųjų išteklių ir dėmesio, iki šiol jam išleista apie 200 tūkst. eurų“, – LRT.lt informavo EIM.

Naujoji ministrė projekto prikelti nežada

Praėjusių metų gruodį prie EIM vairo stojo Laisvės partijos pirmininkė Seimo narė Aušrinė Armonaitė. LRT.lt pasiteiravus naujosios ministerijos vadovybės apie projektą PAIIS, EIM atsakė, kad šio projekto atnaujinti nesvarsto, nes šiuo metu įdiegtos IT sistemos yra pakankamai pažangios.

„Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija nesvarsto atnaujinti projekto įgyvendinimo. Pasaulio banko ekspertai, patardami Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apie bendros verslo priežiūros informacinės sistemos kūrimo tikslingumą, pastebėjo, kad Lietuva balansuoja tarp valstybių, kurioms tokios sistemos kūrimas nebūtų tikslingas dėl jau įdiegtų sistemų pažangumo“, – teigiama LRT.lt atsiųstame EIM atsakyme.

EIM pažymėjo, kad verslo priežiūros institucijos Lietuvoje labai įvairios, tad ir jų IT poreikiai skiriasi. Dėl to esą šiuo metu nėra poreikio sukurti bendrą sistemą.

„Vienos institucijos skirtos tikslingai verslo priežiūrai, o kitos šias funkcijas atlieka gana maža apimtimi, nes tai nėra jų pagrindinė funkcija. Atitinkamai skiriasi ir verslo priežiūrai vykdyti reikalingi IT poreikiai“, – komentavo EIM.

Verslininkai norėtų PAIIS atgaivinimo

LRT.lt kalbintas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad LVK nuo pat pradžių rėmė projektą PAIIS. Tačiau, anot jo, verslo atstovai pastebėjo, kad dėmesio projektui pradėta skirti mažiau, kai buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.

„Mūsų pagrindinis reikalavimas buvo, kad sistema palengvintų gyvenimą valstybės kontroliuojamam verslui, o ne tarnautų tik verslo kontrolieriams. Tačiau ministrui V. Sinkevičiui išvykus į Briuselį pamatėme, kad nebeliko nei didelio noro šį projektą plėtoti, nei politinio palaikymo pačiai idėjai. Todėl PAIIS pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip gera idėja be politinio palaikymo paprasčiausiai miršta“, – tvirtino A. Romanovskis.

LVK vadovas teigė, kad verslininkai yra pasiryžę reikalauti naujosios EIM vadovybės, jog projektas PAIIS būtų atgaivintas.

„Čia svarbiausias elementas turi būti politinė lyderystė ir aiški atsakomybė. Vilties suteikia tai, kad naujoji ministrė su savo komanda šiuo metu atlieka kontroliuojančių institucijų ekosistemos peržiūrą, o šiais laikais jokie pokyčiai be modernių IT sprendimų yra tiesiog neįmanomi. Todėl kaip Lietuvos verslas tikrai palaikysime, bet reikalausime projektą įvykdyti iki galo“, – komentavo A. Romanovskis.

Situaciją palygino su tėvų pokalbiu su vaikais apie seksą

Apie projektą PAIIS teigė žinantis ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas. Anot jo, darbdavių atstovai sekė bandymus įgyvendinti minėtą projektą ir nusivylė, kai nepavyko įdiegti žadėtos sistemos.

Pasak D. Arlausko, šiuo metu verslo priežiūra, šią veiklą reglamentuojančios tvarkos yra sudėtingos, nuolat griežtinamos, reguliacinė našta verslui per didelė, tad bendra sistema, anot pašnekovo, padėtų sumažinti biurokratiją.

„Laikui bėgant, reguliacinė funkcija – tiek nacionalinė, tiek europinė – vis griežtėja ir yra vis sudėtingiau veikti, viskas maišosi, nėra bendros sistemos, o esančios sistemos persidengia. Priminsiu, kad šiuo metu verslo įmones kontroliuoja apie 80 institucijų. [...]

Suprantu, kodėl ši idėja sugriuvo. Todėl, kad institucijos nenori tokios sistemos, nes, jei ji būtų sukurta, institucijų reikšmingumas sumažėtų. Visi norime permainų, bet norime, kad tos permainos prasidėtų nuo ko nors kito“, – valdžios veiksmus kritikavo D. Arlauskas.

Jis antrino LVK prezidentui A. Romanovskiui ir pabrėžė, kad siekiant mažinti biurokratiją būtina aiški ir stipri politinė valia. Tačiau šios, D. Arlausko manymu, galime neišvysti dar ilgai, kadangi Lietuvą valdo koalicinės vyriausybės.

„Mano manymu, kol bus koalicinės vyriausybės, šio projekto nepavyks įgyvendinti, nes skirtingos politinės partijos, kurios deleguoja ministrus, turi savo labai aiškius interesus – sukaupti kuo daugiau išteklių, galios, o tada jau jos galės savo kieme tvarkytis kaip nori. Tai didžiausias politinės valios stabdis, apimantis visas institucijas.

Kol premjerė bus vienos politinės partijos, ministerijos – kitų politinių partijų, nieko nebus. Čia kaip auginant vaikus: tėvas pasakė, pasitaria su mama ir abu sutinka, bet, kai tėvas pradeda ginčytis su mama, aiškinti, kad ji ko nors nesupranta, kad yra nauji vėjai, kad reikia kitaip su vaikais, tarkime, apie seksą kalbėti, kitaip rodyti, aiškinti, vaikas pradeda nieko nesuprasti ir jam tampa paranki tokia situacija. Ir biurokratijoje taip, nes biurokratams reikia apsikasti, išsilaikyti, atsilaikyti prieš ministrus, kurie galbūt nori reformų. [...] Biurokratija dabar tampa stipresnė už politinę valią“, – aiškino LDK vadovas.