Verslas

2021.01.20 21:37

Dirbti ir užsidirbti pasiryžęs verslas stringa biurokratijos pinklėse: kol laukia leidimų, ikrai genda, o tūkstančiai eurų tirpsta

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.20 21:37

Ikrais prekiaujanti įmonė atsidūrė aklavietėje – daugiau nei mėnesį mėgina gauti eksporto į trečiąsias šalis leidimą. Kaip LRT.lt tvirtina įmonės atstovas Antanas Ancelis, komunikuoti su leidimus išduodančia Aplinkos apsaugos agentūra sudėtinga, o nuostoliai dėl tokio aplaidumo jau siekia tūkstantines sumas.

Eksporto leidimus išduodanti Aplinkos apsaugos agentūra akcentuoja, kad eksporto leidimui išduoti būtina Gamtos tyrimų centro išvada, o jos gavimas šiuo atveju užtruko.

Vis dėlto aplinkos ministras Simonas Gentvilas patikina, jog tam, kad minėti atvejai nepasikartotų ateityje, teisinis reguliavimas išduodant leidimus bus peržiūrėtas.

Vilkina ilgiau nei mėnesį

Kaip pasakoja į LRT.lt besikreipęs įmonės „Caviar Admiral Husso“ atstovas A. Ancelis, lapkritį bendrovė pradėjo vykdyti prekybą ikrais. Anot jo, paprastai šiomis gėrybėmis prekiaujama Europoje, tačiau šįkart gautas užsakymas iš trečiųjų šalių.

„Europos teritorijoje viskas vyksta sklandžiai, per partnerius Europoje ikrais prekiaujama ir kitose 3 pasaulio šalyse. Lapkričio mėnesį Lietuvos UAB „Caviar Admiral Husso“ gavome užklausas iš Honkongo bei Dubajaus, išrašėme sąskaitas, gavome apmokėjimą bei pagaminome itin retus bei brangius sterlės albinosės ikrus. Ikrai atkeliavo į Lietuvą ir prasidėjo eksporto dokumentų tvarkymas“, – pasakoja A. Ancelis.

Pasak jo, nors įmonė turi leidimą prekiauti ikrais, eksportui į trečiąsias šalis reikalingas atskiras leidimas, tokį leidimą išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Būtent šią sritį, jo teigimu, kuruoja minėtos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis, bet su juo bendrauti – tikras iššūkis, sako LRT.lt pašnekovas.

„Šis asmuo sunkiai pasiekiamas, į telefono skambučius atsako retai, jokios išsamios informacijos nepateikia, į el. laiškus atsako atsainiai, visiškai neoperatyviai ir neinformatyviai. [...]

Šiaip ne taip susitarėme, kad eksporto paraiškas priims gruodžio 9 d. savo biure. Susitikimo metu buvo perduoti visi prašomi dokumentai ir atliktos dokumentų korekcijos. Paklausęs, kaip viskas klostysis toliau, gavau atsakymą: „Jūsų telefono numerį turime, el. paštą irgi, laukite žinių.“ Paklausiau, į kokias institucijas bus kreiptasi dėl leidimo išdavimo, atsakymas buvo toks: „Į vieną mokslo instituciją ir tada žiūrėsime, kas kaip“, – pasakoja A. Ancelis.

Nors A. Anceliui buvo nurodyta, jog sertifikatas, įrodantis ikrų kilmę, buvo nereikalingas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo netiesa.

„Kai aš pridaviau visus dokumentus ir pasakiau, kad galiu pateikti ir sertifikatą, kurio jis (D. Mikelaitis – LRT.lt) neprašė, bei CITES numerį iš Vokietijos, jis patikino, jog nereikia. [...] Jeigu (ikrai – LRT.lt) paimti iš natūralios aplinkos, pagal reglamentą man užtenka pateikti sertifikatą, jie jį patikrina [...], o jie pradėjo nuo to, kad kreipėsi į Gamtos mokslų centrą, jis turėjo pateikti išaiškinimą, ar tai tikrai ikrai iš akvakultūros.

Kai aš susisiekiau su Gamtos mokslų centru, jie man pasakė, kad iš esmės tokios ekspertizės atlikti negali, nes tai yra Vokietijos gamintojas [...], o kai aš kreipiuosi į Aplinkos apsaugos agentūrą, man sako, kad bus teikiama metodinė medžiaga, kodėl tai reikia daryti. Ir visa tai tęsiasi“, – pasakoja A. Ancelis.

Užsakovai prašo grąžinti pinigus

Pašnekovo tvirtinimu, biurokratiniai trikdžiai ir leidimo išdavimas vilkinamas jau daugiau nei mėnesį, nors šiuo atveju laikas – ypač svarbus, pabrėžia jis.

„Aš tikrai nesuvokiu – juk mes ne dviratį išradinėjame. Neįsivaizduoju, kodėl yra toks vilkinimas. Paraiška pateikta gruodžio 9 d., jau daugiau nei prieš mėnesį. Ikrų galiojimo terminas – 4 mėnesiai nuo pagaminimo. Sutartyse su užsakovais, kurias D. Mikelaitis turi nuo pirmos susitikimo dienos, juodu ant balto parašyta, kad ikrai turi pasiekti užsakovą likus ne mažiau 1/3 laiko iki galiojimo pabaigos. Tai akcentavau ir per susitikimą“, – kalba A. Ancelis.

Pašnekovo tikinimu, nuostoliai patiriami kasdien, nes ikrų vertė krenta mažėjant jų galiojimo terminui. Anot jo, tiesioginiai nuostoliai jau siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų.

„Užsakovai jau prašo grąžinti pinigus, o tai yra tūkstantinės sumos. Įmonės bei Lietuvos reputacija visiškai sugadinta. Verslas, kuris per pandemiją sugeba rasti nišų ir neprašo valstybės pagalbos, subsidijų, o nori mokėti mokesčius į biudžetą, priverstas dairytis į gretimas šalis, kad galėtų veiklą perkelti. [...]

Dabar vyksta derybos su užsakovais, kaip kompensuoti mūsų neįvykdytą pardavimą. Užsakovus spaudžia jų pirkėjai ir grasina teismais, o šie savo ruožtu pareikš baudas ir mums. Taigi, šiuo metu – 16 200 eurų, bet iš esmės gali būti ir gerokai daugiau“, – sako A. Ancelis.

Laukia atsakymų iš Vokietijos

Kol LRT.lt mėgino susisiekti su A. Ancelio minimu D. Mikelaičiu, buvo sulaukta oficialaus Aplinkos apsaugos agentūros atsakymo. Agentūros atstovės Jovitos Chlibikaitės atsiųstame atsakyme pabrėžiama, jog visos eršketinių žuvų rūšys yra nykstančios, todėl prekyba jomis ir iš šių žuvų gautais produktais, taip pat ir ikrais, yra griežtai reguliuojama, taikant importo / eksporto CITES leidimų sistemą.

„Remiantis teisiniu reguliavimu, leidimo išdavimui yra būtina Gamtos tyrimų centro teigiama išvada, kurios Aplinkos apsaugos agentūra iki šiol nėra gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad nėra gauti atsakymai iš Vokietijos CITES institucijų dėl ikrų kilmės, [...] Gamtos tyrimų centras negali pateikti išvados pagal Aplinkos apsaugos agentūros prašymą, atitinkamai Aplinkos apsaugos agentūra, neturėdama Gamtos tyrimų centro išvados, negali priimti galutinio sprendimo dėl leidimų išdavimo ir užbaigti paraiškos vertinimo procedūrų“, – rašoma atstovės atsakyme.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimą dėl leidimų išdavimo institucijos priima per mėnesį nuo paraiškos pateikimo dienos. Tačiau tada, kai dokumentus išduodanti valdymo institucija tariasi su trečiosiomis šalimis, minėtas sprendimas gali būti priimtas tik šioms konsultacijoms pasibaigus. Tuo atveju, kai paraiškų nagrinėjimas užtrunka ilgiau, pareiškėjai apie tai informuojami, sako ji.

„Reglamente taip pat nurodoma, jog tam, kad leidimai būtų išduoti dar prieš eksportuojant egzempliorius iš Bendrijos, dėl jų kreipiamasi pakankamai anksti. Nustatytas eksporto leidimų galiojimo laikas – ne daugiau kaip 6 mėnesiai“, – komentuoja J. Chlibikaitė.

J. Chlibikaitė akcentuoja, kad Aplinkos apsaugos agentūra neturi duomenų apie pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus ar produktų galiojimo terminus ir veikia tik pagal teisės aktais apibrėžtas kompetencijas ir operatyviai atlieka savo funkcijas, siekdama užtikrinti tinkamą saugomų rūšių apsaugą vykdant tarptautinę prekybą jomis.

Jau minėto Gamtos tyrimų centro atsiųstame atsakyme taip pat nurodoma, kad dėl konkrečių ikrų eksporto paraiškos yra renkama papildoma informacija apie jų kilmę ir ženklinimą.

„Ši informacija nebuvo pateikta su dokumentais. Dėl to išsiųstos užklausos į Vokietijos institucijas ir laukiama atsakymų“, – rašoma atsakyme.

Tvirtina, jog peržvelgs teisinį reguliavimą

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas LRT.lt patikino, jog su problema buvo išsamiai susipažinta ir teisinis reguliavimas bei terminai tokiems leidimams išduoti bus peržiūrėti.

„Tam, kad tokių institucinės veiklos nesklandumų nepasikartotų ateityje, peržiūrėsime teisinį reguliavimą ir terminus leidimams išduoti. Pačios institucijos privalo bendradarbiauti sklandžiau. Ar verslas turi prisiimti pasekmes, jei viena institucija užtrunka susirašinėdama su kita? Ir jeigu procesas užtrunka, institucijos pareiga informuoti pareiškėją apie leidimo išdavimo eigą, kaip dabar kurjeriai informuoja vartotojus apie siuntinio maršrutą.

Vis dėlto šiuo atveju į rinką įvežta produkcija pagaminta iš saugomos rūšies žuvies išteklių, todėl ir verslui verta suprasti, kad jos eksporto reguliavimas Europoje itin griežtas“, – komentavo aplinkos ministras.