Verslas

2021.01.19 15:18

Mauricas: kai pinigų neliks, karantino negalės būti, nes neigiamas efektas bus toks didelis, kad ilgai neišsikapstysime

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.01.19 15:18

Vertindamas Lietuvos verslo situaciją pandemijos akivaizdoje, ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad situacija yra dvejopa – dalis įmonių laikosi gana stabiliai, kitos – net nemato šviesos tunelio gale. Dėl šios priežasties, anot jo, skiriant paramą visų pirma vertėtų orientuotis į labiau nukentėjusį verslą.

Vyriausybė patvirtino vadinamąjį pirmąjį pagalbos verslui paketą. Koncepcijai pritarta dar 2020 metų gruodžio pabaigoje, tačiau buvo laukiama ir Europos Komisijos (EK) pritarimo. Jį gavus nuo šios savaitės verslas jau gali kreiptis dėl subsidijų ir lengvatinių paskolų, jeigu jo apyvarta nuo lapkričio 1 dienos krito ne mažiau 30 proc. Tai pirmas finansinės paramos verslui paketas, vasarį turėtų pradėti veikti ir antrasis.

Situacija piešia ne tik juodomis spalvomis

Oficialus nedarbas šių metų sausio pradžioje perkopė 16 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo per 277 tūkst. registruotų bedarbių.

Paklaustas, kaip vertina nedarbo situaciją šalyje, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neslepia, jog skaičiai išties nedžiugina.

LRT forumas. Mauricas: kol yra pinigų, tol yra ir karantinas

„Nerimą kelia tai, jog, tikėtina, tai dar nėra pikas, tačiau gana džiugu tai, jog Lietuva, lyginant su daugeliu kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, nuo šios krizės nukentėjo santykinai nedaug ir, panašu, kad ši tendencija tęsiasi.

Mes turime vadinamąjį „K“ raidės atsigavimą, kai, drįsčiau teigti, netgi didesnė dalis sektorių patyrė minimalius nuostolius arba jų nepatyrė visai. Tarkime, pramonė, dalis prekybos įmonių, transporto sektorius turėjo gana gerus metus, tačiau kita „K“ raidės linija, rodanti į apačią, yra įmonės, kurios net nemato šviesos tunelio gale. Jeigu ją mato, ji yra gana tolima – pavasaris, vasara“, – komentavo Ž. Mauricas.

Dėl šios priežasties, anot ekonomisto, būtų tikslinga valstybės paramą verslui paskirstyti taip, jog didesnę jos dalį gautų labiau nukentėjusios įmonės.

„Lietuva gali sau tą leisti, nes mes tokių įmonių turime santykinai mažiau nei kitos ES šalys. [...] Lietuva šiuo požiūriu yra lankstesnė ir gali skirti didesnę dalį paramos tiems sektoriams, kurioms jos reikia, ir galbūt visai neskirti arba skirti labai minimalią paramą kitais instrumentais“, – paaiškino Ž. Mauricas.

Ekonomisto manymu, visiškai „juodomis spalvomis“ piešti Lietuvos verslo situacijos negalima. „Mes matome pačius paskutinius duomenis, ypač pramonės sektorius stebina, tačiau yra įmonių, kurios yra tikrai prastoje situacijoje ir jos, tikėtina, šiuo metu svarsto apie tolimesnius žingsnius, galinčių turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai: darbuotojų atleidimai, bankrotas ir pan.“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, ypač svarbu išlaikyti ekonomikos inerciją: „Svarbu, kad mūsų dviratis nenukristų, nes, jeigu jis nukris, kol mes kelsime dviratį, kitų šalių dviratininkai pro mus pralėks.“

Verslai sako, jog situacija yra tragiška

Vis dėlto kai kurie verslai tikina šiuo metu susiduriantys su dideliais iššūkiais. Štai bendrovių „KristiAna“, „Fragrances International“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Benas Gudelis, vertindamas karantino įtaką turimam verslui, pažymėjo, kad internetinės prekybos skaičiai išlieka pozityvus, tačiau šie tesudaro iki 20 proc. pardavimų. Tuo metu mažmeninės prekybos situacija, jo tikinimu, yra tragiška, nes viskas uždaryta.

„Man atrodo, kad nauja ministrė, valdžia turėtų nedelsiant reaguoti į šią situaciją ir priskirti mažmeninę prekybą prie tokių įmonių, kaip „Rimi“, „Iki“, prie maisto produktų, nes turime 1000 kv. m parduotuves, kurios yra uždarytos, jose dirba 12–14 žmonių per pamainą. Jeigu būtų tam tikros taisyklės, mes galime jas įgyvendinti, ir, tarkime, turėti vieną pirkėją per 20 kv. m. [...] Situaciją reikia staigiai tvarkyti, nes daugiau kaip pusė mūsų darbuotojų yra prastovose“, – atkreipia dėmesį B. Gudelis.

Tuo metu „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis pabrėžia, jog restoranai neteko net 80 proc. apyvartos, tad situacija šiame sektoriuje taip pat sudėtinga.

„Maisto išvežimas ir išnešimas ne tik kad sudaro labai mažą dalį, bet ši paslauga yra ir labai brangi. Vien pristatyti maistą kainuoja 30 proc., mes negalime sudaryti logistinės grandinės ir tie kaštai yra labai dideli. [...]

Pasibaigus karantinui, jeigu, tarkime, ponas Gudelis gali tikėtis, kad pasibaigus kvepalams žmogus grįš jų įsigyti, pas mus dukart gimtadienio ar Naujųjų metų nebus galima švęsti, todėl tos pajamos atsistatys labai iš lėto. Mus labiausiai jaudina, kad, net pasibaigus ribojimams, apyvartų kritimai išlieka ilgą laiką“, – akcentuoja G. Balnis.

Į paramą galės pretenduoti nuo trečiadienio

Reaguodama į esamą situaciją ir verslininkų nuogąstavimus, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, jog minėtos paramos tikslas – išlaikyti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, darbo vietas ir verslo įvairovę, kad pasibaigus karantinui gyventojai turėtų galimybę pasinaudoti įvairiomis paslaugomis: nueiri į koncerta, į barą ar kt.

„Kai kurie ribojimai, pavyzdžiui, maitinimo įstaigoms, veikė jau nuo spalio ir mes neradome nė vienos pagalbos priemonės, kuri veiktų, todėl šią savaitę paleidžiame 150 mln. eurų vertės subsidijų priemonę, į kurią įmonės gali pretenduoti per VMI sistemą nuo trečiadienio. Pirmiausia – savarankiškos, nedidelės įmonės, kurias lengviau patikrinti, dėl to paramą bus galime greičiau gauti.

Paramos dydis yra susietas su sumokamais mokesčiais, nes, natūralu, jog, kai finansuoji mokesčiais valstybę, jos paslaugas, ir kai tau yra sunku, valstybė tau padeda. 2019 metais sumokėtų GPM dydis – 25 proc., todėl toks bus ir šios subsidijos dydis. Kalbant apie paskolas, šią savaitę į jas galima pradėti pretenduoti per „Invega“. Į jas galės pretenduoti ne tik smulkus ir vidutinis verslas, bet ir stambesnės įmonės. Tam turime 30 mln. eurų“, – paaiškina ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Taip pat buvo rasta dar papildomi 150 mln. eurų, kurie bus nukreipti į antrąjį pagalbos verslui paketą, sako A. Aušrinė: „Nepamiršime žmonių, kurie dirba savarankiškai, pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą. Šiuo metu Užimtumo tarnyba jiems kas mėnesį moka 260 eurų. Mes suprantame, jog neturint santaupų, yra labai sunku išgyventi, todėl esame apsisprendę dalį pinigų nukreipti jiems.“

Vertindamas esamą paramos verslui modelį, Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas sako, kad jis iš esmės nepakito nuo pirmojo karantino, verslui ir toliau taikomas mokesčių atidėjimas, prastovų kompensavimas ir tam tikros subsidijos.

„Visų pirma, reikia išsaugoti darbo vietas, gyventojų pajamas. To nepavykus padaryti, reikia užtikrinti, kad kuo mažesnis skaičių darbuotojų patektų į ponios M. Navickienės veiklos sritį ir kad kuo mažiau jų prarastų darbo vietas. Man džiugu, kad tam tikros pamokos, kurias mums teko pirmąkart gyvai mokintis, yra išmoktos. Pats priemonių paketas didžiąja dalimi išlikęs toks pats“, – teigia L. Savickas.

Nuomos kompensacijos nebetęs

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, vien tik šios ministerijos priemonių paketas, kuris buvo suplanuotas biudžete ir nukreiptas į žmones, praradusius pajamas, siekia apie 400 mln. eurų.

„To paties maitinimo sektoriaus, kurių apyvarta krito 80 proc., šis mechanizmas buvo adaptuotas ir pritaikytas tokiems darbdaviams, kad jie nepriimtų sprendimo atleisti darbuotojų, kad prastovos būtų kompensuojamos iki 100 proc. MMA“, – akcentavo M. Navickienė.

Paklausta apie kompensaciją nuomos išlaidoms, A. Armonaitė pabrėžia, jog gautą paramą verslas galės padengti tiek nuomos, tiek komunaliniams, tiek kitiems kaštams savo nuožiūra, tačiau atskira nuomos kompensacija skiriama nebus.

„Antrojo pagalbos plano pakete taip pat svarstoma, kaip padengti būtinus kaštus, bet tokia nuomos kompensacija, kokia buvo per pirmąjį karantiną, nebus tęsiama. Ji išjudėjo gana sunkiai, jos mechanizmas yra sudėtingas ir esame gavę tarnybų raštų, kur yra tam tikrų skaidrumo momentų, į kuriuos privalome atsižvelgti“, – akcentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Tuo metu Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, jog tam tikrais atvejais stambūs verslininkai pasinaudoja jiems suteikiamomis galimybėmis, pasitelkdami ilgalaikes nuomas, o nuo nuomininkų „lupą kailiuką“ ir pastarieji nieko negauna.

„Čia yra gyvybiškai svarbūs dalykais smulkiesiems verslininkams. [...] Problemos yra tos pačios: jeigu nėra nėra paklausos ar mes uždarome verslą dėl koronaviruso, dalis žmonių lieka be pajamų ir tik suteikdami socialinę pagalbą galime tai kiek kompensuoti.

Tačiau turėkime omenyje, kad krepšys pinigų, kuris šiandien guli pas vieną ar kitą ministrę, jį išleisti labai lengva. [...] Reikėtų galvoti apie tai, kaip turimus pinigus taupyti, kad tą procesą galėtume valdyti ir toliau. [...] Jeigu smulkus verslininkas priima vieną pirkėją per atstumą, kodėl neleidžiame jam pačiam užsidirbti? Nereikėtų tų išmokų už prastovas ar kt.“, – atkreipė dėmesį A. Sysas.

Per anksti atlaisvinus ribojimus, grėstų trečioji banga

Vis dėlto, A. Armonaitės teigimu, ypač svarbu atsižvelgti ir į esamą epidemiologinę situaciją. Nors naujų koronaviruso atvejų skaičius ir mažėja, vis dar nėra atsekami kontaktai, akcentuoja ji. Anot ministrės, didesnis testavimas gali leisti greičiau atverti ekonomiką, ko, jos tikinimu, ministerija ir siekia, tačiau tam reikia gerėjančių duomenų sveikatos apsaugos sistemoje.

„Prioritetą būtų galima teikti tiem, kas negali tiekti paslaugų nuotoliniu būdu, tačiau reikalaujant dezinfekavimo, užtikrinant testavimo apimtis. Taip pat tiems, kurie paslaugas teikia lauke, būtų galima atsidaryti greičiau“, – vardija ministrė.

M. Navickienė pastebi, jog kai kurios šalys, užfiksavusios geresnius pandemijos suvaldymo rezultatus, mėgino atlaisvinti ribojimus, tačiau ir vėl susidūrė su sudėtinga epidemiologine situacija.

„Reikia vadovautis tuo, kuo vadovaujasi Vyriausybė – ekspertų tarybos nuomone. [...] Svarbiausia, kad mes nesusidurtume su trečiąja banga“, – akcentuoja M. Navickienė.

Tuo metu A. Sysas sako manantis, jog nereikia vien aklai žiūrėti į kitų šalių patirtis, o mokytis iš savo klaidų.

„Mes galvojame, kad vat didžiuosiuose prekybos tinkluose, kur vakare niekas nekontroliuoja, kiek žmonių, tai ten nepavojinga, o pas B. Gudelį – jau židinys. Nebus taip“, – stebisi A. Sysas.

Akcentuoja prarają tarp stambaus ir smulkaus verslo

Paklaustas, ar mano, jog vertėtų gelbėti visus verslus, ekonomistas Ž. Mauricas sako, jog apie tai svarstyti yra dar per anksti.

„Parama turėtų būti kreipiama tikslingai, nepamirštant didėjančios prarajos tarp smulkaus ir stambaus verslo. Smulkiam verslui, tikėtina, reikės daugiau paramos, jis turi mažiau galimybių įeiti į elektroninę prekybą, neturi resursų investuoti krizės metu, neturi sukaupęs pakankamai rezervo, neturi finansų vadovo, nežino, kaip naudotis parama. Pavasarį, kiek teko kalbėtis ir klausti verslo, ar naudojasi parama prastovoms, jie sakė nežino, kaip čia su jomis yra“, – pasakoja Ž. Mauricas.

Apibendrindamas Ž. Mauricas sako, kad turbūt pagrindinis kriterijus, kam skirti paramą ar ne, yra nukentėjimas nuo krizės, ypač prasidėjus antrajam karantinui.

„Kalbant apie karantiną, diskusija kitose šalyse vyksta taip: kol yra pinigų, tol karantinas gali būti, kai pinigų nėra, karantino nebegali būti, nes neigiamas efektas gali būti toks didelis, jog mes ilgai neišsikapstysime“, – priduria Ž. Mauricas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.