Verslas

2021.01.18 16:42

Šimonytė: Vyriausybė kol kas nesvarstys ne maisto parduotuvių ir grožio paslaugų veiklos atnaujinimo

atnaujinta 18.06
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.18 16:42

Reaguodama į ne maisto prekių parduotuvių ir grožio paslaugų atstovų prašymus leisti atnaujinti veiklą, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad pirmadienio pasitarime Vyriausybė jų nesvarstys.

„Šiandien mes nesvarstysime konkrečių sprendimų, prie pasitarimo medžiagos buvo prisegta keletas kreipimųsi, bet mes tikrai tų kreipimųsi šiandien nesvarstysime, nes kreipimaisi yra susiję su konkrečių veiklos sričių reikalavimų pokyčiais ir tai yra atskiros diskusijos klausimas“, – sakė I. Šimonytė.

Nors koronaviruso situacija šalyje gerėja, anot I. Šimonytės, pagrindo atsipalaiduoti kol kas nėra. Ateinančias dvi savaites, anot jos, bus dirbama ties klausimais, susijusiais su verslų, kurių veikla šiuo metu yra apribota, veiklos atlaisvinimo vėlesniame etape.

Šimonytė: dalis ribojimų nuo vasario gali būti modifikuota

Po Vyriausybės pasitarimo vykusios spaudos konferencijos paklausta, kokius verslo sektorius pirmiausiai paliestų karantino švelninimai, premjerė akcentavo, jog apie tai dar bus diskutuojama su ekspertais, Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis.

„Akivaizdu, kad verslai yra labai skirtingi. Kai kurie verslai yra kontaktiniai, bet labai maži, kur rizikos yra vienokios, yra tam tikri traukos centrai, kur dėl žmonių skaičiaus ir srauto tų kontaktų gali būti daugiau, tad seka ir diskusijos, kiek testavimas ar kitos priemonės gali pakeisti apribojimus, yra labai specifiškos ir apie tai dar reikės padiskutuoti atskirai. Manau, kad šią savaitę kažkada tokią diskusiją jau turėsime“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė tvirtina suprantanti verslo nuogąstavimus, tačiau taip pat pabrėžia, jog Vyriausybė turi nešti atsakomybę ne tik už verslo sąlygas, bet ir už sveikatos sistemos funkcionavimą.

„Girdžiu, ką sako verslo atstovai, ir, manau, kad Vyriausybės nariai taip pat girdi. Vis dėlto mums savo veiksmais svarbiausia nesukurti neprognozuojamumo, t.y nepriimti sprendimų pernelyg greitai, kad viskas jau yra gerai ir apribojimus galima nuimti, o po dviejų ar trijų savaičių vėl reikės pasakyti, kad padarėme klaidą ir vėl užsidarome. Šie amerikietiški kalneliai yra kenksmingi pačiam verslui, todėl visą tai girdėdami diskutuosime, kviesime į specialius posėdžius ir kalbėsime“, – komentavo I. Šimonytė.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, vertindama įvairių asociacijų raginimus atlaisvinti tam tikro verslo veiklą, neslepė, jog ministerijoje apie juos jau svarstoma.

„Anonsuosiu, kad ministerijoje apie tai galvojame, bet norėtųsi ekspertų žodžio“, – sakė ji.

Turint omenyje naujas viruso atmainas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno teigimu, kol kas galvoti nei apie judėjimo, nei tam tikrų kitų ribojimų švelninimą nereikėtų.

„Priemonės, kurios dabar yra taikomos, sumažina tų atmainų, jeigu jos patektų į mūsų šalį, išplitimą. Jeigu būtų kita situacija, tikrai sakyčiau, kad galime sumažinti, bet dabar tos atmainos yra neraminančios“, – patikina profesorius.

Prašė leisti atnaujinti veiklą

Praėjusią savaitę Lietuvos Kosmetikų ir kosmetologų asociacija (KKAL) kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įvertinti jų teikiamų paslaugų atnaujinimo galimybes, pasibaigus šiuo metu įvestam karantinui, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d.

Kreipimesi pabrėžiamas grožio specialistų darbo specifiškumas, kuris esą nesuteikia galimybės greitai persiorientuoti į kitas galimas veiklas, tad karantino metu grožio specialistai neteko vienintelio pajamų šaltinio.

„Gaunama 260 Eur išmoka, kurią gauna net ne visi paslaugų teikėjai, nėra pakankama padengti patiriamus nuostolius ir būtinoms reikmėms, tad grožio paslaugų smulkiajam verslui, neturinčiam galimybės užsitikrinti ilgalaikio saugaus finansinio rezervo, kyla reali grėsmė neišgyventi ilgesnio karantino“, – teigiama.

Anot grožio specialistų, koronaviruso plitimo rizikos atžvilgiu, grožio paslaugos yra tiek pat saugios kaip ir dauguma ASP specialistų paslaugos, tad prašome apsvarstyti grožio paslaugų teikėjų grąžinimo į darbus galimybes pasibaigus karantinui, t.y. nuo vasario 1 d. ar anksčiau.

„COVID-19 epidemijos atveju, kai žinoma, jog infekcija perduodama oro-lašeliniu būdu arba per nosies, burnos gleivinę, daugiau atsargumo reikalauja tik veido priežiūros procedūros, nes atliekant kitas išvardytas paslaugas Paslaugos vartotojas gali būti su apsaugine veido kauke. Įvertinę bendrą grožio paslaugų teikėjų darbo specifiką, norime atkreipti dėmesį, kad kosmetikai ir kosmetologai, kaip ir dauguma asmens sveikatos priežiūros (ASP) specialistų, įprastai savo paslaugas teikia atskiroje, gerai vėdinamoje patalpoje, be to, paslaugos teikimo patalpoje paslaugos teikimo metu yra ne daugiau kaip du asmenys – paslaugos teikėjas ir paslaugos vartotojas“, – pabrėžiama.

Darkart akcentavo nevienodas konkurencijos sąlygas

Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, norėdama atkreipti dėmesį į jau esą ne kartą akcentuotas nelygios konkurencijos sąlygas Lietuvoje, kai buvo uždrausta paduotuvių veikla, darant išimtis tik toms, kurių pagrindinė veikla yra prekyba maisto ir kitomis būtiniausiomis prekėmis.

Anot Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK), būtent dėl Vyriausybės nutarimu nustatyto veiklos ribojimo reikšminga verslo dalis atsidūrė „už borto“, kai tuo metu dideji prekybos tinklai, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba maistu, toliau reikšminga dalimi prekiauja ir kitomis prekėmis.

LDK tvirtinimu, nedidelėse valstybėse visiškai įmanoma suderinti visuomenės sveikatos interesus, vykdant efektyvia COVID-19 plitimo prevenciją bei kontrolę su ekonominiais valstybės ir verslo interesais, leidžiant dirbti prekybininkams ir viešo maitinimo įstaigos.

„Be to, nėra jokios būtinybes taikyti galimai diskriminacinį ir konkurenciją iškreipiantį reguliavimą, kai vieniems prekybininkams dirbti leidžiama, o kitiems – draudžiama“, – pabrėžiama kreipimesi.

Atsižvelgiant į tai, prašoma spręsti susiklosčiusią pandeminę situaciją, anot LDK, taikant proporcingas ir vienodas ekonominės veiklos sąlygų ribojimo priemones.