Verslas

2021.01.17 07:00

Konkurentų pamėtėta idėja virto sėkmės istorija: milijonai visame pasaulyje neatitraukia akių nuo lietuvių kuriamo turinio

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.01.17 07:00

Kiekvieną dieną milijonai žmonių žiūri turtingiausių lietuvių šimtuke esančio verslininko Tomo Banišausko įmonės kuriamą „Crafty panda“ vaizdo turinį. Prasidėjęs vos nuo 3 žmonių komandos ir filmavimo Vilniaus daugiabučiuose, projektas per 2 metus išaugo iki 250 žmonių komandos ir metų gale tapo pačiu žiūrimiausiu puslapiu socialiniame tinkle „Facebook“. 

Nors verslininko T. Banišausko nesutiksite viešojoje erdvėje, nepamatysite jo ir socialiniuose tinkluose, įnirtingai komentuojančio įvairius įrašus, tačiau tikrai pamatysite jo įmonės kuriamą produktą bent vienoje iš socialinių tinklų platformų.

T. Baniškauskas 2009 m. anglų klaba ėmė rašyti internetinį žurnalą pavadinimu „Bored panda“ (liet. nuobodžiaujanti panda). 2018 m. startavo su projektu, kurį pavadino „Crafty panda“ (liet. – meistraujanti panda). 2020 m. gale „pasidaryk pats“ (angl. DIY) vaizdo turinį kuriančio projekto komandą aplankė sėkmė – „Facebook“ juos peržiūrėjo daugiausiai žmonių iš viso pasaulio – 2,1 mlrd.

Interviu LRT.lt verslininkas pasakoja apie didžiausių konkurentų pamėtėtą idėją, virtusią sėkmės istorija ir apie neįvykusį sandorį su vienu turtingiausių pasaulio žmonių, po kurio būtų galima eiti ir į pensiją.

– Tomai, gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip atsirado „Bored panda“ projektas ir kokiomis aplinkybėmis gimė „Crafty panda“?

– „Bored panda“ įkūriau 2009 m. Tačiau tikroji pradžia buvo keleriais metais anksčiau. Tuo metu studijavau Vilniaus universitete verslo vadybą. Kartu su grupioku galvojome, kaip būtų galima užsidirbti iš veiklos internete. Nusprendėme, kad reikia kurti internetinį puslapį, todėl pradėjome rašyti apie kitų žmonių sėkmės istorijas. Iš tos medžiagos, kurią paruošdavome, kartu mokydavomės ir mes patys. Galiausiai, draugas išvyko į Škotiją, o aš su sukauptomis žiniomis 2009 m. Vilniuje įkūriau „Bored panda“.

Dar iki „Bored panda“ išbandžiau keletą nedidelių verslo galimybių. Viena mano pagrindinių veiklų buvo renginių, reklamų, vestuvių filmavimas. Kartu darydavau ir nuotraukas, kurias pardavinėdavau internete. Turėjau grupę nedidelių verslų ir žiūrėjau, kuris iš jų labiausiai įsivažiuos. Tačiau „Bored panda“ buvo tas projektas, kuris jau nuo pat pradžių pradėjo generuoti vidutinę lietuvišką algą. Tada po truputį pradėjau atsisakyti kitų veiklų ir visą dėmesį skirti šiam projektui.

– 2018 m. prie „Bored panda“ projekto atsirado ir „Crafty panda“. Kokia buvo šio projekto atsiradimo priežastis?

– Tuo metu bijojome, kad esame per daug priklausomi nuo „Facebook“, todėl galvojome, kaip būtų galima diversifikuoti riziką. Lūžio tašku tapo mūsų konkurentų pametėta idėja. Kartą dalyvavome „Facebook“ organizuotoje konferencijoje. Vakarienės metu organizatoriai prie vieno stalo pasodino mus ir mūsų didžiausius konkurentus.

Konkurentai pasigyrė, kad jiems labai gerai sekasi kurti „pasidaryk pats“ (angl. DIY) vaizdo turinį ir mūsų paklausė, kodėl to nedarome mes. Paminėjo, kad iš to jie uždirba labai didelius pinigus. Grįžau iš konferencijos ir pasakiau kolegoms, kad reikia pradėti daryti „pasidaryk pats“ vaizdo turinį. Pradėjome ieškoti žmonių, o galiausiai prie komandos paieškų prisijungė pats režisierius Tadas Vidmantas, o „Bored Panda Studios“ projektų vadovu tapo mūsų įmonėje dirbęs vaizdo montuotojas Rokas Jurkevičius.

– Kaip per dvejus metus pasikeitė „Crafty panda“ komandos dydis?

– Iš pradžių prie projekto dirbo tik 3 žmonės, tačiau dabar visą komandą, kartu su laisvai samdomais darbuotojais iš užsienio, sudaro daugiau nei 250 žmonių.

– Papasakokite, kaip atrodė „Crafty panda“ kūrybinė pradžia ir kaip ji pasikeitė. Kur buvo filmuojami pirmieji vaizdo klipai ir kur jie filmuojami dabar?

– Juokaujame, kad iš pradžių viską filmavome vieno iš Vilniaus biurų koridoriuje. Tačiau, kadangi vaizdo turinio filmavimui reikėjo gyvenamosios aplinkos, tai visa komanda kėlėsi filmuoti į butus. Kiek vėliau iš viso to išaugome ir persikėlėme į normalią studiją, kur yra daug atskirų filmavimo kambarių.

– „Crafty panda“ lapkričio mėnesį „Facebook“ paskyroje sulaukė daugiausiai vaizdo įrašų peržiūrų – 2,1 milijardo. Kokios pagrindinės šios sėkmės priežastys? Ar pandemija tam turėjo įtakos, kadangi žmonės turėjo daugiau laisvo laiko ir galėjo žiūrėti jūsų kuriamą vaizdo turinį?

– Pandemijos pradžioje stebėjome didesnį interneto vartotojų aktyvumą. Tačiau nesakyčiau, kad pandemija buvo sėkmės priežastis. Visų pirma labai daug dėmesio skyrėm turinio strategijai, kad vaizdo medžiaga būtų kuo įdomesnė.

Įtakos turėjo ir tai, kad „Facebook“ ypač trūko vyriško „pasidaryk pats“ turinio. Mūsų spartus augimas tik patvirtino šį faktą.

– Kokia auditorija dažniausiai žiūri „Crafty panda“ kuriamą turinį?

– „Facebook“ platformoje turime vyrišką auditoriją. Didžioji dalis žiūrovų mus stebi iš JAV ir Indijos, o lietuvių auditorija sudaro visai nedidelę dalį.

– Minėjote, kad jūsų didžiausi konkurentai – „Soul publishing“ ir buvo tie, kurie pametėjo jums idėją kurti „pasidaryk pats“ vaizdo turinį. Kaip sekasi konkuruoti su šia įmone, kuri yra už jus yra daug didesnė ir turi daugiau nei 1 000 darbuotojų?

– Mes juos aplenkėme pagrindiniuose kanaluose – „Youtube“ ir „Facebook“. Tačiau jie turi daugiau projektų ir daugiau kanalų, todėl jų auditorija vis dar yra didesnė.

O dėl jų reakcijos į mūsų konkurenciją, tai iš jų pusės nėra jokio pykčio. Mes su jais prieš mėnesį bendravome ir netgi kalbėjome apie galimybę bendradarbiauti, tačiau nieko konkretaus nesutarėme.

– Esate priklausomi nuo socialinių tinklų. Kas nutiktų, jei savo turinio nebegalėtumėte kelti į vieną iš socialinių tinklų platformų?

– Jeigu kalbame apie „Crafty panda“ turinį, tai esame labai priklausomi nuo socialinių tinklų. Didžioji dalis vaizdo turinio yra platinama per socialinius tinklus. Vienintelis būdas, kaip galime paskirstyti riziką, tai naudoti daugiau platformų. Yra taip buvę, kad pasikeitus vieno iš socialinių tinklų algoritmui, suprastėja peržiūrų skaičius, tačiau jos padidėja kitame kanale. Todėl jaučiamės gana saugiai, nes vaizdo turinį keliame į keletą platformų.

Jeigu kalbėtume apie „Bored panda“ turinį, tai nuo socialinių tinklų esame priklausomi šiek tiek mažiau, nes į mūsų puslapį ateina žmonės ir iš „google“ paieškos, ir tiesiogiai. Jeigu socialiniams tinklams kažkas atsitiktų, tai straipsnių turinys dar išgyventų, bet vaizdo turiniui būtų sunkiau. Jau 11 metų bijome, kad esame per daug priklausomi nuo „Facebook“. Tačiau pandemija parodė, kad nieko per daug nebijojusios kelionių agentūros ar restoranai stovi ant bankroto ribos. Todėl kartais yra labai sunku vertinti rizikas.

– 2020 m. daugeliui verslų nebuvo itin geri. Dalies įmonių veikla dėl pandemijos buvo apribota, teko atsisveikinti su dalimi darbuotojų. O kokie 2020 m. buvo jums? Ar finansiškai tai bus rekordiniai metai?

– Įmonės pajamos, lyginant su 2019 m., augo dvigubai.

– Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip monetizuojate „Bored panda“ ir „Crafty panda“ turinį?

– Abu projektai uždirba pinigus iš reklamos, iš tų pačių kompanijų – „Google“ ir „Facebook“. Savo straipsnius „Bored panda“ monetizuojame pardavinėdami reklamą internetinėje svetainėje. Taip pat dalį pinigų uždirbame per „Instant Articles“ – kai „Facebook“ nuorodą paspaudusiam asmeniui straipsnis atidaromas „Facebook“ puslapyje.

Vaizdo turinį „Youtube“ monetizuojame naudodamiesi „Youtube“ reklamomis, o „Facebook“ taip pat yra įterpiamos reklamos į vaizdo turinį. „Instagram“ kol kas savo turinio nemonetizuojame.

– „Youtube“ platformoje „Crafty panda“ vaizdo turinį peržiūri šimtai milijonų vartotojų. Ar nesate gavę prašymų į vaizdo klipus įdėti tiesioginę reklamą?

– Esame turėję tiesioginės reklamos bandymų, kada į mus kreipiasi tam tikri prekių ženklai. Tačiau supratome, kad tai yra labai daug resursų reikalaujantis darbas. Norinti suderinti reklamą su užsakovu, laiko sąnaudos yra labai didelės. Per tą laiką mes galime sukurti daugiau turinio ir monetizuoti jį kitais kanalais, negu bandyti įtikti užsakovo norams.

– Jei neklystu, įmonė „Bored panda“ visą laiką augo organiškai, naudodama tik savas lėšas. Ar turėjote investicinių pasiūlymų? Jei taip, kodėl jais nepasinaudojote?

– Esame sulaukę tokių pasiūlymų. Į mus ne kartą kreipėsi rizikos kapitalo fondai. Esame svarstę ir diskutavę apie tai. Tačiau visada pagalvodavome, kad į įmonės valdymą tektų įsileisti kitą kompaniją. Mes to nenorėjome. Norėjome patys būti atsakingi už save.

Tačiau tai dar nėra pagrindinė problema. „Bored panda“ visą laiką buvo pelninga. Tai reiškia, kad mes visada turėjome pinigų plėtrai. Ko mums galbūt reikėdavo, tai vadinamojo „know how“ (liet. – žinių). Investuotojai to neturėjo, jie galėjo mums pasiūlyti tik pinigus.

– O ar esate sulaukęs pasiūlymo parduoti įmonę „Pandos“?

– Esame sulaukę rimto pasiūlymo 2017 m. Verslą norėjo įsigyti žmogus iš „Forbes“ 100 turtingiausių žmonių sąrašo. Vykome į Niujorką tartis dėl sandorio. Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, galiausiai atsisakėme parduoti įmonę, nors ir buvo pasiūlyta tokia suma, kad būtų galima eiti ir į pensiją.

– Jei įmonės parduoti neplanuojate, kaip toliau įsivaizduojate jos ateitį ir plėtrą?

– Planuojame labai didelį augimą, nes jau dabar, pavyzdžiui, „Crafty panda“ nuolatos yra tarp 10 labiausiai žiūrimų puslapių „Facebook“. Mūsų tikslas, kad ir kiti mūsų kuriami projektai – „Handy panda“, „Lady panda“ „Adventure panda“ ir kitos pandos, taip pat atsidurtų dešimtuke žiūrimiausių. Mūsų pagrindiniai konkurentai turi daugiau projektų, todėl tokiu keliu turime eiti ir mes. Jau esame nusimatę dar kelias „pandas“ į priekį.

– Pabaigai norėčiau šiek tiek daugiau sužinoti apie jus. Viešojoje erdvėje jūsų beveik nesimato, o daugelis net nežino, kad „Bored panda“ yra lietuviškas verslas, kodėl?

– Galbūt pagrindinė priežastis, jog noriu išlikti privačiu, o ne viešu asmeniu. Pradžioje atrodė, kad patiktų būti žinomam. Buvau kviečiamas į TV ir radijo laidas. Dariau pranešimus prieš didžiules auditorijas. Galiausiai supratau, kad man visiškai nereikia garbės ir tai neteikia džiaugsmo. Labiausiai man patinka koncentruotis į verslą, siekti didelių tikslų, o jau rezultatai patys už save viską papasakos.

– Vadovaujate didelei žmonių komandai, gal galėtumėte papasakoti, kaip atrodo jūsų darbo diena. Kiek laiko tenka skirti vadybai ir ar pavyksta rasti laiko kūrybai?

– Darbo dieną pradedu 7 val. internete ieškodamas idėjų mūsų tekstams. Kasdien turiu peržvelgti šimtus naujienų, internetinių svetainių. Apie 9 val. komandai pateikiu planą, kokius straipsnius rašysime. Nors esu įmonės direktorius, bet vis dar atlieku ir vyriausiojo redaktoriaus funkciją. Tuomet iki pietų toliau peržvelgiu mums aktualias naujienas. Po pietų dirbu su atskirais projektais, skiriu laiką verslo plėtrai, vadybai.

– Įdomu, kad nors esate įmonės direktorius, vis dar skiriate laiko redaktoriaus darbui, ieškote įdomių temų. Kodėl šios funkcijos niekam nedelegavote. Ar nerandate žmogaus, kuris tai darytų geriau už jus, ar tiesiog ši veikla jums yra labai artima?

– Daugelį metų dirbdamas šioje srityje sukaupiau didelę patirtį ir man šis darbas yra malonumas. Aš tai daryčiau ir daryčiau. Tačiau, kadangi sparčiai augame, vis daugėja vadybinio darbo, reikia rūpintis verslo plėtra, todėl pradėjau deleguoti šią funkciją.

Taigi, šioje srityje mūsų įmonės laukia pokyčiai, nes jau esame įkūrę idėjų paieškos skyrių, kuris bus atsakingas už informacijos paiešką. Skiriu daug laiko darbuotojų apmokymui ir jų rezultatai jau dabar tokie geri, kad verčia mane keisti požiūri, jog viską pats gali padaryti geriausiai. Daug geriau yra pasamdyti talentingus žmones ir jiems perduoti žinias.

– Pabaigai, gal galėtumėte papasakoti, kokia yra jūsų asmenybė ir ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Sakyčiau, kad esu pakankamai konkurencingas, mėgstu varžytis. Mėgstu komandinį sportą, futbolą. Laisvalaikiu taip pat mokinuosi kurti muziką. Turiu pianiną, todėl grojimui norėčiau skirti daugiau laiko.

Populiariausi