Verslas

2021.01.16 11:21

COVID-19 pandemija, lėmusi biudžeto pajamų nesurinkimą, privertė savivaldybes skolintis

Birutė Mačienė, ELTA2021.01.16 11:21

Dar 2020-iesiems nesibaigus, Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgdama į biudžeto pajamų plano nevykdymą, pasinaudojo Vyriausybės suteikta galimybe imti trumpalaikę paskolą negautoms pajamoms padengti ir pasiskolino 10 mln. eurų. To prireikė, siekiant laiku užtikrinti atsiskaitymą su biudžetinių įstaigų darbuotojais, laiku sumokėti mokesčius bei atlikti būtinus mokėjimus.

Eltai šią savaitę pateiktais Kauno savivaldybės administracijos Finansų skyriaus duomenimis, iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo negauta 33,8 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra pagrindinis Savivaldybės biudžeto pajamų šaltinis.

Vilniaus miesto savivaldybei negautoms pajamoms padengti skirta 25,4 mln. eurų trumpalaikė paskola, visos šalies savivaldybėms skirta bendra paskolų suma siekia 131 mln. 739 tūkst. eurų.

Finansų ministerijos specialistų išaiškinimu, trumpalaikės paskolos iš valstybės iždo tikslas yra ne finansuoti papildomas savivaldybių neplanuotas išlaidas, o padėti savivaldybėms suvaldyti apyvartinių lėšų trūkumą ir vykdyti planuotas išlaidas. Tokia paskola ar jos dalis prioriteto tvarka teikiama: darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui; socialinėms išmokoms (pašalpoms); prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms; materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidoms; kitoms išlaidoms. Tai reiškia, kad paskola turi būti naudojama tik pagal paskolos sutartyje nustatytą paskirtį. Fiksuota metinė palūkanų norma – nuo 0,021 iki 0,022 proc. Trumpalaikės paskolos, suteiktos savivaldybėms apyvartinių lėšų trūkumui, atsiradusiam dėl negautų planuotų pajamų, finansuoti, apskaitos prasme nėra laikomos savivaldybės pajamomis.

Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjos Romos Vosylienės, 2021-ųjų pradžioje Savivaldybės skoliniai įsipareigojimai pagal ilgalaikių paskolų sutartis sudaro 56,4 mln. eurų. Jų administravimas Savivaldybei per metus kainuoja 0,2 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybė prisiima skolinius įsipareigojimus, laikydamasi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų.

Finansų ministerijos atstovų teigimu, „savivaldybėms, patyrusioms išlaidų dėl centrinės valdžios ar dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu ir jos pasekmių užkardymu arba mažinimu, įgyvendinimo, iš valstybės finansinių išteklių/piniginių lėšų kompensuojamos patirtos išlaidos, susijusios su materialinių išteklių teikimu“.