Verslas

2021.01.17 15:51

Metiniai pokalbiai darbe: ar gali darbuotojas užginčyti veiklos vertinimą ir kada gali tekti kreiptis į teisininkus

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Radijo byla", LRT.lt2021.01.17 15:51

Darbo teisės ekspertas, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis LRT RADIJUI sako, kad vadovai šios pandemijos akivaizdoje turi atsakingai įvertinti, ar darbuotojai galės tinkamai įgyvendinti iškeltas užduotis. Teisininkas ragina nepamiršti ir metinės veiklos pokalbio, dėl kurio nebuvimo abi pusės kartais nukeliauja net į teismą.

Koronaviruso pandemija ne juokais sujaukė daugelio darbuotojų gyvenimus. Vieni turi galimybę užduotis atlikti nuotoliniu būdu, o kitiems tai – neįgyvendinama užduotis. Visa tai dažniausiai aptariama metiniame darbo pokalbyje.

Darbo teisės ekspertas, advokatų profesinės bendrijos „ILAW“ partneris, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis pabrėžia, kad metinis darbo pokalbis nėra tiesiogiai įtvirtintas teisės aktuose.


„Nėra teisės aktuose įtvirtinta, kad tokie metiniai darbo pokalbiai būtų privalomi privačiame sektoriuje, – teigia jis. – Tačiau viešajame sektoriuje metiniai pokalbiai tiek valstybės tarnautojams, tiek įstaigų, kurios yra išlaikomos iš valstybės biudžeto, darbuotojams jie yra numatyti gana ilgą laiką. Jei gerai pamenu, valstybės tarnautojams tai galioja bene dešimtmetį. Biudžetinių įstaigų darbuotojams yra ir 2017-ųjų įstatymas.“

Iš principo valstybės tarnautojų metinio veiklos vertinimo sistemą jau buvo seniai svarstoma perkelti ir į biudžetines įstaigas, kurios yra išlaikomos iš valstybės biudžeto, toliau dėsto V. Mačiulaitis.

„Privačiame sektoriuje teisės aktai šito proceso nereglamentuoja. Tai yra vidinio reglamentavimo klausimas. Kadangi viešajame sektoriuje dėl teisės specifikos viskas vyksta taip, kaip parašyta teisės aktuose, tai čia dirbantys žmonės yra vertinami kiekvienais metais, ir jų veikla yra vertinama pagal Vyriausybės nutarimą ir atitinkamus ministrų įsakymus, kurie, iš esmės, savo turiniu yra labai panašūs tam pačiam Vyriausybės nutarimui, ten, kur yra numatyta, kad vadovas turi vertinti darbuotojus, kokia yra procedūra, kokie yra tam numatyti žingsniai ir kokie dokumentai turi būti užpildomi: iškeliamos vertinimo užduotys, nustatomi vertinimo kriterijai, rizikos, kurioms esant gali būti nepasiektos užduotys ir neatitikti darbuotojas kriterijų tais metais.

Tokiu atveju darbuotojas su savo vadovu, pagal teisinį reguliavimą, susitaria, kaip darbuotojas dirbs tais metais ir kada bus laikoma, kad darbuotojas dirbo gerai, labai gerai arba nelabai gerai. Iš to kyla ir tam tikros teisinės pasekmės“, – išsamiai metinio veiklos vertinimo sistemą privačiame ir valstybiniuose sektoriuose apibūdina pašnekovas.

Vis labiau pasigirsta klausimų, o kaipgi šių dienų realijose, pandemijos akivaizdoje gali būti vertinama biudžetinių įstaigų, kultūros darbuotojų veikla. V. Mačiulaitis sako, kad šiuo metu tokių įstaigų darbuotojų vertinimas yra gan komplikuotas.

„Šiuo metu yra labai sudėtingos sąlygos dirbti biure, – kaip priežastį koronaviruso pandemiją turi omenyje darbo teisės ekspertas. – Jei biudžetinės įstaigos darbuotojui buvo iškelti tam tikri uždaviniai ir numatytos tam tikros rizikos, tai tokiu atveju nei karantinas, nei specifinė situacija, nei nuotolinis darbas, nei kažkas kitko ženklios įtakos darbo rezultatui įtakos padaryti negalės.“

Advokatas išskiria tik tą situaciją, jei darbo rezultatas gali būti pasiekiamas fiziškai atliekant tam tikrus veiksmus. „Na, pavyzdžiui, kultūros sektoriuje gali būti, tarkim, muziejaus darbuotojui iškelta tokia užduotis, kad suorganizuoti kažkokias parodas. Tačiau šiuo metu turime tokią situaciją, karantiną, kad tokios parodos suorganizuoti fiziškai yra neįmanoma. Į ją niekas neateitų. Negana to, patys muziejai yra uždaryti. Tai tokiu atveju yra objektyvios priežastys, dėl ko tam tikra užduotis nėra įgyvendinama“, – dėsto V. Mačiulaitis.

Anot pašnekovo, visai kita situacija yra darbuotojų, kurie turi galimybę renginį suorganizuoti virtualiu būdu. „Na, pavyzdžiui, darbuotojui yra skirta užduotis suorganizuoti kokį simpoziumą ar konferenciją, – dar vieną pavyzdį pateikia teisininkas. – Ir tas darbuotojas neįgyvendino užduoties dėl tos pačios pandeminės situacijos. Tačiau čia jau vadovui gali kilti klausimas, o kodėl darbuotojas nepanaudojo inovatyvių technologijų, kad ir tų nuotolinių platformų, kurios jau praktikoje visai neblogai pritaikomos. Taigi šioje situacijoje darbuotojas turi galimybes tą užduoti atlikti.“

Dažnam kyla klausimas, kiek pats darbuotojas gali prisidėti prie metinių veiklos užduočių išsikėlimo. V. Mačiulaitis tikina, kad „darbuotojas šitame procese turi labai ryškiai dalyvauti“. Anot jo, darbdavio ir darbuotojo pokalbis yra reglamentuotas net keliuose teisiniuose aktuose.

„Tiek minėtas Vyriausybės nutarimas, tiek ir anksčiau minėtas įstatymas veiklos vertinimo procese numato labai svarbų etapą – pokalbį, kada vadovas turi kalbėtis su darbuotoju. Darbuotojo ir vadovo pokalbio procedūrą sudaro veiklos nagrinėjimas, veiklos vertinimas ir išvadų surašymas.

Procese taip pat numatyta, kad kai darbuotojas kalbasi su vadovu apie savo metinę veiklą, kalbasi ir apie kitų metų keltinas užduotis. Tai reiškia, kad vadovas išsako savo lūkesčius apie tai, kokios užduotys turi būti įgyvendintos, nes jos šiaip sau iš kažkur neatsiranda. Jos atsiranda iš įstaigai iškeltų uždavinių įgyvendinimo.

Kiekviena įstaiga turi jai keliamas užduotis, kurias ta įstaiga turi realizuoti. Tuomet tos užduotys leidžiasi žemyn, jos smulkinasi į skyrius, poskyrius, specialistus ir atskirus darbuotojus. Tai šiuo atveju vadovas, matydamas visą įstaigai keliamų užduočių piramidę, turi sudėlioti į darbuotojų metinius veiklos lūkesčius tam tikrus uždavinius, kuriuos įgyvendinę, darbuotojai įgyvendina ir įstaigai keliamų užduočių piramidę“, – išsamiai situaciją komentuoja darbo teisės ekspertas.

Pasak advokato dr. V. Mačiulaičio, darbuotojas taip pat turi teisę išsakyti savo poziciją dėl jam keliamų reikalavimų, lūkesčių dėl užduočių įgyvendinimo. Pašnekovas taip pat pastebi, kad neretai dėl tokio pokalbio nebuvimo vėliau kyla daugybė nesusipratimų ir ginčų, dėl kurių abi šalys kreipiasi pagalbos į teisininkus.

Viso pokalbio su advokatu V. Mačiulaičiu apie metinį veiklos užduočių vertinimą klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius