Verslas

2021.01.15 15:58

Vyriausybė patvirtino, kokios paramos galės tikėtis nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės – pakete 150 mln. eurų

atnaujinta 16.23
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.01.15 15:58

Penktadienį posėdyje susirinkusi Vyriausybė patvirtino nutarimą dėl pagalbos verslui plano, kuriame numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1d.

LRT.lt primena, kad šiai subsidijų skyrimo koncepcijai Vyriausybė pritarė dar gruodžio 30 d., tačiau paramos skyrimą turėjo patvirtinti ir Europos Komisija. Tai padarius, Vyriausybė penktadienį patvirtino lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį tvirtino, kad tikimasi, jog dėl paramos bendrovės galės kreiptis jau kitą savaitę. Vyriausybės nutarime tiksli paraiškų teikimo pradžios data nenurodoma.

Vyriausybės posėdyje A. Armonaitė taip pat patvirtino, kad dėl paramos įmonės galės kreiptis jau kitą savaitę. „Kitą savaitę savarankiškos įmonės jau galės teikti paraiškas“, – džiaugėsi A. Armonaitė.

LRT.lt primena, kad ministerija rengia ir antrąjį pagalbos priemonių planą, kuriame didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas dirbantiesiems savarankiškai. Tikimasi, kad planas bus parengtas ir pristatytas kitą mėnesį.

Per posėdį finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė paramą teikti ir žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros srityse veikiančioms įmonėms, kurioms šiuo metu taikoma išimtis, bet kurių pajamos taip pat galėjo kristi dėl COVID-19 netiesiogiai sukeltų pasekmių.

„Žemės ūkio ministerija tokiai priemonei pinigų neturi. Tai tiesiog klausimas, ar tikrai kitos paramos formos uždengs tokį galimą atsitikimą, nes yra tokių įmonių, kurios sako, kad jos nukentėjo, nes neveikia kavinės ir jų produkciją ne visai pavykdavo išplatinti, nes paklausa smarkiai nukrito“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ji pridūrė, kad, kadangi priemonė jau yra patvirtinta EK, derėtų apsvarstyti kitas pagalbos priemones. Ministrė taip pat pritarė, kad priemonė turėtų būti orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą, kaip numatyta dabar.

Savo ruožtu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nurodė, kad derėtų žinoti apie konkrečius atvejus žemės ūkio ar kitose srityse, kad būtų galima įvertinti, kokio masto yra problema.

Įžvelgia galimą diskriminavimą

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė posėdyje patikino, kad paramos verslas tikrai laukė, tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tvarkoje įtvirtinta diskriminacinė nuostata, kuri nesuteikia galimybės paramos gauti didesnėms grupėms priklausančioms Lietuvos įmonėms.

„Jeigu fizinis asmuo, investuotojas, pats vienas įsteigia 10 įmonių ir kiekviena įmonė nesiekia po 50 mln. eurų, jos paramą gautų. Tačiau jeigu tas pats fizinis asmuo įsteigia holdinginę įmonę ir per ją įsteigia 10 kitų įmonių, kurių kiekvienos apyvarta neviršija 50 mln. eurų, bet sumoje viršija, tai jos jau negaus. Tai toks verslo formos diskriminavimas ir Lietuvos ir užsienio investuotojų diskriminavimas“, – kalbėjo R. Vainienė.

Su išsakyta pastaba nesutiko A. Armonaitė: „Prieš valandą pati su Verslo paramos agentūros komanda praėjau kiekvieną žingsnį ir kiekvieną lentelę, kurią pildys įmonės, pretenduodamos į šią subsidijų paramą. Bus du šaukimai – savarankiškoms įmonėms, kad mažieji, kurie turi vieną savininką, kad gautų greičiau, ir tada susijusios įmonės, kurias reikia papildomai patikrinti. (...) Antrame šaukime tikrai niekas nediskriminuos pasauliniuose holdinguose esančių įmonių. Tais sveiko proto kriterijais ir planuoja vadovautis ir VMI, ir Vyriausybė. Nežinau, miela Rūta, ar jūs neįžvelgiate per daug, negu čia iš tikrųjų yra parašyta.“

Viceministras Vincas Jurgutis taip pat atkreipė dėmesį, kad planuojamas ir antras pagalbos paketas, kuriame bus atsižvelgta į anksčiau paramos negavusios įmones. A. Armonaitė taip pat pridūrė, kad šiuo metu skubama priimti pakeitimus, kad pagalba pasiektų bent smulkias ir vidutnes įmones.

I. Šimonytė įpareigojo ministeriją įvertinti, ar galima rasti kriterijus, kurie leistų įvertinti įmonių savarankiškumą ir išskirti įmones iš grupių.

Parama priklausys nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio

Nutarimo projekte apibrėžiama, kad įmonė – tai ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio kartu su Lietuvoje veikiančiomis susijusiomis įmonėmis metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų arba turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. eurų.

Kaip nurodoma teikime, „tokia įmonės apibrėžtis nustatyta atsižvelgus į tai, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl nėra galimybių teikti paramą visiems, patyrusiems neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, – būtina nustatyti subjektus, kuriems tokia parama labiausiai reikalinga“.

Subsidija gali būti skiriama įmonėms, veikiančioms visose srityse, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas. Šis apribojimas nustatomas atsižvelgiant tai, kad minėtos sritys nepatenka į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritį ir joms reikalingas paramos priemonės nustato kitos institucijos.

Tinkamais pareiškėjais laikomos tos įmonės, kurių vidutinė vieno mėnesio apyvarta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Į paramą galės pretenduoti ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. įsteigtos, tačiau atitinkamu laikotarpiu pajamų negavusios įmonės, jeigu jų vykdoma pagrindinė ūkinė veikla yra įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Norint gauti paramą, įmonės turės atitikti ir papildomas sąlygas. Sausio 1 d., jeigu paraiška pateikta anksčiau, ir paraiškos pateikimo pirmą mėnesio dieną bendrovėje turi dirbti bent vienas darbuotojas. Be to, pareiškėjas iki 2021 m. sausio 31 d. privalo būti sumokėjęs bent dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už 2019 m. Paraiškos teikimo dieną bendrovė negali būti reorganizuojama, bankrutuojanti ar likviduojamas.

Kai pareiškėjo 2019 m. sumokėta GPM suma siekia daugiau kaip 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro 25 proc. nuo sumokėtos arba įskaitytos GPM sumos.

Jeigu GPM suma siekia mažiau nei 2 tūkst. eurų, pareiškėjui skiriama 500 eurų subsidija.

Remiantis Europos Komisijos komunikatu, bendra vienai įmonei teikiamo finansavimo suma negali viršyti 800 tūkst. eurų.

Priemonei numatoma skirti 150 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Ketinama skelbti du kvietimus. Pirmasis, kuriam numatoma 50 mln. eurų, bus skirtas savarankiškoms įmonėms. Antrasis, vertas 100 mln. eurų, skirtas nesavarankiškoms įmonėms. Šios lėšos dar gali būti perskirstytos, bet ne vėliau kaip iki balandžio 1 d.

Ministerija nurodo – jeigu techninės galimybės neleistų kvietimų paskelbti vienu metu, pirmiausia pretenduoti į paramą būtų kviečiamos savarankiškos įmonės.

Planuojama, kad paraiškas būtų galima teikti iki birželio 1 d. arba iki tol, kol bus išdalinta numatyta parama.

Paraiškas bendrovės privalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Sprendimą dėl subsidijos skyrimo priims Ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Subsidijos bus skirtos įmonių likvidumui palaikyti. Jos negalės būti skirtos dividendams mokėti, kapitalui išmokant lėšas pareiškėjo dalyviams mažinti, savoms akcijoms supirkti ar kitokiems mokėjimams iš kapitalo pareiškėjo dalyviams atlikti, taip pat paskoloms pareiškėjo dalyviams grąžinti arba suteikti.