Verslas

2021.01.14 10:47

Gauti paramą verslui sudėtinga: Užimtumo tarnyboje dingusių dokumentų tenka ieškoti pačiam, kada pasieks pinigai – neaišku

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.01.14 10:47

Net ir paramą anksčiau gavusios bendrovės atstovei tenka skambinti į Užimtumo tarnybą ir aiškintis, kodėl pinigai bendrovės vis nepasiekia. Po daugybės skambučių paaiškėja – dokumentai pasimetė ir, jeigu jie nebus rasti, teks siuntimą pakartoti. Tokia istorija dalijasi ne vienai įmonei atstovaujanti verslo konsultantė Asta Dagilė. Jos teigimu, reikėtų sukurti sistemą, kad joje būtų galima stebėti procesą, nes dabar net ir gavę paramą darbdaviai kartais nežino, ką ir už ką gavo.

Savo ruožtu Užimtumo tarnyba tvirtina – kurti sistemos nebuvo galimybių, nes sprendimai per pandemiją buvo priimami greitai. Tarnyba taip pat paaiškina, kodėl parama verslui pervedama keliais pavedimais ir kodėl kartais vienos įmonės paramą apskaičiuoja net keli Užimtumo tarnybos padaliniai.

Net ir ilgesnį laiką gaunant paramą, kreiptis tenka bendraisiais kontaktais

Verslo konsultantė A. Dagilė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo situacija, kuri, anot jos, remiasi bent 10-ies jos administruojamų ir pagalbos priemonėmis besinaudojančių įmonių patirtimi.

Ji pateikia konkrečią situaciją, kai viena iš jos administruojamų bendrovių kreipėsi dėl paramos pasibaigus prastovoms.

Bendrovė reikalingus dokumentus Užimtumo tarnybai, anot A. Dagilės, pateikė dar gruodžio 16 d., gavo laišką, kad dokumentai gauti, tačiau sausio 11 d. bendrovė vis dar nebuvo gavusi pinigų.

Pradėjusi domėtis, kodėl parama bendrovės vis dar nepasiekė, A. Dagilė kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Kaip pašnekovė teigia LRT.lt, kadangi tarnyboje net ir ilgesnį laiką paramą gaunančioms įmonėms nėra priskiriamas konkretus darbuotojas, pinigų paieškas tenka pradėti paskambinus bendruoju telefonu.

„Skambutis bendruoju telefonu 1883. Iš viso pokalbis trunka 14 minučių, nes vien laukimo laikas buvo apie 10 minučių. Galiausiai po paieškų dviejose sistemose man konstatuoja faktą – pinigai dar nesumokėti. Lyg nežinočiau! Šitą aš pasakiau iškart paskambinusi. Dar mane ir nustebino – išmokos net neapskaičiuotos. Kreiptis turiu telefono numeriu XXXXXXX ir ieškoti specialistės Vardas Pavardė“, – savo paskyroje dalijosi A. Dagilė.

Neradus dokumentų, juos tektų siųsti dar kartą

Paskambinus jai nurodytu numeriu, telefonu buvo padiktuotas specialistės mobiliojo telefono numeris. Susisiekus su ja mobiliuoju telefonu, specialistė reikiamos informacijos vėl ieškojo dviejose sistemose ir taip pat informavo, kad išmokos įmonei nepriskaitytos, pasakoja A. Dagilė.

„Ir išvis ne jos čia „klientai“ esame. Nežinia, kodėl buvome būtent pas ją siųsti. OK. O kur kreiptis? Pasiūlė pačiai ieškoti 2 rajonų kontaktų, nes kažkuris vienas iš jų (o tiksliau, jie abu!) skaičiuoja minėtos įmonės išmokas“, – tęsė A. Dagilė.

Suradus reikiamus kontaktus Užimtumo tarnybos puslapyje ir dar kartą atsiliepusiems darbuotojams paaiškinus skambučio priežastis, anot A. Dagilės, specialistė vėl patikrino dvi sistemas ir taip pat patvirtino, kad išmokos dar neapskaičiuotos.

„Pokalbio metu specialistė pasiūlė susisiekti su manimi, kai išsiaiškins detales. Po valandos susisiekiau pati. Ir žinot, mane informavo, kad… pasimetė mano pateikti dokumentai ir jų ieško dėžėse! Kažkur kažkas kažko nepadarė. O įmonė dar būtų laukusi nežinia kiek išmokos, kurios niekas ir neskaičiuotų“, – rašė A. Dagilė.

Galiausiai ji buvo informuota, kad dokumentų bus ieškoma, o jų neradus dokumentus reikės pateikti dar kartą.

Komentuodama situaciją LRT.lt A. Dagilė neslepia – nebūtų taip pikta, jeigu Užimtumo tarnyba netvirtintų, kad su situacija susitvarko. „Tikrai nebūtų taip pikta, bet suskaičiuoju klientų, kurie nėra gavę išmokų dar už lapkričio mėnesį“, – sako A. Dagilė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tai nebuvo pirmas bendrovės kreipimasis. Iš Užimtumo tarnybos paramą bendrovė gavo ir anksčiau, tad kas mėnesį tereikėjo pateikti dokumentus.

„Tai tęstinis projektas ir kiekvieną mėnesį, iki vidurio mėnesio, įmonės turi išsiųsti atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį. Tai jau buvo šeštą kartą siunčiami žiniaraščiai. Tiesiog siunčiame išmokėjimo faktą. Pagal tai Užimtumo tarnyba ir jos specialistai dirba savo darbą ir perveda pinigus. Jeigu perveda. Esmė ta, kad tai nebuvo nauja paraiška. Tai kaip tik buvo paskutinis išmokėjimas“, – kalbėjo A. Dagilė.

Pasigenda dalijimosi informacija: jeigu informuotų, mums jau būtų ramu

A. Dagilės teigimu, situaciją bene labiausiai apsunkina informacijos stoka – bendrovė tik gauna patvirtinimą, kad dokumentai buvo gauti, tačiau apie priimtą sprendimą, priskaičiuotą sumą ar proceso eigą nėra informuojama.

„Tas ir yra, kad nėra jokių terminų nustatyta. Už spalį pervedė gruodžio pradžioje būtent šiai įmonei. Už rugpjūtį buvo, man atrodo, rugsėjo pabaigoje. Nebuvo jokio aiškumo. Viso projekto tęstinumo metu nėra verslui aišku, kada bus išmokėta ta subsidija. Viskas priklauso absoliučiai nuo žmogiškojo faktoriaus, kaip kažkas spės kažką padaryti ar nespės. Nežinau. Tikrai per visą projektą vienintelis dalykas, ką supratome, kad tai priklauso nuo malonės žmogaus, kuris prisės padaryti“, – LRT.lt sako A. Dagilė.

Jos teigimu, su tokia situacija susiduria ir kiti kolegos: „Kolegos buhalteriai sako, kaip tai pažįstama. Tai reiškia, kad tai yra norma, kad mes gaištame tiek savo, tiek tų pačių specialistų laiką, kol jie ieško tų duomenų ir kalba su įmonių atstovais ir aiškinasi, kada bus išmokėta ta suma. Nekalbu apie tai, kad išmokėjus mes vėl nesuprantame, nei už ką, nei kiek, nei kodėl. Aš apskambinau savo klientus, kolegas, tai buvo tokių frazių „aš dar nepajudinau šį mėnesį, tai todėl ir nėra“.

A. Dagilės teigimu, pasitaiko atvejų, kai bendrovės paramą gauna ne vienu, o keliais pavedimais. Be to, visų paskirtyse nurodomas tas pats tekstas – „8 VBL“, todėl, pasak A. Dagilės, bendrovė negali žinoti, už kurį darbuotoją ar kurį mėnesį gauta parama.

„Jeigu labai fiksuotas minimalus atlyginimas, tai gali būti aišku, bet verslas negauna jokių sprendimų. Nėra jokios duomenų bazės, kur galėtume nueiti ir pažiūrėti. Nesiųskite mums tų sprendimų, bet bent jau galėtume nueiti pasižiūrėti, kas ir už ką buvo priskaityta, išmokėta, nes aš suprantu, kad ta informacija turėtų būti kažkur kaupiama, bet ja su verslu nėra dalijamasi“, – sako A. Dagilė.

Pašnekovės vertinimu, padėtį pagerintų dalijimasis informacija – žinodami, kad parama bus skirta, darbdaviai galėtų geriau planuoti bendrovės ateitį ir būti ramūs, kad pinigai juos pasieks.

„Norisi sklandesnio bendravimo ir dalijimosi informacija. Jeigu gautume sprendimus, jeigu informuotų, kad priėmė sprendimą išmokėti, mums jau būtų ramu, nes nuo sprendimo priėmimo gali būti ir savaitė, ir 10 dienų, kol padaro pavedimą. Mes suprantame, kad yra didelis darbo krūvis, bet jeigu yra priimami sprendimai, atliekami skaičiavimai ir tiesiog būtų informuotas verslas, tada jis bent šiek tiek galėtų prognozuoti savo darbą, finansų judėjimą“, – sako A. Dagilė.

Vieno darbuotojo nepriskyrimas įmonei padeda padalyti srautus

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad darbdavys, norintis gauti subsidiją po prastovų už lapkričio mėnesį, dokumentus turėjo pateikti vėliausiai iki gruodžio 15 dienos ir tik pirmą kartą teikiančios prašymus įmonės galėjo kreiptis iki mėnesio pabaigos.

„Minimu atveju įmonė pateikė prašymą gauti subsidiją pasibaigus terminui, tai yra gruodžio 16 d. Subsidijų po prastovų sąlygose aiškiai apibrėžti terminai ir reikalavimai įmonėms, prašančioms valstybės finansinės paramos. Pateikusi vėliau įmonė patenka tarp paskutinių, kurių prašymai vertinami ir kurioms formuojami mokėjimai“, – sako M. Jankauskienė.

Anot jos, konkretus darbuotojas paramą gaunančioms bendrovėms nėra priskiriamas, kad būtų galima kaip tik lanksčiau valdyti srautus.

„Užimtumo tarnyba administruoja tūkstančių darbuotojų, kuriuos darbdaviai išleidžia į prastovas, subsidijas. Taikoma subsidijų apskaičiavimo sistema padeda tolygiai paskirstyti darbo krūvį visoje šalyje dirbantiems Užimtumo tarnybos specialistams. Taip parama greičiau pasiekia ir jos prašančias įmones. Dažniausiai dėl didelio skaičiaus keičiami priskirti specialistai ir deleguojamos užduotys tiems specialistams, kurie turi mažesnį kiekį subsidijų apskaičiuoti (nes kinta dydžiai)“, – komentuoja M. Jankauskienė.

Jos teigimu, šiuo laikotarpiu ypač didelis darbo krūvis tenka Vilniaus ir Kauno klientų aptarnavimo departamentams.

M. Jankauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad išmokų mokėjimas nebuvo planuotas. Tai lėmė susiklosčiusi pandeminė situacija, todėl sprendimai buvo priimami greitai ir sukurti sistemos, kurioje paramos gavėjai galėtų stebėti paramos teikimo procesą, nebuvo galimybių.

„Subsidijų ir išmokų mokėjimas nebuvo planuotas iš anksto, viskas vyko gana greitai prasidėjus karantinui ir ekstremaliai situacijai, per kurią teko atlikti nemažai pakeitimų. Sisteminiai informaciniai pertvarkymai reikalauja nemažų investicijų, vykdomi viešieji pirkimai. Užimtumo tarnyba artimiausiu metu planuoja įgyvendinti pokyčius šioje srityje“, – tvirtina M. Jankauskienė.

Keliais pavedimais paramą bendrovė gali gauti dėl turimų padalinių

Komentuodama atvejus, kai bendrovei skiriamą paramą apskaičiuoja ne vieno skyriaus darbuotojai, o parama pervedama per kelis kartus, M. Jankauskienė paaiškina – taip gali nutikti, jeigu bendrovė turi kelis padalinius skirtingose vietose, jeigu skirtingose vietose registruoti darbuotojai arba darbuotojas dirba ne vienoje įmonėje.

„Įmonei subsidijos gali būti pervedamos kelis kartus todėl, kad asmenys, už kuriuos skiriama subsidija darbo užmokesčiui, yra registruoti skirtinguose klientų aptarnavimo skyriuose. Skaičiuoja tas skyrius, kuriame asmuo registruotas.

Pvz., Kaune įmonė teikia prašymą gauti subsidiją po prastovų už 8 darbuotojus, tačiau vienas iš jų yra registruotas Vilniuje. Tokiu atveju už pastarąjį subsidiją skaičiuos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento skyriuje, o už kitus 7 – Kauno“, – pavyzdį pateikia M. Jankauskienė.

Sausio 12 d. dienos duomenimis, prašymus gauti subsidijas po prastovų gruodį pateikė 23 776 įmonės, siekiama gauti subsidijas už 204 914 darbuotojų. Išmokėta 57 204 708 eurai. Už lapkritį išmokos pervestos 21 940 įmonių, kitos netrukus irgi sulauks pavedimų, patikino M. Jankauskienė.

Ji taip pat primena, kad nuo sausio 1 d. subsidija po prastovų ir įmonėms, įtrauktoms į VMI patvirtintą nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, nebebus mokama. Paskutiniai mokėjimai vykdomi sausį už gruodžio mėnesį.

Įprastai subsidijos turi būti apskaičiuotos ir pervestos iki mėnesio pabaigos už praėjusį mėnesį.

Kilus keblumų dėl dokumentų teikimo ar paramos gavimo, anot M. Jankauskienės, galima skambinti į konkretaus miesto klientų aptarnavimo skyrių, kuriam buvo teikti prašymai dėl subsidijų po prastovų. Taip pat galima kreiptis į skambučių centrą, rašyti el. paštu ar per socialinį tinklą „Facebook“.

2020 m. nuo karantino ir ekstremalios situacijos pradžios ir šiais metais Užimtumo tarnyba administruoja ne tik minėtą priemonę, bet ir prastovų subsidiją, darbo paieškos išmoką bei išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims. Užimtumo tarnybai šiuo metu yra pateikta 25 261 darbdavių prašymas išmokėti subsidijas už 235 868 darbuotojus, esančius prastovose.

LRT.lt primena, kad, tęsiantis karantinui, darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams, jeigu negali suteikti darbo. Per prastovą iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas į rankas privalo gauti ne mažiau kaip 467 eurus.

Darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus kompensuojamas visas (100 proc.) per prastovas darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis –1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurai popieriuje. Tačiau kompensuojama suma negali būti didesnė nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo dienos.