Verslas

2021.01.13 19:55

Šildymo kainos piktina neringiškius – priversti mokėti kone dvigubai daugiau nei kitose savivaldybėse

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.01.13 19:55

Sąskaitos už šildymą kelia Neringos gyventojų pasipiktinimą – šie nesupranta, kodėl yra priversti mokėti dvigubai daugiau nei kitose savivaldybėse. Jų tikinimu, šilumos kaina čia už kilovatvalandę siekia apie 9 centus, kai tuo metu didžiojoje Lietuvos dalyje kone perpus mažiau.

Tuo metu „Neringos energijos“ atstovė patikina, kad šilumos kaina bendrovėje nepakito, tiesiog savivaldybė šios sumos nebesubsidijuoja, kas buvo daroma anksčiau.

Vidutinė kaina – 4,24 ct/kWh (be PVM)

Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), šių metų sausį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 4,24 ct/kWh (be PVM).

Tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai.

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Tarp kitų Lietuvos savivaldybių sausio mėnesį mažiausia už šilumą moka UAB „Utenos šilumos tinklai“ aptarnaujami vartotojai (3,54 ct/kWh su PVM), daugiausia – UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (8,67 ct/kWh su PVM).

Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio, nurodo VERT.

Tikina, jog moka dvigubai

Tačiau į LRT.lt besikreipęs neringiškis Mindaugas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) teigė, jog šioje savivaldybėje už kilovatvalandę tenka mokėti virš 9 centų, kas yra dvigubai daugiau nei daugumoje kitų savivaldybių, stebisi jis.

„Kas keisčiausia, kad niekas nežino, kodėl mes mokame daugiau. Net ta pati savivaldybės taryba nežino, kaip ta formulė yra apskaičiuojama. Toks vaizdas, kad Neringos savivaldybė skaičiuoja taip, kaip nori. [...]

Esu girdėjęs, kad pats kuras sudaro tik 13 proc. kainos, visa kita sudaro išlaikymo sistemos, priežiūra, darbuotojų atlyginimai ir t.t., bet vis tiek – 9 centai. O ką, kituose miestuose nereikia išlaikyti sistemų? Nėra darbuotojų? Visiškai nesuprantu, iš kur tie 9 centai. Įsivaizduokite, jūs Vilniuje mokate apie 4,6 cento, o mes virš 9“, – skundžiasi vyras.

Dvigubai didesni šilumos įkainiai Neringoje egzistuoja jau eilę metų, tikina vyras, tačiau bent pusė sumos anksčiau buvo kompensuojama subsidijomis.

„Tas įkainis jau seniai yra aukštas, tik tiek, kad anksčiau bent buvo subsidijuojamas. [...]. Anksčiau bent kiek mažiau „skaudėjo“, – pasakoja Mindaugas.

Bendra suma kasmet auga

Vyro tikinimu, šildymo kaina Neringoje kasmet auga. „Atsidariau 2015 metų sąskaitą ir pamačiau, kad tuomet už kilovatvalandę reikėjo mokėti 8,9, 2016 – lyg 9,1 cento ir taip nuolat kyla. [...] Po naujų metų man atrodo jau yra 9,4 cento ir tai be PVM“, – teigia Mindaugas.

Paklaustas, kiek per mėnesį tenka sumokėti už šildymą, pašnekovas sako, jog sumos būna įvairios, tačiau bet kokiu atveju mokama daugiau nei kituose miestuose.

„Buvo ir 130 eurų su karštu vandeniu, kai tuo metu mano giminaitis už tokią pačią kvadratūrą Vilniuje, kiaurame daugiabutyje, moka 46 eurus“, – sako jis.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, jog šilumą gyventojams teikianti „Neringos energija“ savo tinklapyje neskelbia nei kainos sudedamųjų dalių, nei finansinių ataskaitų rinkinių.

„Įdomu, iš ko susideda tie 9 centai, pagal stebuklinga formulę, kurios niekas nesupranta. Kitas dalykas, kodėl jie viešai nepateikia finansinių dokumentų, kas yra privaloma. [...]

Kiek internete žiūrėjau ir lyginau kainas, niekur neradau „Neringos energijos“ . Aš suprantu, kad ji yra savivaldybės įstaiga, bet turi būti viešai skelbiama informacija apie kilovatvalandės kaina“, – svarsto neringiškis.

Subsidijuoti nebeleidžia įstatymai

Neringos savivaldybės atstovės Linos Pusvaškytės aiškinimu, sprendimas dėl subsidijos panaikinimo įsigaliojo nuo 2020 metų gegužės 1 dienos, nes Neringos savivaldybė reagavo į Vyriausybės atstovės kreipimąsi, kad tokio subsidijavimo neleidžia dabartiniai įstatymai.

„Subsidijos gali būti skiriamos tik naujas darbo vietas steigiančioms įmonėms, o gyventojams parama būsto šildymo išlaidoms galima tik skiriant kompensacijas iš savivaldybės biudžeto, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas. Nei Šilumos ūkio įstatymo, nei kitų įstatymų nuostatos nesuteikia savivaldybėms teisės skirti subsidijas šilumos ir karšto vandens vartotojams“, – pabrėžė Neringos savivaldybės atstovė.

„Neringos energijos“ atstovė Viktorija Dirvelienė LRT.lt teigė, kad šilumos kainą sudaro kintamoji ir pastovioji dalys. Šildymo kaina, pasak jos, kiekvieną mėnesį yra perskaičiuojama pagal nupirkto kuro kainą, kuri buvo nustatyta 2020 m. lapkričio mėn. 26 d. sprendimu (susideda iš pastoviosios dalies 5,9 ct/kWh + minėtos kintamosios dalies).

„Kintamoji dalis susideda iš sąnaudų: elektros energija technologinėms reikmėms, elektra-kuras, biokuro pelenų išvežimas, nuostolis atsiradęs iš gamybos, kuro šilumai gaminti sąnaudos – krosnių kuro sąnaudos, biokuro sąnaudos, suskystintų naftos dujų sąnaudos.

Pastovioji dalis susideda iš sąnaudų: darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, mokesčiai, veiklos sąnaudos, medžiagos gamybai ir transportui, remonto darbai, vandens sąnaudos, benzinas autotransportui, amortizacija, metrologinės sąnaudos, darbo saugos sąnaudos, ūkinio aptarnavimo sąnaudos ir kt. einamos sąnaudos“, – vardijo bendrovės atstovė.

Didesnę kainą aiškina mažesne savivaldybe, senesniais pastatais

Paklausta, kodėl kaina už kilovatvalandę yra didesnė, lyginant su kitomis savivaldybėmis, V. Dirvelienė pabrėžė, kad UAB „Neringos energija“ turi mažai vartotojų, o savivaldybėje namai yra senos statybos, kas turi įtakos galutinei kainai.

„Tai yra būdinga ir kitoms mažoms savivaldybėms, kaip pavyzdžiui, Biržų, Joniškio, Nemenčinės, Šakių ar Lazdijų. Be to, Neringoje maži gyvenamieji namai stovi ant marių kranto, gauna daug tiesioginių vėjų, yra išskirtinės architektūros, taip pat namai yra senos statybos ir daugeliu atvejų nerenovuoti – visa tai turi įtakos dideliam šilumos suvartojimui. Šilumos kaina bendrovėje „Neringos energija“ iš esmės nepakito nuo 1998 m., dar tada ji buvo 0,36 ct/kWh (litais) be PVM, tik buvo subsidijuojama Neringos savivaldybės“, – sako bendrovės atstovė.

V. Dirvelienė pažymėjo, jog, pasikeitus įmonės vyriausiajai finansininkei, vyko darbų perdavimas, todėl informacija apie finansinius veiklos rezultatus laikinai nebuvo skelbiama. Vis dėlto šiuo metu, jos tikinimu, minėta informacija yra ir vėl paskelbta įmonės tinklapyje.

Neringos savivaldybės atstovės L. Pusvaškytės tikinimu, savivaldybė ieško alternatyvų ir tai skatina daryti vietos gyventojus. Anot jos, kaip išeitis matoma atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimas.

„Neringa patenka į ilgiausią saulės šviesos trukmės zoną Lietuvoje, dėl to esame priskirti prie didžiausią perspektyvą pagal saulės energijos išteklius turinčių vietovių. „Neringos energija“ jau pradėjo naudoti atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo sprendimus. Savivaldybės administracija nuolat ieško būdų, teikia paraiškas pagal įvairias programas, kad išlaidos galutiniam vartotojui būtų mažesnės.

Taip pat reiktų paminėti, kad siekiant mažinti šilumos kainą, Neringoje Savivaldybės tarybos sprendimu išskirtinai didelis dėmesys skiriamas gyvenamųjų namų renovacijai – skiriama net 20 proc. kompensacija iš savivaldybės biudžeto, o 35 proc. kompensuojami valstybės biudžeto ir ES lėšomis“, – komentavo savivaldybės atstovė.

Populiariausi