Verslas

2021.01.13 14:18

Verslo atstovai apie Sausio 13-ąją: atgauta nepriklausomybė prilygo civilizaciniam proveržiui

Monika Grigutytė, ELTA2021.01.13 14:18

Vertindami, kaip per nepriklausomybės 30-metį pakito Lietuva, verslo atstovai teigia, kad laisvės atgavimą galima sulyginti su civilizacijos šuoliu, kuris paskatino Lietuvą tapti konkurencinga bei ne vienoje srityje kompetentinga ir sėkminga šalimi.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos nepriklausomybės atgavimą sulygino su civilizacijos proveržiu, kuriuo niekas netikėjo.

„Sakyčiau, kad mūsų nepriklausomybės kelias yra tam tikra žmonijos kelionė į kosmosą, į mėnulį: kai niekas netikėjo, kad tai galime padaryti – mes tai padarėme. Tai tikriausiai būtų galima pavadinti mūsų civilizaciniu proveržiu ir esminiu pokyčiu mūsų šiuolaikinėje istorijoje.

Žvelgiant į tai, kokį mes pokytį padarėme, lyginant su kitomis šalimis, kurios vadavosi ar bandė išsivaduoti iš sovietų totalitarinio režimo, mums tas šuolis į laisvę pavyko. Daugeliui, deja, nepavyko, jų ar ekonominis, ar socialinis, ar politinis atsilikimas taip ir užstrigo“, – Eltai sakė jis.

Anot A. Romanovskio, vieni didžiausių iššūkių, tekusių Lietuvai išsivadavus iš sovietų režimo, buvo valstybės kūrimas ir visuomenės mąstysenos keitimasis.

„Didžiausias iššūkis buvo valstybės kūrimas ir visos mąstysenos pakeitimas: kai gyveni nelaisvėje, pagal nelaisvės principus, staiga gauni laisvę ir turi gyventi pagal kitus principus, ar tai būtų verslas, ar politika, ar kasdienis gyvenimas. Tai yra didžiausias iššūkis, su kuriuo mes tikriausiai dešimtmečiais kovojome“, – kalbėjo jis.

Tuo metu vertindamas didžiausius iššūkius, tenkančius šaliai šiuo metu, A. Romanovskis įvardijo tinkamą valstybės reakciją, siekiant susidoroti su krizinėmis situacijomis, bei visuomenės susitelkimą.

„Manau, kad didžiausias iššūkis dabar yra mūsų valstybės gebėjimas reaguoti į krizę. Nors valstybės mes dar faktiškai tuo metu (1991 metais – ELTA) kaip ir neturėjome – de jure turėjome, bet faktiškai ji dar kūrėsi – mes kaip visuomenė sureagavome labai gerai, susitelkėme ir laimėjome. Dabar didžiausias iššūkis valstybei – reaguoti į krizines situacijas, ir pandemija parodys, ar ji yra pajėgi susidoroti su iššūkiais. Matome, kad kartais jai tai yra sudėtinga“, – teigė jis.

Galiausiai A. Romanovskis pažymėjo, kad galima tik pasidžiaugti Lietuvos proveržiu versle tiek nacionaliniu lygiu, tiek globaliai.

„Manau, kad mes laimėjome verslo olimpiadoje, ir mūsų pasiekimai, kiek mes besiskųstume, yra dideli. Turime ir įmones čempiones, ir stiprų lietuvišką verslą, o atskirose srityse esame pasauliniai lyderiai. Tad šiukštu skųstis – reikia džiaugtis“, – tikino jis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius antrindamas teigė, kad per 30-metį Lietuva tapo sąmoninga ir veržlia bei ne vienoje srityje proveržio pasiekusia valstybe.

„Turime tikrai neblogą savo ūkio struktūrą (...) ir matome to rezultatus: atrodo, pandemija tikrai pažeidė pasaulio ekonomiką, bet Lietuva yra viena iš pirmaujančių pagal savo ekonominius rodiklius. Taip pat mūsų siekis būti inovatyvia, skaitmenizuota valstybe, vadinasi, būti tokia laisva, kad galėtų veikti visame pasaulyje; siekis įgyti tarptautinį pripažinimą, supratimas, jog privaloma būti kompetentingiems (...), tam tikros verslo kultūros turėjimas – visa tai jau yra“, – sakė asociacijos prezidentas.

„Laisvė jau yra suprasta būtinybė“, – pridūrė jis.

R. Varkulevičius taip pat pabrėžė, jog labai svarbu, kad Lietuva, būdama nepriklausoma, sugebėjo išsaugoti ir tausoti savo gamtą, išplėtoti gerą infrastruktūrą bei užtikrinti regionų vystymąsi.

Aptardamas didžiausius iššūkius, tekusius šaliai po nepriklausomybės atgavimo, R. Varkulevičius įvardijo, jog svarbiausia buvo tobulinti kompetencijas bei patekti į pasaulio rinkas.

„Pirmiausia reikėjo tobulėti, įgyti kiek galima platesnes kompetencijas pačiam, padėti jų įgyti savo darbuotojams, kolegoms. Iššūkis buvo atsiverti pasaulio rinkoms, pasaulio technologijoms ir žinioms, siekti jų, taip pat pritraukti užsienio investicijų“, – sakė jis.

Anot R. Varkulevičiaus, viena iš priežasčių, dėl kurios Lietuvai pavyko tapti pažangia ir modernia valstybe, yra sąjūdžio laikotarpiu veikę kompetentingi ir sąmoningi politiniai Lietuvos lyderiai.

„Tarp politinių lyderių, kuriais tuo metu pasitikėjo rinkėjai, (...) buvo labai daug kompetentingų, gabių žmonių, suprantančių, kaip daryti, ir jaučiančių už tai labai didelę asmeninę atsakomybę. Galbūt buvome pažangesni už kitus, nes buvome labiau organizuoti ir tikrai turėjome labai sąmoningų ir drąsių lyderių“, – Eltai teigė jis.

Galiausiai R. Varkulevičius taip pat pažymėjo, kad didžiausias iššūkis šaliai šiuo metu yra ne tik susidoroti su koronaviruso pandemija, bet ir toliau eiti spartaus tobulėjimo keliu.

„Pirmasis iššūkis – išėjimas iš pandemijos ir pilnas ūkio atgaivinimas. Šiam tikslui Vyriausybė yra paruošusi labai aiškią programą. (...) Pati valstybė tikrai turi eiti spartaus tobulėjimo keliu, tą sąlygoja ir skaitmenizacija, ir žalioji ekonomika, ir ketvirtoji pramonės revoliucija. Tačiau taip pat reikėtų neužmiršti ir tradicinės pramonės, tradicinių verslų, ant kurių šiandien laikosi žemė“, – sakė jis.

„Reikalingas sutarimas ir pasitikėjimas. Tas yra labai svarbu tiek santykiuose tarp verslo ir politikos, tiek tarp atskirų grupių“, – pridūrė R. Varkulevičius.