Verslas

2021.01.13 10:39

Mokslininkų išvados: nuo COVID-19 pajūryje labiausiai kentėjo Palanga ir Neringa, į viršų šovė nedarbas

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.01.13 10:39

Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad visame Klaipėdos regione pirmoji COVID-19 banga skaudžiausiai smogė Palangos ir Neringos verslininkams. Pastebima tai, jog smarkiai krito įvairių sričių verslo pajamos, šoktelėjo nedarbo lygis. Tyrimą atlikusi komanda taip pat pateikė ir rekomendacijas, kokios pagalbos priemonės verslams būtų naudingiausios dorojantis su antrosios pandemijos bangos pasekmėmis.

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai pristatė tyrimo, kuriuo buvo siekiama įvertinti, kaip COVID-19 pandemija paveikė 7 Klaipėdos regiono savivaldybių smulkųjį ir vidutinį verslą, rezultatus.

Tyrime dalyvavo Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos, Šilutės rajono ir Skuodos rajono savivaldybių verslininkai.

„Norėjome įvertinti, kiek COVID-19 paveikė šiuos verslus, taip pat, kokios valstybės įvestos ribojimo priemonės šiems verslams pasirodė savalaikės, kurios – perteklinės ir kokių priemonių tikėtųsi, kiek ši numatyta pagalba buvo efektyvi“, – dėstė tyrimui vadovavusi KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė dr. Rasa Viederytė.

Mokslininkai tyrė COVID-19 įtaką gamybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus verslams, į tyrimą nebuvo įtrauktos – statybos ir žemės ūkio sričių įmonės.

„Mūsų pasirinkti atvejai – gamybos, prekybos ir paslaugų įmonių atvejai – mums pasirodė prasmingi, nes būtent daugiausiai šio tipo įmonių veikia mūsų regione“, – pastebėjo tyrimo vadovė.

Kiekybinio tyrimo duomenys buvo apibendrinti iš 77 respondentų atsakymų, o kokybinio – iš 62 respondentų atsakymų.


Pandemija skaudžiausiai smogė Palangai ir Neringai

Tyrimo metu paaiškėjo, kad labiausiai iš visų 7 regiono savivaldybių nukentėjo Palanga ir Neringa. Tokį rezultatą lėmė tai, kad COVID-19 pandemija skaudžiausiai paveikė su turizmu susijusius verslus.

„Atvykstamojo turizmo srautus praėjusi vasara sumažino iki minimumo ir realiai tie, kurie nespėjo persiorientuoti į vietinį turizmą, tiems poveikis buvo labai stipriai juntamas“, – dėstė KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė dr. Daiva Labanauskaitė.

Palangos viešbučių ir restoranų sektoriaus verslininkai mokslininkams pasakojo, kad pirmojo karantino laikotarpiu įsigaliojus griežtiems ribojimams, prisitaikymo prie darbo naujomis sąlygomis laikotarpis buvo labai trumpas.

„Trūko ir taikomosios informacijos, kaip visa tai daryti ir patirties, kaip tą veiklą organizuoti ir tokiu būdu, turėdami ilgesnį sezoną nei Neringos, Palangos turizmo verslas nukentėjo kur kas labiau. Bet nepaisant to, stebimas labai didelis optimizmas. Tie verslininkai, kurie suskubo pasinaudoti valstybės parama, suplanavo inovacijas – tikisi atsigavimo kitais metais bei paskolų ir kitų priemonių pagalba tikisi peržiemoti ir atsigriebti kitais metais“, – aiškino mokslininkė.

Tyrimo laikotarpiu nė vienas verslų nebankrutavo, tačiau buvo 6 proc. savo veiklas sustabdžiusiųjų.

„Tai yra pakankamai viltingi duomenys, bet vis dėlto nesakyčiau, kad situacija yra labai gera, nes net 61 proc. sumažino apyvartą daugiau nei 50 proc. Tai yra pakankamai reikšmingi skaičiai“, – pastebėjo tyrimo vadovė R. Viederytė.

Nuo COVID-19 pandemijos ir įvestų apribojimų Klaipėdos regiono savivaldybėse nukentėjo nuo 42 proc. iki 63 proc. įmonių. Mažiausias nukentėjusių įmonių skaičius pastebėtas Klaipėdos miesto bei Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.

Tie verslininkai, kurie suskubo pasinaudoti valstybės parama, suplanavo inovacijas – tikisi atsigavimo kitais metais bei paskolų ir kitų priemonių pagalba tikisi peržiemoti ir atsigriebti kitais metais


Pandemija išaugino nedarbą

Įvertinę ikipandeminį laikotarpį ir padėtį Lietuvą pasiekus COVID-19 ligai mokslininkai pastebėjo, kad pandemija lėmė gerokai didesnį nedarbo lygį.

Nuo 2020 metų kovo nedarbo lygis ėmė augti ir jau 2020 metų balandį siekė 9,5 proc., tai yra 48 proc. daugiau nei 2019 metais tą patį laikotarpį. Toliau kas mėnesį nedarbo lygis Klaipėdos regione augo ir spalį jau siekė beveik 13 proc., o tai yra dvigubai daugiau nei 2019 metais tuo pačiu metu.

Didžiausias nuosmukis įvairiuose sektoriuose stebimas 2020 metų balandžio mėnesį. Lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo beveik 18 proc. mažesnė, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta net 67 proc. mažesnė, prekių eksportas – 21 proc., o importas – 27 proc. mažesni.

Keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose buvo bemaž 100 proc.

Metams įpusėjus pasiekti 2019 metų rodiklius pavyko tik mažmeninės prekybos įmonėms. Jos atsigavo gana sparčiai ir 2020 metų birželio–rugsėjo mėnesiais jų apyvarta jau buvo apie 5 proc. didesnė nei atitinkamu 2019 metų laikotarpiu.

Verslininkai naudojosi pasiūlytomis priemonėmis, tačiau net pusės jų nežinojo

Efektyviausios priemonės pirmosios viruso bangos metu, kurias nurodė didžioji dalis tyrimo dalyvių – subsidijos mikroįmonėms. Labai aktuali buvo pagalba per mokestines lengvatas, verslai džiaugėsi savivaldybių įvestomis priemonėmis.

Labiausiai nukentėję Palangos ir Neringos verslininkai akcentavo glaudų bendradarbiavimą su savivaldybę. Neringiškiai pastebėjo operatyvią informacijos sklaidą bei bendruomeniškumą, kuris persikėlė ir į bendravimą su savivaldybe.

Verslininkai teigiamai vertina sudarytas sąlygas nemokamai naudotis žaliaisiais plotais, nekilnojamo turto mokesčio administravimo pakeitimus, kurie buvo palankūs verslui.

Kitų regiono miestų verslininkai mokslininkams atskleidė, kad pirmojo karantino laikotarpiu pasigedo sklandesnės komunikacijos, informacijos, kuri būtų prieinama vienoje sistemoje, pagalbos pildant paraiškas, reikalingas pasinaudoti parama, informacijos sutelktumo.

„Mes vertinome ir nustatėme tai, kad yra valstybės pasiūlytų priemonių tikrai didelė gausa, tačiau praktiškai pusės priemonių smulkus ir vidutinis verslas net nežinojo“, – pabrėžė tyrimo vadovė R. Viederytė.

Verslininkai išskyrė tai, jog tikrai efektyvi ir kai kuriais atvejais išgelbėjusi verslą priemonė buvo galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Tiesa, tam pasirengę buvo anaiptol ne visi verslininkai.

Viena iš mokslininkų teikiamų rekomendacijų – sprendžiant tokia krizes, kaip COVID-19 krizė, įveiklinti ir savivaldybes, suteikti joms daugiau galių ir pareigų, mat būtent savivalda geriausiai įžvelgia konkrečias regiono aktualijas.

Palangos verslininkai kurorto savivaldybei siūlo karantino laikotarpį, kai jaučiama mažesnė apklausa, išnaudoti tobulinant miesto centrą, atliekant būtiniausius remonto darbus, kurie didintų miesto patrauklumą.

Mokslininkai centrinės valdžios institucijoms rekomenduoja tęsti atvirų duomenų plėtros iniciatyvą Lietuvoje, taip pat stiprinti atvirą dialogą tarp įvairių suinteresuotų pusių inovatyviomis priemonėmis bei viešajame sektoriuje diegti inovatyvius analitikos sprendimus.

„Ekstremalių situacijų metu reikia kuo greičiau atlikti planavimą. Tokiais atvejais labai svarbu turėti patikimus ir prieinamus duomenis“ , – akcentavo KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas ir inovacijų ekspertas Ignas Aničas.