Verslas

2021.01.06 21:32

Auditas atvėrė Jūros šventės organizatorių darbo trūkumus: vadovas nusprendė trauktis

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.01.06 21:32

Uostamiestyje netyla aistros dėl pagrindinės Jūros šventės organizatorės – įstaigos „Klaipėdos šventės“. Jau pavasarį politikams kėlė klausimų įstaigos veikla, o dabar paviešinti atlikto audito rezultatai atskleidė, jog įstaigoje dirbo giminystės ryšiais susiję žmonės, klausimų kelia viešieji pirkimai, atotrūkis tarp planuotų ir realių administracinių išlaidų, priedai prie vadovo algos.

Klaipėdoje iki šiol dėl organizuojamų didžiausių miesto renginių garsi viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ šiuo metu aktyviai linksniuojama ne itin maloniame kontekste.

Dėl įvairių klausimus keliančių momentų „Klaipėdos šventės“ į miesto tarybos narių akiratį buvo pakliuvusi dar gegužę, kai buvo svarstoma įstaigos veiklos ataskaita. Jau tuomet įstaigos vadovui Romandui Žiubriui teko atsakinėti į klausimus apie jo nemenką darbo užmokestį bei giminystės ryšiais susijusius darbuotojus.

Šįkart įstaiga dėmesio susilaukė po Klaipėdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito, kuris atskleidė „Klaipėdos švenčių“ veiklos netobulumus.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė teigė, kad auditas buvo atliktas pagal tarnybos veiklos planą, o ne būtent dėl gegužę kilusio triukšmo.

Klausimų sukėlė ryšiai su kita įstaiga, giminystės ryšiais susiję darbuotojai

Auditu, kuris apima 2018–2020 m. pirmąjį pusmetį, įvertinta ar viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ veiklą vykdo efektyviai ir teisėtai.

Auditoriai konstatavo, kad įstaigos veikla yra efektyvi ir teisėta, tačiau nustatyta valdymo trūkumų.

Anot D. Čeporiūtės, svarbiausi iš nustatytų trūkumų – derinant viešuosius ir privačius interesus, mat nustatyta, kad įstaigoje „Klaipėdos šventės“ dirbo giminystės ryšiais susiję žmonės bei glaudžiai buvo bendradarbiaujama su viešąja įstaiga „Klaipėdos publika“.

Pastebima, kad „Klaipėdos šventėse“ dirbo 4 su „Klaipėdos publika“ susiję asmenys. Nuo 2013 m. gegužės 23 d. „Klaipėdos publika“ dalininkas ir vadovas yra asmuo, kuris nuo 2013 m. birželio 18 eina ir „Klaipėdos švenčių“ projektų techninės dalies koordinatoriaus-inžinieriaus pareigos.

Be to, „Klaipėdos švenčių“ direktorius nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2020 m. liepos 10 d. buvo „Klaipėdos publika“ darbuotojas, o „Klaipėdos švenčių“ kūrybos vadovė, kuri įstaigoje dirbo iki šių metų spalio, yra ir „Klaipėdos publika“ dalininkė, „Klaipėdos švenčių“ renginių koordinatorė, kuri šioje įstaigoje dirbo iki praėjusių metų birželio 26 d. yra „Klaipėdos publika“ darbuotoja.

Audituojamu laikotarpiu „Klaipėdos šventėse“ dirbo 5 giminystės ryšiais susiję asmenys.

Pasak D. Čeporiūtės, dėl galimo interesų konflikto audito metu kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Ji, anot pašnekovės, šiuo metu vykdo tyrimą.

Vertinant „Klaipėdos švenčių“ vykdytus viešuosius pirkimus, taip pat akcentuojamas bendradarbiavimo su „Klaipėdos publika“ momentas.

Audito ataskaitoje konstatuojama, kad faktiškai renginius – Klaipėdos laivų paradas 2018 m. ir 2019 m., Gatvės muzikos diena Klaipėdoje 2018 m. ir 2019 m., Kovo 11-osios minėjimas „Nubusk pasikeitęs“ ir socialinė akcija „Laukiantis bilietas“ 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. – organizavo„Klaipėdos publika“.

„Klaipėdos šventės“ prie šių renginių žodinių bendradarbiavimo sutarčių pagrindu prisidėjo skirdama žmogiškuosius išteklius, turtą, organizuodama muges bei nepagrįstai dengdama kai kurias išlaidas“, – pastebima ataskaitoje.

Dėl galimo interesų konflikto audito metu kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Darbuotojus vis skatino priemokomis

Kontrolieriams klausimų sukėlė ir didelis atotrūkis tarp įstaigos „Klaipėdos šventės“ planuojamų ir faktinių administracinių išlaidų.

Planuojant renginius 2018 m. administracinės išlaidos sudarė 21 proc. visų planuotų išlaidų, o juos įgyvendinus faktinės administravimo sąnaudos siekė 37 proc. visų įstaigos sąnaudų, 2019 m. atitinkamai 23 proc. ir 31 proc.

„Tokia didelė atskirtis išeina, nes, kaip mes matome, kai jie planuoja renginį, neįtraukia administravimo sąnaudų, kurias galėtų įtraukti. Pavyzdžiui, transporto išlaikymo sąnaudos ar ryšio, draudimo sąnaudos. Tą galima prognozuoti ir jie galėtų įtraukti“, – pastebėjo D. Čeporiūtė.

Pašnekovė nesiėmė vertinti, kodėl taip buvo elgiamasi ir kokią tai naudą galėjo teikti.

Dėmesys atkreiptas ir į darbo užmokestį. Pastebima, kad įstaigos darbuotojams priedai buvo skiriami nuo 20 iki 90 proc. Aiškinama, kad tokie priedai buvo skiriami dėl darbuotojams tekdavusio didesnio darbo krūvio, tačiau auditoriams toks aiškinimas kelia klausimų.

„Direktorius paaiškino, kad darbuotojams yra skirtas atlyginimas, tačiau dalyvaujant projektuose, dar nebūna žinoma, ar laimės kurį konkretų projektą. Bet mes matome, kad po laimėjimo jie duoda priemoką. Tačiau yra projektų, kur jie sudaro ilgalaikes sutartis. Pavyzdžiui, Jūros šventė – yra trims metams sutartis. Tada aiškinome, kad toje vietoje, kai yra trimetės sutartys, jau nebeturėtų būti traktuojama kaip už papildomus darbus. Todėl pasiūlėme peržiūrėti priedų ir priemokų skyrimo tvarką“, – dėstė D. Čeporiūtė.

Be to, audito metu nustatyti 5 atvejai, kai buvo nepagrįstai, nesant vadovo įsakymo ar jame nurodytam ne tokiam dydžiui, išmokėtos priemokos darbuotojams.

Pastebima, kad solidūs priedai buvo skiriami ir pačiam įstaigos vadovui R. Žiubriui. Jam skirtų priedų ir priemokų suma 2018–2020 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai sudarė 36 proc. pagrindinio darbo užmokesčio. Vidutinis mėnesinis vadovo bruto darbo užmokestis 2018 m. sudarė 2942,41 eurų, 2019 m. – 4723,12 eurų, o 2020 m. pirmąjį pusmetį – 4924,31 eurų.

Tiesa, audito metu nenustatyta neatitikimų dėl vadovui skirto darbo užmokesčio – pareiginės algos, jos pastoviosios dalies dydžio kintamosios dalies ir priemokų dydžiai neviršija numatytų ribų.

„Tačiau analizuojant priemokų įstaigos vadovui skyrimą nustatyta, kad audituojamu laikotarpiu priemokos skirtos už papildomai numatomus atlikti darbus, nors dalis tų darbų yra tęstiniai, apibrėžti iš anksto pasirašytomis sutartimis ir neturėtų būti traktuojami kaip nauji ar papildomi nenumatyti darbai“, – rašoma audito ataskaitoje.

Pardavė automobilį

Įdomi istorija susiklostė ir „Klaipėdos šventėms“ pernai nusprendus parduoti vieną veikloje naudotų automobilių.

Auditą atlikę specialistai nustatė, kad 2019 m. rugpjūtį pirkimo-pardavimo sutartimi fiziniam asmeniui parduotas automobilis Toyota Corolla Verso, kurį įstaiga naudojo nuo 2012 m. Po įstaigos valdybos siūlymo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė racionalų sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio automobilio perleidimo, kaip tai numato teisės aktai.

„Tačiau įstaigos vadovas, po komisijos pateikto pasiūlymo pripažinti turtą nereikalingu įstaigos funkcijoms įgyvendinti ir parduoti už rinkos vertę, nesivadovavo nustatytais reikalavimais, nes nepriėmė sprendimo dėl pripažinto nereikalingu turto pardavimo viešojo aukciono būdu organizavimo ir leido turtą parduoti ne aukciono būdu“, – dėstoma audito ataskaitoje.

Pasak D. Čeporiūtės, tarnyba atsakingų institucijų paprašė pateikti duomenis, kam buvo parduotas automobilis, tačiau kol kas šios informacijos negavo.

Leido turtą parduoti ne aukciono būdu.


Paliko postą

Netrukus po to, kai paaiškėjo audito išvados, pats įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas R. Žiubrys nusprendė palikti postą. Tačiau R. Žiubrys LRT.lt teigė, kad jo sprendimo nelėmė audito išvados, palikti vadovo kėdę jis planavo jau anksčiau.

„Tai buvo planuotas sprendimas. Tiesiog laukiau, kol bus pabaigtas auditas, kad nepalikčiau komandos vienos, kad padėčiau paruošti dokumentus, atsakyti į klausimus, sudėlioti grafiką, iki kada tas klaidas pašalinti“, – teigė R. Žiubrys.

Pirmadienis buvo paskutinė R. Žiubrio darbo diena įstaigoje „Klaipėdos šventės“. Įstaigos atstovų teigimu, laikinai šias pareigas perėmė Rūta Steponavičienė, kuri iki šiol buvo projektų vadovė.

R. Žiubrys teigė, jog kol kas mėgaujasi laisve – iškart į kitą darbą neperėjo, tačiau esą yra sulaukęs pasiūlymų.

„Dabar galbūt nenorėčiau apie tai kalbėti, nes nebūtų korektiška“, – sakė dabar jau buvęs „Klaipėdos švenčių“ vadovas.

Komandą rinkosi ne pagal giminystės ryšius

Pats R. Žiubrys nebuvo linkęs dramatizuoti auditorių pastebėtų „Klaipėdos švenčių“ darbo spragų. Paklaustas apie darbuotojams vis skirtus darbo užmokesčio priedus jis tvirtino, kad jie buvo numatyti už tiems žmonėms tekusį didesnį darbo krūvį – papildomą darbą, projektinę veiklą, o jam pačiam tekę priedai buvo skirti mero potvarkiu, tad prie didesnės savo paties algos jis niekaip nėra prisidėjęs.

Buvęs įstaigos vadovas taip pat aiškino, jog nebuvo galima numatyti ir kasmet vis išaugdavusių administracinių išlaidų įgyvendinant projektus. Tai esą projektinės veiklos bruožas, jog ne visas išlaidas įmanoma iš anksto tiksliai įvertinti. Kaip išspręsti šią problemą, anot R. Žiubrio, bus užduotis jau naujajam įstaigos vadovui.

Pasiteiravus apie įstaigoje giminystės ryšiais susijusius darbuotojus bei glaudų bendradarbiavimą su „Klaipėdos publika“, R. Žiubrys taip pat išliko ramus.

„Savo komandą rinkausi ne pagal giminystės ryšius. Be to, esame deklaravę interesus“, – patikino pašnekovas.

Jis taip pat akcentavo, kad tarp „Klaipėdos švenčių“ ir „Klaipėdos publikos“ nėra buvę nelegalių mokėjimų ar kitokių neleistinų veiksmų, abi įstaigos veikė savarankiškai.

„Auditorės išvada yra tokia, kad įstaiga veiklą vykdo efektyviai ir teisėtai“, – pabrėžė R. Žiubrys.

Savo komandą rinkausi ne pagal giminystės ryšius. Be to, esame deklaravę interesus.

Klaipėdos meras: ne kartą buvau perspėjęs vadovą

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kol kas įdėmiai su audito ataskaita dar nesusipažino, tačiau pirminiu jo vertinimu, galima teigti, kad įstaigos valdyba ne visiškai atliko jai priklausantį darbą.

„Tai yra vienas aspektų. Kitas iš aspektų – viešų ir privačių interesų derinimo niuansas. Aš ne kartą buvau perspėjęs vadovą, kad susidėliotų įstaigoje „Klaipėdos šventės“, kad nebūtų jokių abejonių dėl ryšių. Buvo ne kartą žadėta, bet, kaip dabar matosi ataskaitoje, tas nebuvo visiškai galutinai užtikrinta“, – pastebėjo V. Grubliauskas.

Meras taip pat teigė R. Žiubrio prašymą atleisti iš darbo patenkinęs be jokių diskusijų.

Vis dėlto, pastebima, kad įstaigos reputacija, vertinant surengtus didžiausius uostamiesčio renginius – buvo gera ir tokia išlieka.

„Galų gale, buvo ir pakankamai rimti argumentai vertinant įstaigos veiklą miesto taryboje, kuri patvirtino be didesnių diskusijų, nors klausimų ir buvo kilę. Lygiai taip pat, kiek valdyba teikdavo man siūlymus dėl vienų ar kitų sąlygų, sprendimų, nekėlė nerimo jausmo“, – aiškino V. Grubliauskas.

Nedelsiant skelbs konkursą

Įstaigos laukia nemažai darbo Klaipėdai priimant „The Tall Ships Races 2021“ dalyvius, rengiant Jūros šventę, ant šios įstaigos pečių yra ir projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ koordinavimas.

„Įstaiga buvo, yra ir bus. Įstaigos darbai, kurie yra padaryti, lieka istorija ir vertinami labai gerai. Kokia bus ateitis priklausys nuo įstaigos tolesnio darbo ir naujojo vadovo. Tikrai nedramatizuočiau, kad krachas ar imperija subyrėjo“, – patikino V. Grubliauskas.

Laukiančius darbus trečiadienį Klaipėdos meras aptarė ir su laikinąja „Klaipėdos švenčių“ vadove R. Steponavičiene.

„Nepaisant tų pokyčių, misija, kuri yra deleguota „Klaipėdos šventėms“ turi būti atliekama pilna apimtimi. Suderinome gaires, visos jos išlieka. Prašiau, kad kolektyvas susikoncentruotų į veiklą, darbą“, – dėstė meras.

Miesto vadovo teigimu, numatoma nedelsiant skelbti naujo įstaigos vadovo konkursą.

Populiariausi

Aušrinė Armonaitė
8

Verslas

2021.04.14 09:04

Armonaitė: mano nuomone, visa prekyba jau galėtų veikti

tikisi, kad visuomenė ir verslas susipažins su 2,2 mlrd. eurų planu; atnaujinta 09.22
8