Verslas

2020.12.29 11:22

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė 2021 metų biudžetą

atnaujinta 12.17
BNS, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.12.29 11:22

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Seimo priimtą 2021 metų biudžetą, kuriame numatomas 7 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas, pranešė prezidentūra.

„Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – teigė prezidentas, pabrėžęs, kad, įgyvendinant biudžetą ir kitais metais sprendžiant dėl ES lėšų panaudojimo, būtina laikytis kaštų ir naudos balanso principo.

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos vadovas Simonas Krėpšta taip pat akcentavo, jog trumpalaikės vienkartinės išlaidos turi būti laikinos.

„Ateityje Vyriausybė ir Seimas turės rasti būdų mažinti augančią skolą ir siekti prezidento užbrėžto strateginio tikslo, kad viešųjų finansų apimtis ir mokestinės pajamos augtų ir pasiektų optimalų lygį – 35 proc., lyginant su mūsų ekonomika. Tam tikslui pasiekti kitais metais reikės imtis šešėlio mažinimo priemonių ir mokėstinio teisingumo didinimo“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Paklaustas, kokiais būdais reikėtų mažinti šešėlį, S. Krėpšta teigė, jog kitose šalyse yra pasiteisinę sektoriniai-skaitmeniniai šešėlio mažinimo būdai.

„Vienas iš pavyzdžių, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime, įstatymų pakeitimai jau yra pateikti ir, prezidento nuomone, neturėtų būti delsiama juos priimant, t. y. vadinamoji statybininko IT sistema, kuri padėtų skaitmenizuoti statybų verslą ir taip jį smarkiai išskaidrinti, nes, deja, šiame sektoriuje turime nemenką šešėlio dalį“, – pažymėjo S. Krėpšta.

Anot prezidento patarėjo, jau kitais metais būtina pasiruošti skolos ir biudžeto deficito mažinimui.

„Būtina užtikrinti, kad vienkartinės išlaidos, kurios numatytos kitais metais, nepersikeltų į 2022-uosius metus, netaptų nuolatinėmis. Antra, nuosekliai didinti valstybės pajamas. Tai galima padaryti mažinant šešėlį, taikant skaitmeninius sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse, taip pat didinti mokestines sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstu išimčių skaičių“, – teigė S. Krėpšta.

Biudžetas orientuotas į tris sritis

Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas yra orientuotas į tris šiuo metu svarbiausias sritis: sveikatos sistemą, pagalbą gyventojams ir verslui, taip pat – į įsisenėjusių šalies problemų sprendimą. Išlaidos sveikatos sistemai valstybės biudžete, lyginant su ankstesniu periodu, auga 276 mln. eurų, o skaičiuojant visų viešųjų biudžetų lėšas, šis augimas siekia apie 445 mln. eurų, rašoma prezidentūros pranešime.

Bendras daugiakryptis pagalbos paketas dėl koronaviruso pandemijos (COVID-19) sudaro virš 1 mlrd. eurų. Lėšos bus skirtos verslo subsidijoms prastovų metu, savarankiškai dirbantiems, ieškantiems darbo, ligos (nedarbingumo) išmokoms, finansinei pagalbai įmonėms, gydymo ir medicinos įrangai, medikų algoms ir institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su pandemija.

Didžiausias finansavimo pokytis 2021 m. fiksuojamas socialinės apsaugos srityje, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų gerove. Vien pensijoms didinti kitais metais skiriama apie 353 mln. eurų daugiau nei per ankstesnį periodą. Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 377 iki 415 eurų.

Prezidento nuomone, net ir pandemijos akivaizdoje būtina siekti strateginio tikslo sumažinti nepriimtinai didelį pensininkų skurdą ir taip siekti didesnio teisingumo.

„Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę“, – sakė prezidentas, teigiamu pokyčiu laikantis ir kitais metais didėsiančius vaiko pinigus bei kitas socialines išlaidas.

Paklaustas, ar kitų metų išlaidos pensijoms, vaiko pinigams, minimaliai algai ir kt. nesukurs didesnių problemų ateityje, S. Krėpšta sako, jog krizės akivaizdoje būtina didinti valstybės išlaidas.

„Būtina siekti, kad ekonomikos augimas, žmonių pajamos nekristų ir atsistatytų kaip galima greičiau į prieškrizinį lygį. Čia yra pagrindinis tikslas – išsaugoti žmonių pajamas, darbo vietas, verslo ir ekonomikos gyvybingumą. Skolos augimas, deficitas yra šalutiniai efektai, su kuriais, be abejo, ateityje reikės tvarkytis, bet negalima orientuotis į skolos ar deficito dydį – visų pirma reikia koncentruotis į ekonomikos gyvybingumą, žmonių pajamas“, – pabrėžia S. Krėpšta.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2021 m. biudžete skiriamas didesnis dėmesys šalies regionams. Numatyta, kad savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 proc. Be to, savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.

Vis dėlto, pasak prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmanius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių. Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, siūlantis unikalią galimybę pakelti visą šalį į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tačiau kartu tai reiškia, kad atsakingo investavimo procesui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį.

Šalies vadovas teigiamai vertina tai, kad pandeminiame biudžete išlieka tvirtas dėmesys nacionaliniam saugumui. Numatyta, kad išlaidos gynybai sieks ne mažiau 2,03 proc. BVP su galimybe padidinti iki 2,05 proc. BVP.

Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų šalies piliečiams, taip pat pažangos švietime ir moksle, itin aktualus išlieka vienas iš esminių prezidento įvardintų Gerovės Lietuvos vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35 proc. BVP lygio. Tam pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo instrumentus ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo.

Paklaustas, ar kitų metų biudžeto korektūra yra neišvengiama, turint omenyje ir tai, jog vien lėšų poreikis pandemijos suvaldymui yra numatytas tik pusmečiui, S. Krėpšta teigia, jog Vyriausybė yra deklaravusi, kad biudžetas dar bus tikslinamas dėl Europos atsigavimo fondo lėšų.

„Šių europinių lėšų pajamos ir išlaidos nėra įtrauktos dėl to, kad dar nėra galutinai suformuoti projektai. Ši dalis, kuri, be abejo, bus labai svarbi, ir kuri turėtų būti nukreipta į ekonomikos transformaciją, žalinimą, skaitmeninimą, nėra įtraukta ir turės būti įtraukta. Prezidento nuomone, kitų metų viduryje įtraukiant projektus, labai svarbu atlikti kiekvieno iš jų teisingą kaštų naudos analizę, kad kiekvienas išleistas euras iš Europos Sąjungos pinigų transformuotų ekonomiką, didintų pajmas ir būtų panaudotas efektyviai“, – komentavo S. Krėpšta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt