Apgalvotai pasirinkus, kurį mėnesį atostogauti, prie atlyginimo papildomai galima prisidurti keliasdešimt eurų, kartais net daugiau. Pasirinkus neapdairiai, gresia gauti mažiau nei realus darbo užmokestis. LRT.lt aiškinosi, kada finansiškai labiausiai apsimokės atostogauti 2021 metais, jei darbuotojas uždirba pastovų atlyginimą.
Kasmetinių apmokamų atostogų metu darbuotojui yra mokami atostoginiai. Dėl jų apskaičiavimo tvarkos atostoginių dydis ir darbo užmokestis retai sutampa. Žmogui išmokama atostoginių suma gali būti net didesnė negu darbo užmokestis arba mažesnė, todėl renkantis atostogų laiką svarbu tai įvertinti.
Kadangi atostogauti dažniausiai einame keletui ar keliolikai dienų, norint apskaičiuoti, kokio dydžio atostoginius gausime už vieną atostogų dieną, mėnesinį darbo užmokestį reikia paversti į dieninį. O jis kinta, priklausomai nuo to, kiek darbo dienų yra per mėnesį.
Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad žmogaus atlyginimas popieriuje siekia 1 300 eurų (840 eurų į rankas). 2021 m. sausio mėnesį yra 20 darbo dienų (jei dirbama 5 d. d. per savaitę). Vadinasi, per vieną darbo dieną darbuotojas uždirbs 65 eurus. Vasario mėnesį darbo dienų jau yra mažiau – 19, vadinasi, per dieną žmogus uždirbs jau 68,42 euro. Kuo mėnesyje mažiau darbo dienų, tuo dienos atlyginimas bus didesnis.
Siekiant apskaičiuoti atostoginių dydį, skaičiuojamas ne vieno, bet trijų prieš atostogas einančių mėnesių vidutinis dienos darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jei atostogaujama 2021 m. birželio mėnesį, atostoginiai bus skaičiuojami atsižvelgiant į asmens vidutinį dienos darbo užmokestį už kovą, balandį ir gegužę.
Vadinasi, jei darbuotojo atlyginimas yra pastovus, norint gauti kuo didesnius atostoginius, reikia rasti 3 prieš atostogas einančius mėnesius, kur darbo dienų skaičius būtų mažiausias.
Labiausiai atostogauti apsimokės kovą
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, pastovų 1 300 eurų darbo užmokestį popieriuje gaunančiam darbuotojui, kuris kitais metais ims 10 darbo dienų atostogų, priklausomai nuo pasirinkto mėnesio, atostoginių ir likusios algos suma gali skirtis per 60 eurų (nuo 1 250 iki 1 359 eurų). Uždirbančiam daugiau arba atostogaujančiam ilgiau žmogui ši suma gali būti dar didesnė.
D. Čibirienė pažymi, jog kitąmet labiausiai apsimokės atostogauti kovą (jei darbuotojo atlyginimas yra pastovus). Taip yra todėl, kad 3 mėnesius iki kovo (gruodį, sausį ir vasarį) vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį sieks 20 ir bus mažiausias 2021 m.
„Jeigu žmogaus alga popieriuje sieks 1 300 eurų, ji bus pastovi, o asmuo kovo mėnesį atostogaus 10 darbo dienų, tai jo alga su atostoginiais sieks 1 359 eurus“, – aiškina D. Čibirienė.
Prasčiausias metas atostogauti dėl finansinių priežasčių kitąmet bus lapkritis. Pastovų 1 300 eurų darbo užmokestį gaunančiam asmeniui, kuris lapkričio mėnesį atostogaus 10 darbo dienų, kartu su atostoginiais per mėnesį bus priskaičiuota 1 250 eurų suma. Vadinasi, jo darbo užmokestis kartu su atostoginiais bus net 50 eurų mažesnis nei realus atlyginimas.
Atostoginių dydį gali lemti ir priedai, dirbti viršvalandžiai
D. Čibirienė pažymi, kad atostoginių dydį gali lemti ne tik prieš atostogas ėjusių 3 mėnesių vidutinis darbo dienų skaičius, bet ir darbo užmokesčio pokytis per tuos paskutinius mėnesius.
„Jei žmogus dirba viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienomis, gauna papildomų priedų, premijų ar priemokų prie atlyginimo, atostoginių išmokų suma gali skirtis, kadangi asmens darbo užmokestis bus didesnis“, – sako LBAA prezidentė.
Tačiau, pažymi D. Čibirienė, į darbo užmokestį nėra įskaičiuojamas atlyginimas už prastovas, skatinamosios premijos už būsimus rezultatus (galėtų būti įtrauktos darbdavio valia), premijos už šventes ar jubiliejų proga ar kitos premijos, kurios nėra susijusios su darbo rezultatais, taip pat neįtraukiamos kompensacijos, mokamos sulaukus pensijos, nutraukiant darbo sutartį.
LBAA prezidentė taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis šalies gyventojų šiuo metu yra prastovose arba gauna ligos išmoką. Tokiu atveju ligos išmoka ar paskelbta prastova (jei trunka ne ilgiau 3 mėnesių) neturėtų daryti įtakos atostoginių skaičiavimui, kadangi nei ligos išmoka, nei prastovos nėra įtraukiamos į 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.
Pavyzdžiui, jei asmuo šių metų gruodį už 10 darbo dienų gavo nedarbingumo išmoką arba buvo prastovoje, vidutinis atlyginimas gruodį bus skaičiuojamas iš likusių dirbtų 11 darbo dienų.
Jei darbuotojui buvo išmokėta premija, o jis paskui išėjo atostogauti, tai tokios atostogos įmonei gali kainuoti labai brangiai.
„Tačiau jei nėra iš ko apskaičiuoti vidutinio darbo užmokesčio, nes per paskutinius tris mėnesius darbuotojas sirgo ar buvo prastovose, tokiu atveju vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo dienų skaičiaus, kuris buvo per paskutinius tris mėnesius. Tačiau tokiu atveju darbuotojas jau gali nukentėti, nes darbo sutartyje neretai yra nurodoma mažesnė suma, negu realiai gauna darbuotojas. Taip yra todėl, kad darbuotojas papildomai gali užsidirbti dirbdamas viršvalandžius, naktinį darbą, švenčių dienomis, taip pat gali gauti priedą už gerai atliktą darbą“, – sako D. Čibirienė.
Atostogos darbovietei gali kainuoti labai brangiai
Lietuvos buhalterių ir auditorių prezidentė D. Čibirienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei darbuotojams gruodžio gale išmokamos premijos už pasiektus rezultatus, o jie pirmaisiais kitų metų mėnesiais nusprendžia paatostogauti, įmonėms tenka nemenka finansinė našta. Taip yra todėl, kad atostoginiai dėl gautų premijų gali būti daug didesni nei bazinis darbuotojo darbo užmokestis.
„Jei darbuotojui buvo išmokėta premija, o jis paskui išėjo atostogauti, tai tokios atostogos įmonei gali kainuoti labai brangiai. Įmonės turi formuoti atidėjimus ir bandyti atspėti, kiek kainuos darbuotojų neišnaudotos atostogos“, – aiškina ji.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė, paklausta, ar būna tokių atvejų, kada po premijų gavimo darbdavys nenori išleisti darbuotojo kasmetinių atostogų, pažymi, kad darbo ginčai dėl atostogų nagrinėjami Darbo ginčų komisijose, tačiau tokių ginčų nėra daug.
„Įprastai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas“, – aiškina VDI atstovė.
Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.
Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas.
VDI atstovė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant atostoginius ne visos premijos yra traukiamos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.
„Jeigu tai yra skatinamoji (motyvacinė) premija, tai ji nėra traukiama. Jeigu tai premija už darbą, tuomet ji traukiama tam tikra nustatyta tvarka: šios premijos, išskyrus mėnesines premijas, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis“, – aiškina ji.
