Verslas

2020.12.28 19:50

Parama medikams nebus apmokestinta, bet tai buhalteriams kelia klausimų – ar nebus sudaryta palanki terpė kyšiams

atnaujinta 12.21
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.12.28 19:50

Praėjusią savaitę Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pateikė Labdaros ir paramos įstatymo projektą, kuris greitai Seimo buvo priimtas. Pagal jį fiziniai asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys šalinant ekstremaliosios situacijos padarinius, turėtų teisę gauti neriboto dydžio paramą ir netvarkyti jos apskaitos ar atsiskaityti už jos panaudojimą.

Taigi, pagal naują tvarką, tokia fizinių asmenų gauta parama nebūtų apmokestinama.

Tačiau, anot Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBBA), tokiu būdu būtų panaikintas paramos kontrolės mechanizmas ir sudarytos sąlygos legaliai teikti kyšius fiziniams asmenims, pavadinant perduodamus pinigus ar turtą parama.

Tuo metu vienas iš tokio teisės akto iniciatorių M. Majauskas minėtus kaltinimus vadina nepagrįstais ir tvirtina, jog šiuo metu yra svarbiausia pagalba medikams bei savanoriams, kovojantiems koronaviruso fronto linijoje.

Įžvelgia mokesčių slėpimo riziką

Vis dėlto LBBA prezidentė Daiva Čibirienė sako, jog toks teisės aktas kelia daug klausimų.

„Pakeitimas yra nediskutuotas, priimtas skubos tvarka ir tik jo aiškinamajame rašte yra pasakyta, kas tie fiziniai asmenys galėtų būti, t. y. medikai arba savanoriai, kurie tiesiogiai dalyvauja ekstremaliosios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime. Tačiau kas konkrečiai, dėl kokios konkrečiai situacijos šis įstatymo keitimas yra daromas, aiškinamajame rašte nėra įvardyta ir paaiškinta“, – pastebi D. Čibirienė.

D. Čibirienė teigia įžvelgianti riziką, jog toks pakeitimas juridiniams asmenims galėtų sudaryti sąlygas tam tikrais atvejais išvengti mokesčių.

„Taip, jeigu nėra kontrolės, nėra apskaitos. Pavyzdžiui, UAB'as perveda paramą pelno nesiekiančiam vienetui (pelno nesiekiantį vienetą gali steigti ir UAB, jis gali būti ir jo dalininkas, ir steigėjas) ir tas pelno nesiekiantis vienetas suteikia tą paramą fiziniam asmeniui, kurių sąrašą savo nutarime apibrėš Vyriausybė.

Koks bus tų asmenų sąrašas, nėra aišku. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad tai gali būti medikai ir savanoriai, bet įstatymas yra įstatymas ir jame nėra apibrėžtas žmonių sąrašas. Tai vieną kartą Vyriausybė gali tą sąrašą apibrėžti labai konkrečiai, o kitą kartą gali praplėsti“, – pažymi D. Čibirienė.

Tokiu būdu, anot LBBA prezidentės, būtų suteikta galimybė legalizuoti panaudotą paramą ne pagal paskirtį.

„Pavyzdžiui, pelno nesiekiantis vienetas gavo labai daug lėšų kokioms nors sveikatos paslaugoms gerinti ir dalį pinigų tikrai skyrė šiam kilniam tikslui, tačiau dalį lėšų panaudojo visai ne šiam, o kitiems dalykams, tarkime, nusipirko automobilių, išsimokėjo premijas ar kt. [...] Tokiais būdais tas lėšas labai lengva apiforminti, kad jos „išėjo“ pas fizinį asmenį – savanorį.

[...] Tokių (savanorių – LRT.lt) skaičius yra didelis ir tiems, kam reikia susitvarkyti lėšas, tikrai ras tą savanorį ar pats juo taps“, – kalba D. Čibirienė.

Vis dėlto, turint omenyje sudėtingą koronaviruso situaciją ir paramos medikams poreikį, paklausta, kaip reikėtų spręsti šį klausimą, D. Čibirienė visų pirma pabrėžia tai, apie kokią paramą kalbama.

„Jeigu kalbama apie apsaugos priemones, jas reikėtų perduoti ligoninei, o ne perduoti daktarui, kuris atsineša ir pasako kitiems kolegoms, kad šiandien jūsų kombinezonai ar kitos apsaugos priemonės yra ne iš ligoninės, o jas perdavė Jonas. [...]

Bet kokią paramą nėra sudėtinga suteikti. Jeigu ligoninės nesugeba tų paramos taškų suorganizuoti, tai nėturėtų būti keičiamas įstatymas. Parama neturėtų apsunkinti medikų, nes, pagal šį įstatymą, išeina, kad paramą galima teikti ir pinigais. Įsivaizduokite, paramą pinigais suteikia daktarui, kuris gydo jūsų mamą nuo COVID-19. Čia vadinasi parama. Mes tiek ilgai kalbėjome apie kyšių tradicijos panaikinimą, kad taip nebūtų, o dabar per teisės aktą tas dalykas legalizuojamas“, – komentuoja D. Čibirienė.

LBBA prezidentės manymu, parama turėtų būti perduota juridiniam asmeniui, ligoninei, kuri administruoja savanoriaujančiuosius, ir tam turėtų egzistuoti gauto turto ar lėšų kontrolė, jeigu jos gautos dėl ekstremalosios padėties padarinių likvidavimo.

Tikina, jog pateiktos pastabos – nereikšmingos

Vienas iš įstatymo projekto iniciatorių M. Majauskas LRT.lt teigė, jog teiginiai, esą tokiu įstatymu sudaromos sąlygos kyšininkauti ir neapmokestinti lėšų, yra nepagrįsti.

„Reikia matyti situaciją, kurioje esame. Tai yra pandemija. Matome medikus, kovojančius fronto linijoje, matome savanorius, kurie skuba jiems į pagalbą. Deja, valstybinė sistema nėra tiek lanksti ir efektyvi, jog gebėtų greitai ir sklandžiai užtkrinti reikiamą pagalbą tiems žmonėms, kurie kovoja fronto linijoje. Tai daro savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, kai kurios įmonės, teikdamos skubią pagalbą.

Deja, remiantis mūsų įstatymais, tokia pagalba yra papildomai apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), todėl buvo pateiktas įstatymo projektas, kad gaunama pagalba nėra traktuojama kaip nauda GPM požiūriu, ir taip pat įmonės, kurios yra pasiruošusios teikti tokią pagalbą, galėtų atskaityti šias sąnaudas dukart iš apmokestinamų pajamų“, – komentavo M. Majauskas.

LBBA taip pat tikino teikusi raštą dėl Labdaros ir paramos įstatymo, kad jis būtų koreguojmas ir taip esą nebūtų sukurtas „potencialas diskredituoti medikų ar savanorių vardo bei sudarytos sąlygos šešėliui“.

„Aš net nežinau jokio kito teisės akto, įstatymo keitimo, kuris Lietuvoje būtų per vieną dieną pakeistas. Užimtumo įstatymas ir tas buvo lėčiau keičiamas, kuris „užsidegė“, kai jo reikėjo dėl prastovų, sustabdyto verslo. Tokio greitumo mes dar neturėjome. Ir nutarimo pačio nėra, tai kam reikėjo taip skubėti, jeigu nėra nutarimo, pagal kurį bus nustatomas fizinių asmenų ratas, kurie galės gauti tokią paramą“, – svarsto D. Čibirienė.

Vis dėlto, anot M. Majausko, koreguoti įstatymo projekto neplanuojama.

„Raštą gavome, aš jį persiunčiau VMI, kuri manė, kad pateiktos pastabos yra nereikšmingos. Iš esmės manome, kad dabar reikia susikoncentruoti į pagalbą medikams ir savanoriams, užtikrinti pačias geriausias sąlygas, kad tokia pagalba jiems būtų prieinama.

Atkreipiu dėmesį, jog tokia išlyga numatyta ekstremaliosios padėties atveju – ji nėra nuolatinė. Taigi, mes, matydami esamą situaciją ir ieškodami būdų, kaip galėtume padėti medikams ir savanoriams, ugniagesiams, policininkams, ieškome būdų, kaip užtikrinti, kad tokia pagalba juos pasiektų kuo geriau ir sklandžiau“, – pabrėžė M. Majauskas.

D. Čibirienė sutinka, kad pagalbos su COVID-19 reikia, bet tam taip pat reikalinga ir kontrolė.

„Negalima taip paleisti. Reikia pagalvoti, kaip tuos kontrolės mechanizmus palengvinti ir pagreitinti tą procesą“, – teigia D. Čibirienė.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos vadovas Simonas Krėpšta teigė, jog šis įstatymas yra atidžiai vertinamas tiek iš teisinės, tiek iš ekonominės pusės, o sprendimas dėl jo bus priimtas artimiausiu metu.

„Pastebime viešojoje erdvėje išsakytas rizikas. Matome, jog tas pats įstatymas numato, kad Vyriausybė savo nutarimu bus įpareigota tas rizikas atliepti. Galutinis prezidento sprendimas dėl įstatymo bus priimtas artimiausiomis dienomis“, – antradienį vykusios nuotolinės spaudos konferencijos metu komentavo S. Krėpšta.