Verslas

2021.01.01 07:00

Su Naujaisiais atkeliauja ir pokyčiai – kaip keisis algos, pensijos, ką būtina žinoti elektros vartotojams ir pradėjusiems dirbti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.01.01 07:00

Prasidedant naujiems metams įsigalioja kai kurie įstatymų pakeitimai bei kitos naujovės. LRT.lt apžvelgia, kaip nuo sausio 1-osios keisis minimalioji mėnesinė alga (MMA), pensijos. Taip pat ką reikėtų žinoti vis dar nekaupiantiems antroje pensijų pakopoje arba jau kaupiantiesiems, kokios naujovės lauks daugelio elektros vartotojų.

Uždirbantiesiems MMA į rankas – 20 eurų daugiau

Nuo sausio 1-osios šalyje keičiasi nustatyta minimalioji mėnesinė alga – ji didės nuo 607 iki 642 eurų popieriuje. Į rankas uždirbantieji minimalųjį darbo užmokestį gaus 20 eurų daugiau, vietoj 447 eurų – 467 eurus.

MMA kėlimas sukėlė nemažai diskusijų. Paprastai sprendimas dėl MMA Trišalėje taryboje priimamas iki birželio vidurio. Tuomet Trišalės tarybos sprendimas teikiamas Vyriausybei.

Vis dėlto šiemet dėl pandeminės situacijos buvo priimtas sprendimas sulaukti ekonominių rodiklių, kurie padėtų apsispręsti dėl MMA kėlimo galimybių.

Darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos MMA siūlė kelti iki 663 eurų popieriuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lietuvos banko skaičiavimais, MMA siūlė didinti iki 642 eurų. Darbdaviai savo ruožtu ragino sprendimą nukelti po Seimo rinkimų, kurie vyko spalį, arba netgi perkelti į 2021 metus, kai, anot jų, ekonominė situacija turėtų būti aiškesnė.

Neradus bendro sprendimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė 642 eurų pasiūlymą. Jam buvo pritarta.

LRT.lt primena, kad minimali alga Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Minimalioji ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų iš maždaug 1,27 mln. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis.

Vidutinė pensija turėtų didėti 38 eurais

9,58 proc. – tiek 2021 metais turėtų didėti senatvės pensijos, taip pat išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija, jeigu asmuo yra sukaupęs būtinąjį darbo stažą, siekia 400 eurų. 2021 metais ji turėtų pakilti iki 440 eurų.

Vidutinė pensija šiuo metu siekia 377 eurus ir nuo 2021-ųjų atitinkamai turėtų didėti iki 415 eurų.

Jeigu asmuo gauna itin mažą pensiją, atsižvelgiant į jo sukauptą darbo stažą ir pensijos sumą, gali būti skiriama priemoka.

Jeigu gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensiją, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos priemokos. Iki šiol šis dydis siekė 257 eurus. Nuo 2021-ųjų jis didėja 3 eurais iki 260 eurų.

Kokia priemoka asmeniui priklauso, lemia per visą gyvenimą jo įgytas stažas.

Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, beveik 98 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų, apie 60 tūkst. šalpos išmokų gavėjų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų.

Apie pensiją primins ir ką tik pradėjusiesiems dirbti

Žinios apie pensiją gali sulaukti ir jauni gyventojai – apie keliasdešimt tūkstančių 2021 metais gaus pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų sistemą. Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kiekvienų metų pradžioje į pensijų sistemą įtraukiami tie gyventojai, kurie dar nedalyvauja kaupime, dirba pagal darbo sutartį ar vykdo savarankišką veiklą ir yra jaunesni nei 40 metų.

Apie įtraukimą į pensijų sistemą informuoti gyventojai turės iki birželio 30 dienos apsispręsti, ar nori dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje.

Jeigu kaupti pensijai žmogus nori, jis gali pasirinkti norimą pensijų kaupimo bendrovę ir sutartį sudaryti su ja savarankiškai arba pasilikti „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje. Jeigu kaupti vis dėlto nenori, gyventojas privalo pateikti prašymą nedalyvauti kaupime. To nepadaręs iki birželio pabaigos gyventojas privalės likti kaupimo sistemoje ir mokėti įmokas nuo savo atlyginimo iki pat pensinio amžiaus.

Ministerija primena, kad gyventojai, nusprendę nedalyvauti pensijų kaupime, ateityje vėl sulauks kvietimų tapti pensijų kaupimo dalyviais. Kas trejus metus, kol sukaks 40 metų, šie gyventojai bus įtraukiami į kaupimą ir galės priimti sprendimą dalyvauti antrosios pakopos pensijų sistemoje arba ne. Jie taip pat gali bet kada sudaryti sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, nelaukdami, kol bus įtraukti.

Jeigu žmogus vis dėlto pasirenka pasinaudoti įtraukimu ir likti pensijų kaupimo sistemoje, įmokos į fondus bus pradėtos skaičiuoti nuo liepos 1 dienos. Kitaip tariant, nuo liepos kas mėnesį žmogus dalį savo algos skirs būtent kaupimui jo būsimai pensijai.

Gyventojams, įtrauktiems į antrosios pakopos pensijų kaupimą, taikomas pereinamas 2,4 proc. pensijų kaupimo tarifas. Jis kasmet didės ir 2023 metais pasieks 3 proc. Gyventojai gali rinktis ir iškart pradėti kaupti mokėdami 3 proc. įmokas nuo savo darbo užmokesčio popieriuje.

Kaupiančiuosius skatina ir valstybė. Kaupiantiesiems pereinamuoju tarifu kas mėnesį į jų pensijų fondus pervedama 0,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje dydžio sumą, o kaupiantiesiems 3 proc. tarifu – 1,5 proc. VDU. Kitąmet tai sudarys beveik 20 eurų per mėnesį.

Kiek gyventojų bus pasiūlyta dalyvauti pensijų kaupime, paaiškės pirmomis sausio savaitėmis. „Sodros“ teigimu, planuojama, kad jų bus apie 40 tūkst.

Gyventojams apie įtraukimą į antrosios pakopos pensijų kaupimą bus pranešta per „Sodros“ asmenines gyventojų paskyras bei elektroniniu paštu, jeigu gyventojas bus nurodęs jį „Sodrai“. Vėliau gyventojai bus informuojami ir registruotais laiškais.

Keičiasi vadinamosios „Sodros“ lubos

Nuo 2021 metų keičiasi vadinamosios „Sodros“ lubos. Remiantis dar 2018 metais priimta mokesčių reforma, valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų lubos bus sumažintos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Iki šiol VSD įmokų mokėti nereikėdavo už sumą, viršijančią 84 VDU.

Taigi, pavyzdžiui, jeigu VDU kitąmet sieks 1 352,7 euro, kaip numatyta kitų metų šalies biudžeto projekte, uždirbus daugiau kaip 81 162 eurus per metus, arba 6 763 eurus per mėnesį, VSD įmokų nuo viršijančios sumos mokėti nebereikės. Skaičiuojama, kad tai leis daugiausia uždirbantiems žmonėms sutaupyti net iki kelių tūkstančių eurų per metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad dėl „Sodros“ vadinamųjų lubų sumažinimo nuo 84 iki 60 VDU valstybės biudžetas neteks 20 mln. eurų. Jeigu vadinamųjų „Sodros“ lubų iš viso nebūtų, lyginant su kitų metų pasikeitimais, į biudžetą būtų surinkta 40 mln. eurų daugiau.

Nepriklausomą elektros tiekėją reikės pasirinkti ir daugeliui daugiabučių gyventojų

Sulig 2021 metų pradžia prasideda antrasis elektros rinkos atvėrimo etapas. Nors pirmasis etapas buvo aktualus itin daug elektros energijos – daugiau kaip 5 000 kWh – suvartojantiems vartotojams, antrasis palies daugiau gyventojų – dėl nepriklausomo elektros tiekėjo turės apsispręsti vartotojai, per metus suvartojantys 1 000–5 000 kWh. Daugiausia tai daugiabučių namų gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai.

Skaičiuojama, kad iš viso sprendimą dėl nepriklausomo elektros tiekėjo turės priimti daugiau nei 700 tūkst. vartotojų.

Elektros rinkos atvėrimas konkurencijai Lietuvoje vykdomas trimis etapais ir truks iki 2023 metų.

Trečiais reformos metais, 2022-aisiais, pasirinkti tiekėją turės tie namų ūkiai, kurie per metus suvartoja mažiau nei 1 000 kWh. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės lėšomis remiami gyventojai, taip pat daugiabučių, sodų bendrijų, būstų administratoriai ir visi kiti vartotojai.

Elektros rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Estijoje elektros energijos tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 metais, Latvijoje – 2015 metais, Švedijoje – 1996 metais, Suomijoje – 1997-aisiais.

Už smulkmenas iš trečiųjų šalių nuo liepos teks susimokėti PVM

Galimybė užsisakyti smulkmenų iš Kinijos elektroninių parduotuvių ir už jas nemokėti pridėtinės vertės mokesčio greitai išnyks – nuo liepos 1 dienos smulkioms, iki 22 eurų vertės, siuntoms iš trečiųjų šalių bus taikomas PVM.

Prekėms nuo 22 iki 150 eurų ir toliau bus taikomas dabar galiojantis PVM mokestis, o brangesnėms kaip 150 eurų vertės prekėms bus pritaikytas ne tik 21 proc. siekiantis PVM, bet ir 0–22 proc. siekiantis muito mokestis.

Pakeitimams, susijusiems su smulkiomis, mažos vertės siuntomis, dar praėjusiais metais pritarė Seimas. Tarp pagrindinių argumentų atsidūrė ir tai, kad dažnai tokia lengvata piktnaudžiaujama ir ant siuntos iš trečiųjų šalių nurodoma mažesnė jos vertė.

Viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP tyrimas parodė, kad pernai dėl elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių Lietuvos prekybos sektorius negavo 142 mln. eurų pajamų, iš jų apie 18 mln. eurų – mažos vertės siuntos. Tai sudaro maždaug 1 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos.

ESTEP ekspertas Titas Budreika yra teigęs, kad prekybininkai išnaudoja reguliavimo spragas ir, siekdami išvengti mokesčių, deklaruoja mažesnę prekės vertę, nei yra iš tikrųjų.

Europos Komisija nustatė, kad dėl mokestinių lengvatų bei neteisingo deklaravimo į valstybių narių biudžetus nesurenkama apie 7 mlrd. eurų per metus.

Lietuvos pašto duomenimis, tik trys siuntos iš tūkstančio yra apmokestinamos muitais ir ši dalis pastaraisiais metais mažėja.

Registrų centras nustato naują vidutinę NT rinkos vertę

2021 metais nustatoma nauja vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė. Šias vertes Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį NT vertinimą, tačiau šios vertės mokestinėmis vertėmis prilyginamos tik kas penkerius metus.

Žemės sklypams mokestinės vertės pastarąjį kartą buvo nustatytos 2018-ųjų sausio 1 dieną, o statiniams – 2016 metų sausio 1 dieną. Taigi naujos mokestinės vertės statiniams įsigalioja nuo 2021 metų sausio 1 dienos, o žemės sklypams – nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

LRT.lt primena, kad, remiantis iki šiol galiojusia tvarka, pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją ir susimokėti mokestį privalėjo asmenys, kurių turimo turto vertė viršija 150 tūkst. eurų.

Priklausomai nuo turto vertės taikomi šie tarifai:

- nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas;

- nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas;

- daugiau kaip 500 tūkst. eurų taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT neapmokestinamoji riba yra didesnė – 200 tūkst. eurų.

Viršijus šią ribą, gali būti taikomi keli tarifai:

- nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas;

- nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas;

- daugiau kaip 650 tūkst. eurų taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.

Keičiasi paramos išmokų atskaitos rodikliai

Kasmet tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus, keičiasi ir socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Dėl šios priežasties kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 40 eurų, šalpos pensijų bazė – 143 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 120 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 128 eurus, o minimalių vartojimo poreikių dydis – 260 eurų.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad kitąmet neplanuojama keisti jokių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų tarifų nei dirbantiems pagal darbo sutartį, nei savarankiška veikla užsiimantiems asmenims. Tačiau keisis su MMA susiję įmokų ir išmokų dydžiai.

Tarp tokių įmokų patenka socialinio draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, „Sodros“ įmokų žemutinė riba, kai asmeniui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalus, mėnesinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka.

Su minimaliąja alga siejamos ir verslo liudijimų turėtojų bei individualios žemės ūkio veiklos pajamų nedeklaruojančių ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokos.

Savarankiškai dirbantiems asmenims nuo kitų metų vasario pradžios ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos priklausys tik tuo atveju, jeigu jie bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už paskutinį kalendorinį mėnesį iki ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės atsiradimo.

Didėjant minimaliai mėnesio algai taip pat auga nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Didės algos valstybės tarnautojams, pareigūnams, socialinių paslaugų darbuotojams

Nuo sausio 1-osios didėja valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų, teisėjų, karių darbo užmokestis. Tai lėmė nuo metų pradžios didėjantis bazinis pareiginės algos dydis, kuris didinamas nuo 176 eurų iki 177 eurų.

Be to, mažiausiai uždirbantiems – A, B ir C lygio pareigybių – biudžetinio sektoriaus darbuotojams didės ir minimalūs pareiginės algos koeficientai.

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Tokie pokyčiai turėtų lemti darbo užmokesčio didėjimą maždaug 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, teisėjų ir karių.

Taip pat nuo liepos 1 dienos turėtų didėti atlyginimai socialinių paslaugų srities darbuotojams – minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 proc. vietoj dabar esamų 20 proc., daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją.