Verslas

2020.12.22 07:58

Ąžuolas: prezidento pasisakymas apie biudžetą stebina, „valstiečiai“ jo nepalaikys

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.12.22 07:58

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kitų metų biudžeto projekto remti neketina ir „daug paramos“ valdantieji neturėtų tikėtis, sako Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas. Jį stebina ir prezidento vertinimas, jog planuojamo kitų metų biudžeto deficitas didesnis nei iš pradžių numatyta dėl ankstesnės Vyriausybės esą „paslėptų“ dalykų.

„Palaikymo turbūt tikėtis nedaug galima dėl tam tikrų klaidingų sprendimų – tai mechaniškai padidintas deficitas ir ES RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – red. past.) neįtraukimas į išlaidas. Dėl šių pagrindinių priežasčių tikrai palaikymo gali tikėtis nedaug“, – LRT RADIJUI antradienį sakė V. Ąžuolas.

Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, kad išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo fondu, bus peržiūrimos. Apsisprendus, kurie konkrečiai projektai bus įgyvendinami, biudžetą ketinama tikslinti ir išlaidas grąžinti.

Taip pat Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotame biudžeto projekte numatytas 7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas, Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas planavo ne daugiau kaip 5 proc. deficitą. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda žiniasklaidai sakė, jog deficitas didesnis, nes „praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė“. Pasak V. Ąžuolo, tai klaidinga interpretacija.

„Mane stebina tas pasakymas – „paslėpė“. Niekas nieko nepaslėpė. Mes tikėjomės, kad konservatoriai pasitikės Ingridos Šimonytės Vyriausybe ir suteiks tokią pat galimybę, kaip mes pavasarį suteikėme „valstiečių“ Vyriausybei – pasiskolinti iki 6 milijardų COVID-19 valdymui“, – sakė V. Ąžuolas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko vertinimu, didesnis deficitas netaps problema, nes numatomas laipsniškas jo mažėjimas.

„Deficitas jau 2022 m. turėtų nuo 7 procentų, kurį planuojame 2021 m., turėtų mažėti iki 3 procentų, o gal net dar mažiau. Tai yra vienkartinės išlaidos, mažėjant deficitui ir skolos augimas stabilizuosis. Nematau didelės problemos čia, daug didesnė – pandemija už lango ir didelis nedarbas“, – LRT RADIJUI sakė konservatorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt