Verslas

2020.12.19 19:01

Pandemija koreguoja pirkinius: būtini tapo tie, kurių nereikėjo tris dešimtmečius

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.12.19 19:01

Pandemija koreguoja vadinamąjį vartojimo, arba kitaip statistinį, krepšelį. Jame pirmą kartą istorijoje atsidurs vienkartinės veido kaukės, pirštinės, respiratoriai, dezinfekcinis skystis.

Statistikos departamentas kaip tik dabar baigia sudaryti beveik tūkstančio perkamiausių prekių ir paslaugų sąrašą kitiems metams. Būtent pagal šio krepšelio brangimą arba pigimą nustatomas vidutinis kainų pokytis šalyje. Ekonomistai sako – normalu, kad COVID-19 keičia išlaidas. Kai kurios staiga tapo būtinos, be jų nė dienos neapsieisi. Bet ir be pandemijos įtakos žmonės Lietuvoje kasmet perka įvairiau.

Baigiamas sudaryti perkamiausių prekių sąrašas – jame pirmą kartą ir veido kaukės, ir dezinfekcinis skystis

Iš tūkstančių prekių atrenka masiškiausiai perkamas

Tam, kad užfiksuotų kainų pokyčius – pabrango kas ar atpigo – statistikai skaičiuoja kainų indeksą. Tai pagrindinis rodiklis, kuriuo šalyje matuojama infliacija.

„Statistikai negali skaičių paimti iš dangaus, todėl sugalvoja taisykles, kaip tą skaičių gauti daugiau ar mažiau patikimą“, – sako Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Į kainų indeksą negali patekti absoliučiai visos prekės ir paslaugos, nes jų rinkoje – galybė, todėl duomenys renkami apie dažniausiai įsigyjamas. Tai ir yra statistinis krepšelis.

„Kiekvieną mėnesį surenkame daugiau kaip 70 tūkst. kainų“, – sako Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.

Anot Vytauto Žukausko, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto, poreikis turėti krepšelį atsirado iš poreikio žiūrėti, kaip keičiasi kainos. Vartotojų atstovo K. Kupšio teigimu, statistikai daro didelį darbą – padeda iš bendro gyvenimo vaizdo susidaryti bent šiek tiek suskaičiuojamą vaizdą.

Krepšelio sudėtis peržiūrima kartą per metus, gruodį. Kaip tik dabar baigiamas formuoti 2021 m. krepšelis. Šiemet kainos fiksuotos 952 pozicijų. Kitąmet, jau yra aišku, reikės fiksuoti 966 pozicijų. Tačiau ir be koronaviruso statistinis krepšelis keičiasi.

„Tai atspindys to, kad Lietuvos pragyvenimo lygis auga. Žmonės gali pirkti tokias prekes ir paslaugas, kurių anksčiau tiesiog negalėjo“, – sako LLRI ekspertas.

„Tai atspindys to, kad Lietuvos pragyvenimo lygis auga. Žmonės gali pirkti tokias prekes ir paslaugas, kurių anksčiau tiesiog negalėjo“, – sako LLRI ekspertas.

Tam pritaria ir statistikai. V. Jasionienė sako: „Plečiasi ir rinka, ir mūsų vartojimas, didėja įvairovė. Didžiąją dalį – apie 27 proc. – krepšelio sudaro maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai. Kita labai didelė perkamiausių prekių grupė yra sveikatos priežiūros.“

Tačiau pirmą kartą kainų, kurios sekamos, sąraše atiduria vienkartinės medicininės prekės. Įtraukti jas į statistinį krepšelį poreikio nebuvo nė karto per tris dešimtmečius. „Vienkartinės veido kaukės, respiratoriai, vienkartinės pirštinės, kitos. Dėl pandemijos įtraukėme jas į mūsų krepšelį ir nuo kitų metų fiksuosime jų kainas“, – sako V. Jasionienė.

Tačiau pirmą kartą kainų, kurios sekamos, sąraše atiduria vienkartinės medicininės prekės. Įtraukti jas į statistinį krepšelį poreikio nebuvo nė karto per tris dešimtmečius.

Ekonomistų teigimu, toks statistinio krepšelio pokytis, smogus pandemijai, natūralus. „Čia yra labai akivaizdus ir aiškus pasikeitimas, nes visuomenė staiga susidūrė su didele problema, kurią valdydama, turi didesnę dalį savo išlaidų skirti su sveikata susijusioms prekėms“, – sako V. Žukauskas.

Pandemija keičia ne tik pirkinius, bet ir vartojimo išlaidų struktūrą. V. Jasionienės teigimu, kiekvienas produktas krepšelyje turi tam tikrą lyginamąjį svorį pagal pinigines gyventojų išlaidas: „Imame paskutinę statistinę informaciją apie pardavimus, apie suteiktas paslaugas. Ir, aišku, krepšelyje koreguojasi svorių sistema, nes gyventojai šiemet atsisakė atostogų išvykų, kultūrinių paslaugų – jų tiesiog nebuvo dėl karantino.“

V. Žukauskas sako: „Dalis išlaidų, susijusių su sveikatos prekėmis, krepšelyje padidės, bet kokiu procentu – dar sunku pasakyti“.

Vartotojų atstovo K. Kupšio teigimu, tokia statistika svarbi ekonominei socialinei politikai: „Mūsų gyvenimo tie rodikliai tiesiogiai niekaip nepaveikia. Tačiau didesnis ar mažesnis rodiklio pasikeitimas veikia mūsų politikus, kurie, savo ruožtu, savo sprendimais žmonių gyvenimą arba pagerina, arba pablogina“.

„Viskas brangsta labiau, nei nurodo statistikai“

Vis dėlto beveik tūkstantis atrinktų pozicijų, anot LLRI eksperto, rodo vidutinį vartojimą. O vidutinio vartotojo nėra, yra atskiri žmonės su savo pajamomis ir išlaidomis. Todėl, anot V. Žukausko, yra ir bus sakančių, kad viskas brangsta labiau, nei nurodo statistikai: „Žmogus nueina į vieną parduotuvę ir pamato, kad ten staiga pabrango kažkokia konkreti viena prekė, koks nors vienas sviestas, kurį mėgsta. Ir jam jau atrodys, kad pabrango visas sviestas visoje Lietuvoje. Žmonės linkę sureikšminti asmeninę patirtį, nors ji nebūtinai atspindi visą reiškinį“.

Nepopuliarios prekės ir paslaugos – lauk iš krepšelio

Peržiūrint krepšelį, iš jo išimama tai, ko žmonės jau neperka arba perka mažai. Pvz., nuo šių metų statistiniame krepšelyje jau nebuvo gyvų upėtakių, bet atsirado ekologiškas jogurtas. Kitų metų krepšelyje neliks kompaktinių diskų kalboms mokytis, bet įtrauktas šakotis. Krepšelį papildys ir 7 pavadinimų vaistai, bet kam gydyti jie skirti ir ar susiję su pandemija, statistikai sako nežinantys.

Anot Vartotojų aljanso viceprezidento K. Kupšio, prekių ir paslaugų kaita krepšelyje yra tam tikras matas, kuris sensta – buvęs praeityje netinka dabarčiai, nes neatitinka realybės.

Anot Vartotojų aljanso viceprezidento K. Kupšio, prekių ir paslaugų kaita krepšelyje yra tam tikras matas, kuris sensta – buvęs praeityje netinka dabarčiai, nes neatitinka realybės. „Kam rūpi kainos tų prekių, kurių jau žmonės nebeįsigyja daugelį metų? Tai natūralu, kad tokios iškrenta. Po kokio penkmečio krepšelyje atsidurs prekės, kurių dabar gal dar net nėra, jos gal net negaminamos“.