Verslas

2020.12.20 07:00

Netgi laiku siųstos Kalėdų dovanos gali pasiekti ne visus – tai, ko kai kurios šalys neįsileidžia, nustebins ne vieną

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.12.20 07:00

Norėjusieji, kad artimieji gautų dovanų iki Kalėdų, išsiųsti siuntinius jau turėjo iki maždaug gruodžio vidurio. Vėliau išsiųstos siuntos gavėjų iki Kalėdų tikrai nepasieks. Tačiau net jei pasirūpinote siuntomis anksčiau, jos gali nepasiekti gavėjo prieš šventes, perspėja siuntų paslaugas teikiančių bendrovių atstovai.

Ar siunta pasieks gavėją, priklauso ne tik nuo to, kada ji išsiunčiama, bet ir nuo to, kaip ji supakuota ir kas siuntos viduje. Pavyzdžiui, jeigu JAV gyvenantiems draugams ar artimiesiems siuntėte kalėdinių sausainių, arbatos ar vyno, tikėtina, kad jie šių dovanų nesulauks.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantys artimieji gali nesulaukti ir pavienio atviruko, jeigu jis buvo netaisyklingos formos ar papuoštas žėručiu.

Kaip LRT.lt paaiškina siuntų paslaugas teikiančių bendrovių atstovai, kiekviena valstybė nustato savas taisykles, kokius daiktus galima siųsti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iš tiesų negalima siųsti netaisyklingos formos ar žėručiu padabintų atvirukų, nebent jie įdėti į didesnę siuntą ar voką.

„Netaisyklingos formos atvirukai nepriimami. (...) Atvirukus, papuoštus žėručiu, matiniu stiklu arba panašiomis medžiagomis, leidžiama siųsti tik vokuose. Atvirukai turi būti stačiakampio formos, jų apimties spindulys – ne didesnis kaip 10 mm“, – nurodoma draudžiamų ir be leidimų draudžiamų siųsti daiktų Jungtinės Karalystės sąraše.

Gerai pamąstyti reikėtų ir prieš siunčiant, pavyzdžiui, kvepalus, juvelyrinius dirbinius ar pinigus – šių daiktų daugelis valstybių siųsti paštu neleidžia.

Be to, perspėja pašnekovai, nors siuntos Kalėdų laikotarpiu visada keliauja ilgiau, dabar šiuos terminus dar labiau ilgina ir pasaulį kaustanti pandemija – dėl jos siuntos ne tik keliauja ilgiau, bet ir išaugo siuntų skaičius, todėl jos ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje gali keliauti net keliomis dienomis ilgiau.

„Siuntų srautas lyginant su eiliniais metais išaugo drastiškai. Dar lapkričio viduryje jis jau viršijo įprastinių Kalėdų bei pavasario pirmojo karantino kiekius ir nuo to laiko nuosekliai auga, o kitą savaitę pasieks piką“, – LRT.lt sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Siuntos Lietuvoje gali keliauti ir savaitę

Siuntų pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių atstovai teigia, kad dėl padidėjusio siuntų skaičiaus jau ir anksčiau buvo pasamdyta papildomų laikinų darbuotojų, Kalėdoms taip pat ruoštasi iš anksto.

Pašnekovų teigimu, siuntos paprastai Lietuvoje pristatomos per kelias dienas, bet Kalėdų laikotarpiu šis terminas ilgėja, o dar labiau terminą gali prailginti ir kiti aspektai.

„99 proc. siuntų gavėjus pasiekia per dvi dienas. Tačiau jei neteisingai nurodytas adresas, pašto kodas, sugadinta pakuotė, gavėjo nebuvo namuose, neteisingai nurodytas kontaktinis telefonas ir pan., tuomet tai trunka ilgiau ar po kelių nesėkmingų pristatymų siunta yra grąžinama siuntėjui“, – sako T. Vaišvila.

„Omniva LT“ Operacijų departamento direktorė Giedrė Vaitekūnaitė taip pat teigia, kad jau nuo ketvirtadienio pristatymo terminai prailgo – visoje Lietuvoje siuntos pristatomos per 5 darbo dienas, o Vilniuje dėl didelio paštomatų užimtumo – per 7 darbo dienas.

„Terminas, iki kada reikėjo išsiųsti dovanas, kad jos tikrai pasiektų artimuosius iki švenčių, buvo gruodžio 13 d. Dedame visas pastangas, kad siuntos gavėjus pasiektų kaip galima greičiau, tačiau visų siuntų pristatymo iki Kalėdų garantuoti negalime“, – pripažįsta G. Vaitiekūnaitė.

Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba sako, kad bendrovė iki Kalėdų pristatyti įsipareigojo tas siuntas, kurios buvo išsiųstos iki gruodžio 15 d., tačiau dėl padidėjusio srauto siuntos keliauja ilgiau.

„Į užsienį siuntos taip pat keliauja ilgiau nei įprastai. Pavyzdžiui, pagrindinės šalys ir pristatymo jose terminai: Jungtinės Valstijos – 14–17 d., Jungtinė Karalystė – 13–16 d., Vokietija – 7 d., Prancūzija – apie 13 d., Latvija – 7–9 d. Iš savo pusės darome viską, kad siuntos kuo greičiau pasiektų užsienio paštus, tačiau galimas kelių dienų atsilikimas“, – teigia N. Žioba.

Jis atkreipia dėmesį, kad tolimesnė siuntos kelionė jau priklauso nuo tos valstybės pašto ar siuntų paslaugų teikėjų, o ją prailginti gali pandemija ir jai suvaldyti priimtos priemonės bei toje šalyje siunčiamų siuntų skaičius ir gebėjimas su tuo kiekiu susitvarkyti.

„Šiuo metu dėl išaugusių siuntų kiekių situacija šiek tiek kitokia ir artėjant šventėms ji dar gali keistis“, – apibendrina N. Žioba.

Draudžiamų daiktų sąraše – ir įžeidžiančio pobūdžio daiktai

Prieš siunčiant siuntas vis dėlto reikėtų pagalvoti ne tik apie pristatymo terminus, bet ir tai, kaip siuntą supakuosite ir ką į ją įdėsite.

Pašnekovai perspėja, kad derėtų apmąstyti ir dėžės dydį ir kaip apsaugoti siunčiamus daiktus, nes jie, kol patenka pas gavėją, atsiduria ne vienoje transporto priemonėje ir ne viename paskirstymo punkte. Dėl šios priežasties pakuotė turėtų būti tvirta, o dūžtantys daiktai turėtų būti įvynioti į burbulinę plėvelę ar kitokį paminkštinimą.

Akį derėtų užmesti ir į draudžiamų siųsti daiktų sąrašą. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas savo svetainėje tarp draudžiamų daiktų nurodo ne tik ginklus, sprogstamąsias ar narkotines medžiagas, bet ir daiktus su įžeidžiančio ar nepadoraus pobūdžio užrašais ar atvaizdais.

Taigi, savo siuntą reikėtų gerai apgalvoti – draugų pokštas muitinės pareigūnų gali būti suprastas kiek kitaip. Būtent jie turi teisę patikrinti siunčiamus daiktus.

„Siuntų tikrinimą atlieka muitinės pareigūnai, todėl detaliai procedūrų komentuoti negalime, – sako N. Žioba. – Siunčiant į užsienį, siunta gali būti patikrinama eksporto metu muitinės pareigūnų, taip pat per siuntų patikrą oro uostuose ir gavimą šalies muitinėje. Siunčiant Lietuvoje tikrinamos tik įtarimą sukėlusios siuntos.“

Jo aiškinimu, draudžiamų siųsti daiktų sąrašas sudarytas vadovaujantis įstatymais, kuriuose apibrėžta, kas gali žeisti žmogaus laisvę ir orumą, taip pat į sąrašą įtraukti daiktai, kurie gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ar aplinkai.

Tačiau į šį sąrašą taip pat patenka pinigai, monetos, kiti vertybiniai popieriai, juvelyriniai dirbiniai, brangieji metalai bei tam tikri, pavyzdžiui, greitai gendantys, maisto produktai ar itin stiprus alkoholis.

Būtent pastaruosius daiktus iš draudžiamų daiktų sąrašo bei tabako gaminius dažniausiai bando siųsti gyventojai, sako pašnekovai. Priklausomai nuo to, kas siunčiama, siunta gali būti paprasčiausiai grąžinta siuntėjui arba įteikta kitam gavėjui – teisėsaugai.

Be to, jeigu dėl pavojingų, draudžiamų siųsti daiktų kas nors nukentėjo ar buvo sugadinta nuosavybė, siuntėjui teks atlyginti žalą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt