Verslas

2020.12.17 16:03

Armonaitė apie toliau dirbančius „Senukus“ ir panašias parduotuves: atlikau slaptojo pirkėjo testą ir nepasirodė, kad piktnaudžiaujama

atnaujinta 17.00
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.12.17 16:03

Po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prekybininkais ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė pasiūliusi didiesiems prekybos centrams savarankiškai riboti dalį asortimento, tačiau tokiuose statybinių prekių prekybos centruose kaip „Senukai“ ar „Depo“ esanti maisto prekyba, anot jos, gali likti.

„Aš pakviečiau didžiuosius prekybos tinklus savanoriškai apriboti asortimentą, turint omenyje, jog laukia prieššventinis laikotarpis, kad tuose prekybos centruose sumažintume (LRT.lt – žmonių) srautą. Išgirdau, kad srautai yra ir taip 40 proc. kritę, todėl ir toliau kalbamės, kaip tą krizę sumažinti“, – komentuoja A. Armonaitė.

Vis dėlto, ekonomikos ir inovacijų ministrė neatmeta galimybės, jog, koronaviruso situacijai šalyje prastėjant, asortimento siaurinimas gali tapti ne rekomendacija, o reikalavimu.

„Sveikatos apsaugos specialistai mums, kaip Vyriausybei, gali pasiūlyti apriboti. Man atrodo, kad yra visada geriau apsiriboti savanoriškai, nei laukti, kol tai padarys kas nors iš viršaus“, – teigia A. Armonaitė.

Dėl tokio siūlymo reakcijų iš verslo pusės buvo įvairių, sako ministrė. „Daug kas kalba apie tai, jog verslui ir taip yra nelengva, ką mes puikiai žinome. Pagrindinis tikslas yra išlaikyti darbo vietas ir žmonėms užtikrinti būtiniausių prekių pardavimą, bet kol kas didesnių reakcijų negirdėjau“, – pažymi ji.

Paklausta, kokį didžiųjų parduotuvių asortimentą rekomenduotų siaurinti, A. Armonaitė teigia, kad tai turi būti daroma protingai: „Žmonėms, matyt, reikia higienos prekių, bet daugiausia kalbame apie lygią konkurenciją ir taip pat mažesnius srautus.“

Pasak A. Armonaitės, prekės, kurių nebūtų galima įsigyti, galėtų būti tiesiog apjuostos stop juostomis ar kitomis priemonėmis.

„Jau ir dabar tie tinklai, kurie pardavinėja maisto prekes, o kita prekyba yra apribota, užsideda tvoreles ir t. t.“, – kalba ji.

Sako, kad ne maisto prekių parduotuvėse prekiauti maistu galima

Paklausta apie parduotuves, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto prekyba, o, pavyzdžiui, statybinės prekės, tačiau šiuo metu jos prekiauja maistu, A. Armonaitė patikina, kad tokia prekyba gali likti.

„Aš šiandien pati atlikau slaptojo pirkėjo testą, apsilankiau keliose tokiose parduotuvėse ir pamačiau, kad ten daugiausia prekiaujama maistu. Nepasirodė, kad yra piktnaudžiaujama. Ten neišeina nusipirkti lentų ar ko nors panašaus – galima nusipirkti katinui maisto. Tad, matyt, maisto prekių asortimentas gali likti“, – teigia ministrė.

Smulkieji verslai, prekiaujantys ne maisto prekėmis, pasak A. Armonaitės, gali veikti, jeigu prekyba vykdoma internetu, prekė yra pristatoma į namus arba ją galima pasiimti atsiėmimo punkte.

„Tie atsiėmimo punktai gali būti labai paprasti, pavyzdžiui, kur nors šalia parduotuvių. Prekyba nėra uždrausta – tiesiog ji negali turėti kontaktų“, – pabrėžia ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai: Vyriausybė iškreipia konkurenciją

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) ketvirtadienį išplatino kreipimąsi LR ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei, finansų ministrei Gintarei Skaistei, taip pat LR Vyriausybės kanceliarijai ir Seimo Ekonomikos komitetui. LPPARA atkreipia dėmesį į šiuo metu nevienodas sąlygas prekybos veiklai vykdyti.

Dokumente rašoma, kad nuo trečiadienio Lietuva pradėjo gyventi dar griežtesnėmis karantino sąlygomis ir savo veiklą jau turėjo sustabdyti tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinių verslų, tačiau kai kurie didieji prekybos tinklai, prekiaujantys ūkio prekėmis, turi veikiančius maisto prekių skyrius ir tęsia darbą.

„Vadovaudamiesi teisininkų parengtomis išvadomis, teigiame, jog Vyriausybė, uždraudusi prekybą ne maisto prekėmis smulkiam ir vidutiniam verslui, iškreipia konkurenciją. Konkurencija iškreipiama, kai draudžiama ne maisto produktų tiesioginė prekyba, tačiau tos pačios paskirties prekėmis leidžiama prekiauti didžiuosiuose prekybos centruose“, – rašoma kreipimesi.

Kaip nurodoma kreipimesi, Konkurencijos įstatymas įtvirtina draudimą priimti teisės aktus ar sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, todėl tiek Vyriausybės sprendimas leisti maisto prekių parduotuvėse prekiauti ne pirmo būtinumo prekėmis, tiek leidimas prekiauti lauke eglutėmis, skirtomis šventėms, pažeidžia Konkurencijos įstatymą.

„Šventinių medelių įsigyti galima, o šventinių kambarinių gėlių – negalima. Neabejotina, kad žmonės prieš Kalėdas vis tiek pirks dovanas draugams bei šeimos nariams. Taigi asmuo, norėdamas įsigyti, pavyzdžiui vazą, eis į didelį prekybos centrą, jame neišvengiamai kontaktuos su gana dideliu skaičiumi žmonių, lies prekes, kurias taip pat lietė neapibrėžtas ratas asmenų“, – pažymima kreipimesi.

LPPARA vertinimu, jeigu nebūtų uždrausta prekyba ne maisto prekėmis visose parduotuvėse, asmuo galėtų eiti į bet kurią mažą parduotuvėlę, kuri turi atskirą įėjimą, vieną pardavėją ir galimybę vienu metu priimti ir aptarnauti tik vieną pirkėją. Anot asociacijos, smulkiajam verslininkui pardavinėti gėles turgavietėje lauke, kur užsikrėtimo tikimybė yra tikrai mažesnė, draudžiama, o eiti į prekybos centrą ir įsigyti gėlių puokštę leidžiama.

„Akivaizdu, kurie iš nurodytų prekybos variantų šiuo atveju sveikatos ir viruso plitimo mažinimo klausimu yra saugesni, tačiau Vyriausybė, deja, priima kitokius sprendimus, kurie ne tik žlugdo smulkųjį bei vidutinį verslą, bet ir diskriminuoja jį didžiųjų prekybininkų atžvilgiu“, – rašoma kreipimesi.

Dokumente rašoma, kad minėti Vyriausybės veiksmai parodo nepasitikėjimą verslu, nors mažieji yra atsakingi ir visuomeniški – dažnu atveju turi netgi geresnę galimybę užtikrinti saugias apsipirkimo sąlygas negu didieji prekybos centrai. Smulkieji verslininkai antrajam karantinui ruošėsi, investavo į tai, kad ir patys būtų saugūs, ir pirkėjai būtų aptarnaujami saugiai.

„Būtų naivu tikėtis, kad prie smulkaus verslo prekyviečių nusidrieks eilės: smulkusis ir vidutinis verslas, turėdamas nedideles patalpas, turi galimybę užtikrinti vieno asmens aptarnavimą. Aptarnaujant vieną asmenį patalpoje visiškai apribojama galimybė klientui kontaktuoti su kitu klientu mažesniu nei 2 metrų atstumu, tuo metu prekybos centruose, nors ir suteikus 15 kv. m. vienam asmeniui, negalima užtikrinti, jog pirkėjai nesigrūs prie tų pačių prekių netgi mažesniu nei metro atstumu“, – rašoma kreipimesi.

„Vyriausybės argumentas, jog šiuo metu neranda gero sprendimo, nėra pakankamas, sprendimų yra. Nemaža dalis Europos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzija, Šveicarija, apribojo galimybę įsigyti ne pirmojo būtinumo prekes prekybos centruose vien dėl to, jog užtikrintų sąžiningą konkurenciją. Todėl, nepaisant sudėtingos situacijos valstybėje, manome, kad yra būtina visiems verslo subjektams užtikrinti vienodas sąlygas veiklai vykdyti“, – kreipimesi nurodo LPPARA.

Gali dirbti tik maisto skyrius

LRT.lt primena, jog, Lietuvoje negerėjant situacijai dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė nusprendė dar labiau griežtinti karantiną. Nuo trečiadienio šalyje taikomi ir stipresni suvaržymai verslui – gali veikti tik būtinųjų prekių parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas. Taip pat leidžiama prekyba internetu, prekiauti maistu turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siųstame pranešime nurodoma, jog maisto prekių parduotuvėmis yra laikomos prekybos vietos, kuriose didžiausią asortimentą sudaro maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Tokios parduotuvės kaip „Senukai“ ar „Depo“, kur daugiausia pardavinėjamos statybinės prekės, tačiau galima rasti ir maisto produktų, anot ministerijos, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.

Sprendimu leisti pramoninėmis prekėmis prekiauti tik didžiuosiuose prekybos centruose piktinosi smulkieji verslininkai, jie teigė esantys diskriminuojami.

Reaguodama į smulkiųjų verslininkų nusiskundimus, ministrė pirmininkė I. Šimonytė per ketvirtadienį vykusį Seimo posėdį teigė, jog, siekiant kuo mažiau sumaišties ir naujų taisyklių, buvo priimtas toks pats sprendimas, koks buvo pavasarį.

„Kadangi sprendimai yra skubūs, priėmėme tokį patį sprendimą, koks buvo priimtas, kai buvo daug mažesnis atvejų skaičius ir daug stabilesnė situacija sveikatos sistemoje bei apskritai visuomenėje.

Domėjausi, kaip yra Vakarų praktikoje, yra kelios valstybės, draudžiančios didiesiems prekybos centrams, prekiaujantiems įvairiu asortimentu, pardavinėti ne maisto ir ne higienos, o nebūtinas prekes. Didžioji dalis (valstybių – LRT.lt) tokių apribojimų netaiko, bet čia viskas priklauso nuo situacijos. Esu sakiusi viešai, jeigu matysime, kad tai yra traukos centras, turint omenyje, kad yra reikalinga sumažinti kontaktus ir žmonių laiką, praleidžiamą ne namuose, tuomet teks siūlyti apribojimus prekiauti tam tikru asortimentu ir didžiuosiuose prekybos centruose“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt