Verslas

2020.12.17 14:07

Svarbiausias metų dokumentas grįžta į Seimą – planuojamas spartesnis pensijų augimas, didesnis biudžeto deficitas

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.17 14:07

Seimas antrą kartą svarstė patobulintą 2021 m. šalies biudžeto projektą. Valstybės išlaidos didėja 1,137 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas iki 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Socialinėje srityje išlaidų karpyti neplanuojama, rasta lėšų spartesniam pensijų augimui, o vaiko pinigus numatyta didinti dešimčia eurų – jie sieks 70 eurų. Taip pat siūloma pratęsti patobulintą 200 eurų darbo paieškos išmoką – ją nuo kitų metų galėtų gauti kur kas mažiau žmonių.

Seimas ketvirtadienį antrą kartą svarstė 2021 m. šalies biudžeto projektą. Posėdžio metu pritarta, kad 2021 m. biudžetą Seimas tvirtins kitą savaitę, gruodžio 22 d.

Už tai balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė – 0.

Biudžeto svarstymo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas teiravosi, kodėl buvo mechaniškai padidintas deficitas. „Tai gali pabloginti skolinimosi rodiklius“, – teigė jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad visas lėšas reikia nurodyti biudžete, nes taip yra užtikrinamas skaidrumas.

„Kalbat apie tai, kaip buvo finansuojamas koronaviruso suvaldymas praeitos kadencijos metu, nemanau, kad galimybė Vyriausybei pasiskolinti 3 mlrd. ir išleisti juos Vyriausybės nutarimais buvo skaidrus sprendimas. Man ten tikrai labai daug išlaidų neatrodo niekaip susijusios su COVID-19 valdymu ir kyla klausimas, ar Vyriausybė turėjo mandatą taip leisti pinigus“, – pažymėjo G. Skaistė.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pažymėjo, kad naujajame biudžete yra numatyta papildomai beveik 1 mlrd. eurų, kurie yra būtini kovai su COVID-19. Parlamentaras taip pat pažymėjo nesidžiaugiantis, jog tai reikės daryti iš skolintų pinigų, tačiau, anot jo, šiuo metu nėra kitos išeities, nes pažadai dėl pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų didinimo jau buvo duoti anksčiau, todėl jų reikia laikytis.

„Nesididžiuoju tuo, kad reikės išleisti skolintus pinigus. Tai yra skolinti pinigai, deficitas auga. Nėra didelio meno pasiskolinti ir padalinti pinigus, tačiau šiandien mes neturime kitos išeities. Turime įgyvendinti ankstesnės Vyriausybės priimtus įsipareigojimus, nes juos davė ne Saulius Skvernelis, o ministras pirmininkas“, – kalbėjo jis.

Mišrios frakcijos vardu kalbėjęs parlamentaras Kęstutis Glaveckas pažymėjo, kad šiais metais buvo sustabdytas Stabilumo ir augimo pakto, kuris leido valstybėms narėms turėti didžiulius biudžeto deficitus, daug skolintis, galiojimas.

„Sustabdymas baigsis kitų metų pabaigoje. Jeigu jis nebus pratęstas, tai 2022 m. prasidės su didžiule duobe, nes pereiti nuo 7 proc. BVP biudžeto deficito iki 2–3 proc. reikalingos ypatingos priemonės, kurios padidintų mokesčius, pajamas (...) Tikiuosi, tai neįvyks“, – Seime kalbėjo jis.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pažymėjo, kad kritikuoti biudžeto projektą būtų galima, tačiau to jam neleidžia daryti dabartinė padėtis dėl COVID-19.

„Jei nebūtų COVID-19 ir jei tai būtų jūsų paruoštas biudžetas, tai kritika lietųsi laisvai. Bet paprasčiausiai to neleidžia daryti sąžinė, nes situacija yra netradicinė. Frakcija supranta, kad turime nugalėti COVID-19 ir tam turime mesti visas finansines ir kitas pastangas“, – kalbėjo jis.

Biudžeto projekte rado du skirtumus

„Valstietis“ Lukas Savickas teigė, kad dabartinės Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas labai nedaug skiriasi nuo anksčiau pateikto.

„Jeigu šiandien turėtume pratimą „Surask 10 skirtumų“, tai tikriausiai daug tų žmonių, kurie rastų 10 skirtumų, nėra. Aš pats juos radau du. Kodėl tų skirtumų tiek mažai, tai būčiau linkęs tikėtis, kad ne dėl laiko stokos, o dėl politinio tęstinumo įsipareigojimų, kurie buvo komunikuojami rinkimų metu“, – kalbėjo L. Savickas.

Kartu jis išskyrė ir du pagrindinius ankstesnio ir dabartinio biudžeto skirtumus. Pirmasis – iš biudžeto išbraukiamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, skirtos DNR plano veiksmams finansuoti.

„Tai yra arti 1 mlrd. eurų suma, kuria atitinkamai yra išbraukiamos ir ateities DNR lėšos. (...) Čia kyla rizikų, kad bus prarastos lėšos šalies ekonominiam progresui, apie kurį yra daug kalbama Vyriausybės programoje“, – kalbėjo L. Savickas.

Antras aspektas – išpūstas deficitas: „Kai mes matome deficito kelią ir anksčiau finansų ministerijos teiktus vertinimus, kada mes matome nebe 5, o 7 proc. deficitą, koduojama, kad tai yra skolos lygis, kuris pats save augins ir didės per ateinantį laikotarpį. Tuomet klausimas, ką mes darysime kitais ir dar kitais metais. Vienas kelias – turėsime įvesti ne šiaip kuklius, bet esminius mokesčius. (...) Kitas kelias – turėsime mažinti finansavimą esminėms sritims, siekdami turėti tvarią valstybės finansinę situaciją“, – pažymėjo L. Savickas.

Deficitas didės iki 7 proc. BVP

Pagal naują Vyriausybės pateiktą 2021 m. biudžeto projektą, planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus 2,1 p. p. didesnis negu pirminiais biudžetų projektais formuojamas valdžios sektoriaus deficitas.

Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų siekti 15,826 mlrd. eurų (įskaitant 3,063 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), t. y. 335,33 mln. eurų arba 2,16 proc. daugiau, nei planuota anksčiau. Pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, t. y. 132,82 mln. eurų, arba 1,17 proc. mažiau, nei prognozavo ankstesnė Vyriausybė. Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, deficitas didėja, nes Vyriausybė COVID-19 valdyti skirtas lėšas (933,5 mln. eurų) įtraukė į biudžeto projektą. To nebuvo padariusi buvusi Vyriausybė.

„Didžioji dalis išlaidų didėjimo yra COVID-19 priemonės. Kai ką buvusi Vyriausybė buvo sau būdinga maniera numačiusi skolinimosi limite. Tai reiškia neparodžiusi išlaidose, bet nusiteikusi pasinaudoti teise pasiskolinti išlaidoms, apie kurias mes dabar kalbame. Tačiau mes neturėtume daryti to, už ką patys kritikavome buvusią Vyriausybę, kad biudžetas yra neskaidrus, kad nematome, kokiems tikslams yra skiriamos išlaidos. Todėl dabar kelias yra kitas, nieko nebandoma paslėpti skolinimosi limite, o bandoma kaip įmanoma taikliau suplanuoti pačiame biudžete“, – aiškino I. Šimonytė.

Valdžios sektoriaus skola taip pat bus didesnė, nei planuota pirminiame biudžeto projekte. 2021 metais valdžios sektoriaus skola sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 p. p. didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja sprendimą didinti biudžeto deficitą ir teigia, kad tai gali lemti nevaldomą skolos augimą, o dėl to gali tekti didinti jau esamus mokesčius, sugalvoti naujų ir mažinti išlaidas.

Numatyti pinigai sparčiau didinti pensijas

Biudžete suplanuotos lėšos vaiko pinigams, senatvės, netekto darbingumo ir kitoms pensijoms, minimaliajai algai didinti. Nuo rugsėjo ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus.

Planuojama, kad vaiko pinigai augs nuo 60 iki 70 eurų, o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 111 eurų.

Biudžeto išlaidos vaiko pinigams 2021 m. sieks 564 mln. eurų (63 mln. eurų daugiau nei 2020 m.), senatvės pensijoms mokėti kitais metais žadama skirti 3 728 mln. eurų, arba 258 mln. eurų daugiau nei 2020 m.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 9,58 proc.

Biudžete planuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija kitąmet augs šiek tiek daugiau, nei planuota anksčiau, ir galėtų didėti nuo 377 iki 413 eurų (anksčiau planuota iki 404 eurų), o turintiesiems būtinąjį stažą – nuo 399 iki 440 eurų (anksčiau planuota iki 429 eurų).

Kaip ir ankstesniame biudžeto projekte, nuo 607 eurų iki 642 eurų planuojama didinti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Į rankas tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų, jeigu asmuo nekaupia antroje pensijų pakopoje.

Minimali ar mažesnė alga Lietuvoje mokama apie 130 tūkst. asmenų iš maždaug 1,27 mln. apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis.

Pačių mažiausių pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų, išskyrus šalpos pensijas, suma nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, mokamos pensijų priemokos. Šiemet šis dydis siekia 257 eurus, kitąmet – 260 eurų.

Daugiausia papildomų išlaidų – COVID-19 priemonėms

Iš COVID-19 pandemijos valdymui numatytų 934 mln. eurų daugiau nei pusė lėšų, t. y. 480 mln. eurų, papildomai ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek dar ieškantiems darbo žmonėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, jie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, iš dalies palūkanoms kompensuoti bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, jie bus reikalingi COVID-19 vakcinai, gydymo ir medicininei įrangai įsigyti, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, šie pinigai skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms ir kt. Taip pat papildomai bus skiriama lėšų socialinei pagalbai, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

DNR planas į biudžetą neįtrauktas

Naujoji Vyriausybė iš kitų metų biudžeto projekto išėmė DNR planui skirtas lėšas.

„Atsižvelgiant į projektų (finansuojamų iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų) įgyvendinimo eigą, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos naujajame biudžete mažinamos 841,4 mln. eurų, iš kurių laikinai, iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuoti Ateities ekonomikos DNR plano veiksmus, 812,8 mln. eurų sumažinami asignavimų valdytojams skirti asignavimai“, – rašoma 2021 m. biudžeto projekte.

I. Šimonytės teigimu, tai neturės įtakos viešųjų finansų deficitui, o DNR planas iš biudžeto projekto išimtas dėl galimos rizikos, kad projektai, kurių finansavimas bus vykdomas iš DNR planui numatytų lėšų, bus vykdomi į skolą, neturint jiems lėšų.

„Kadangi nauja Vyriausybė turi naują programą ir savo prioritetus, tai visa tai, kas buvo priskirta vadinamajam gaivinimo fondui biudžeto projekte, visa tai iš biudžeto pašalinta tiek iš pajamų, tiek ir išlaidų, turint mintyje, kad patvirtinus biudžetą Vyriausybės nariai ir ekspertai tikrai tarsis dėl to, kaip gaivinimo fondo lėšas panaudoti geriausiai Lietuvos labui įgyvendinant dabar pradėjusios dirbti Vyriausybės programą“, – sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo, kad jei reikės, biudžetas bus peržiūrėtas pavasarį.

Kai kurių mokesčių bus surinkta mažiau

Įstatymo projekte 2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11 252,1 mln. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, mažėja 132,8 mln. eurų.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio mažinamos 104,4 mln. eurų, įvertinus patikslintas prielaidas dėl atidėtų mokėjimų, mažesnę galutinio vartojimo išlaidų augimo 2021 metų prognozę, padidėjusią 2020 metų pridėtinės vertės mokesčio bazę ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus.

Pelno mokesčio pajamos mažinamos 46 mln. eurų dėl prognozuojamų mažesnių metinio pelno mokesčio įmokų už 2020 metus, patikslinto prognozuojamo atidėtų mokėjimų grąžinimo grafiko ir sumažėjusios 2021 metų BVP augimo prognozės.

Dėl geresnio numatomo 2020 metų akcizų surinkimo pajamos iš akcizų 2021 metais didinamos 13,3 mln. eurų.

Naujosios Vyriausybės pateiktas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2021 metais bus subalansuotas – jis turėtų siekti 2,477 mlrd. eurų, arba 7,5 proc. (172,411 mln. eurų) daugiau, nei suplanuota šiems metams.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 136,235 mln. eurų – 24,1 proc. (43,213 mln. eurų) mažiau, nei laukiama šiemet (179,448 mln. eurų).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt