Verslas

2020.12.17 13:15

Latvija ir kitos šalys pramonines prekes parduotuvėse aptveria „stop“ juosta – Lietuva kol kas eina kitu keliu

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.12.17 13:15

Nors kai kuriose valstybėse prekiauti ne maisto produktais didžiuosiuose prekybos centruose draudžiama, Lietuvoje tokie apribojimai kol kas nesvarstomi. Jeigu būtų matoma, kad didžiosios parduotuvės tapo traukos centrais, apriboti tam tikro asortimento prekybą būtų siūloma svarstyti, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto tokiu sprendimu piktinasi smulkieji verslininkai, jie teigia, jog yra diskriminuojami.

Pramoninės prekės – tik prekybos centruose

Lietuvoje negerėjant situacijai dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė nusprendė dar labiau griežtinti karantiną. Nuo trečiadienio šalyje taikomi ir stipresni suvaržymai verslui – galės veikti tik būtinųjų prekių parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas. Taip pat leidžiama prekyba internetu, prekiauti maistu turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, jog maisto prekių parduotuvėmis yra laikomos prekybos vietos, kuriose didžiausią asortimentą sudaro maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Tokios parduotuvės kaip „Senukai“ ar „Depo“, kur daugiausia pardavinėjamos statybinės prekės, tačiau galima rasti ir maisto produktų, anot ministerijos, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis. Arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu, nors tai ir neatitinka pačių valdančiųjų suformuluotos nuostatos, kad dirbti gali tik tos vietos, kurių pagrindinė veikla – maisto prekės.

Vertindami tai, jog turgavietėse galima prekiauti tik maisto produktais, o parduotuvėms ir toliau leidžiama pardavinėti pramonines prekes, smulkiojo verslo atstovai tokį naujosios Vyriausybės sprendimą kritikavo ir tvirtino, kad tai yra nesąžininga jų atžvilgiu.

Reaguodama į smulkiųjų verslininkų nusiskundimus, ministrė pirmininkė I. Šimonytė ketvirtadienį vykusio Seimo posėdžio metu teigė, jog buvo priimtas toks pats sprendimas, koks buvo pavasarį, siekiant kuo mažiau sumaišties ir naujų taisyklių.

„Kadangi sprendimai yra skubūs, priėmėme tokį patį sprendimą, koks buvo priimtas, kai buvo daug mažesnis atvejų skaičius ir daug stabilesnė situacija sveikatos sistemoje bei apskritai visuomenėje.

Domėjausi, kaip yra Vakarų praktikoje, yra kelios valstybės, draudžiančios didiesiems prekybos centrams, prekiaujantiems įvairiu asortimentu, pardavinėti ne maisto ir ne higienos, o nebūtinas prekes. Didžioji dalis (valstybių – LRT.lt) tokių apribojimų netaiko, bet čia viskas priklauso nuo situacijos. Esu sakiusi viešai, jeigu matysime, kad tai yra traukos centras, turint omenyje, kad yra reikalinga sumažinti kontaktus ir žmonių laiką, praleidžiamą ne namuose, tuomet teks siūlyti apribojimus prekiauti tam tikru asortimentu ir didžiuosiuose prekybos centruose“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Latvijoje prekyba apribota savaitgaliais

Sprendimo apriboti pramoninių prekių prekybą didžiuosiuose prekybos centruose ėmėsi ir kaimyninė Latvija – savaitgaliais ir švenčių dienomis čia prekyba pramoninėmis prekėmis neleidžiama. Savaitgaliais Latvijoje galima prekiauti maisto produktais, gyvūnų maistu, higienos priemonėmis, spauda ir viešojo transporto bilietais.

Kaip rašo Latvijos nacionalinis transliuotojas „LSM.lv“, „Rimi“ parduotuvės klientų laukia su užrašais „šių prekių neįmanoma nusipirkti“. Knygos, kojinės, indai, kosmetika ir kitos pramoninės prekės yra padengtos plėvele. Lentynos su alkoholiu ir tabako gaminiais taip pat yra atitvertos. Panašus vaizdas pastebimas „Maxima“ parduotuvėse, rašoma portale. Ant gaminių užklijuotos geltoni informacijos ženklai, o kasos sistemos pritaikytos taip, kad prekės nebūtų nuskenuojamos.

Kadangi dėl karantino Graikijoje visos ne maistu prekiaujančios parduotuvės dirbti taip pat negali, čia taip pat nuspręsta ir maisto prekių parduotuvėse uždaryti ne maisto prekių skyrius. Taip siekiama išlaikyti vienodą konkurencinę aplinką, anksčiau LRT.lt pasakojo Kretoje gyvenantis žurnalistas ir kelionių Graikijoje vadovas Audrius A. Morkūnas.

Prekyviečių ir turgaviečių asociacija: arba visiems leisti, arba visiems drausti prekiauti

Paklaustas, kaip vertina valdžios sprendimus leisti didžiuosiuose prekybos centruose prekiauti pramoninėmis prekėmis, asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius LRT.lt sakė juos vertinantis tikrai blogai. Jo teigimu, lygiai taip pat tam prieštarauja Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija bei Smulkaus ir vidutinio verslo taryba.

„Mes sakome, kad tai yra stambaus kapitalo įmonių protekcionizmas. Vyriausybė vykdo protekcionistinę politiką, tokie sprendimai diskriminuoja smulkųjį verslą. Mes manome, kad, jeigu norime pažaboti šį virusą, reikia arba absoliučiai visiems drausti, arba absoliučiai visiems leisti prekiauti. Šiuo atveju skųsimės teismams, Europos Sąjungos institucijoms, nes yra pažeisti lygios ir teisingos konkurencijos principai“, – perspėjo V. Butkevičius.

Jo manymu, didžiosiose prekybos vietose ne pirmo būtinumo prekės turėtų būti aptvertos ir jomis neleista prekiauti.

„Per pirmąjį karantiną visiems verslo subjektams buvo uždrausta prekiauti ne maisto prekėmis. Vieną savaitę didieji prekybos tinklai pažeidinėjo šį draudimą, o tada Vyriausybės surengto skubaus posėdžio metu jie buvo įteisinti, įrašant, kad parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto produktų prekyba, galima prekiauti viskuo. Šie prekybos tinklai tapo monopolininkais mažmeninėje rinkoje. Visa tai padaryta per lobistinę veiklą, tokiu būdu iškreipiama rinka ir įteisinamas monopolinis veikimas. [...]

Turgavietės yra pagrindinės prekybos tinklų konkurentės. Jeigu nori nusipirkti šlepetes, šiandien vienintelė vieta – didieji prekybos tinklai. Smulkios parduotuvės uždarytos, turgavietės uždarytos, lieka tik internetas ir didieji prekybos tinklai, o, kaip žinome, didžioji dauguma Lietuvos piliečių internetu nesinaudoja“, – tikino V. Butkevičius.

Paklaustas, kokį sprendimą siūlytų, Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas akcentuoja lygios ir teisingos konkurencijos principus. Minėtus sprendimus, anot jo, Vyriausybė priima tardamasi tik su stambiojo kapitalo įmonėmis.

„Kodėl kažkas turi būti kažkokie globotiniai ar išskirtiniai. Jeigu bandytume po 20 val. nusipirkti alkoholio, mums neparduotų. Lygiai tą patį galima padaryti ir parduotuvėse: nereikia tų lentynų, kuriose sudėti rankšluosčiai ar puodeliai, aptverti „stop“ juosta, užtektų kasose neįmušti šių prekių“, – teigė V. Butkevičius.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija: tai yra diskriminacija

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė taip pat sako Vyriausybės sprendimą leisti pramoninėmis prekėmis prekiauti tik didiesiems prekyboms tinklams vertinanti kaip prieštaraujantį Konkurencijos įstatymui bei teisingumo ir lygiateisiškumo principams.

„Šis nutarimas suteikia išskirtinę teisę vieniems verslo subjektams prekiauti visomis prekėmis, o kitiems – tik maisto produktais. Tai yra diskriminacija ir Vyriausybei nereikėjo priimti tokių teisės aktų, juolab kad tą rodo ir šiandieniai susirgimų ir mirtingumo atvejai. Visi srautai nukreipti tik į prekybos centrus, o juos buvo galima tolygiai paskirstyti po visus prekybos objektus“, – komentavo Z. Sorokienė.

Valdžios argumentus, dėl ko neatsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų nuogąstavimus, Z. Sorokienė vertina skeptiškai.

„Tokie valdžios atstovų atsakymai, kad prekybos centruose nebūtų galimybės atskirti pramoninių prekių, atrodo keistai. Tuos skyrius, kuriuose sudėtos pramoninės prekės, tiesiog galima aptverti. Ir noriu pasakyti, kad tai nėra vien prekyba šampūnais, kaip teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė, ji galbūt nėra susipažinusi su asortimentu prekybos centruose, kad yra didžiulė įvairovė pramoninių prekių“, – pažymėjo Z. Sorokienė.

Paklausta, ar sutiktų ieškoti kompromiso, pavyzdžiui, kaip Latvijoje, kur pramoninėmis prekėmis didieji prekybos centrai negali prekiauti savaitgaliais, Z. Sorokienė atsako – tiktų bet koks kompromisas, jei su smulkiaisiais verslininkais būtų apskritai kalbamasi.

„Mes buvome pasirengę eiti ir į kompromisinius sprendimus, tačiau į šio nutarimo svarstymą smulkiojo verslo atstovai nebuvo kviečiami ir jame nedalyvavo“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Tikina, kad rizikuojama ir žmonių sveikata

Negana to, jog yra iškreipiama rinka, V. Butkevičiaus teigimu, taikydami pramoninėms prekėms akcijas per pandemiją prekybininkai dar ir vilioja žmones, rizikuodami jų sveikata.

„Jie iškart daro akcijas ir vilioja senelius į prekybos tinklus nusipirkti pigesnių šlepečių, o tie žmonės ir palieka saugius namus, ir eina, kur yra didelė tikimybė užsikrėsti nuo apčiupinėtų prekių. [...] Prekybos centras yra viena iš didžiausių galimybių užsikrėsti koronavirusu, žmonės ten viską čiupinėja, atstumų nesilaiko, yra uždaros erdvės“, – sakė V. Butkevičius.

Paklaustas, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis su higienos prekėmis, kurios taip pat yra būtinos, V. Butkevičius ir vėl pakartoja – leisti prekiauti visiems arba niekam.

„Žinoma, kad žmonėms reikia tualetinio popieriaus, dantų pastos, šampūno, bet tam turėtų būti atitinkamas reguliavimas“, – pažymėjo V. Butkevičius.

Ragina neskatinti konflikto

Ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas šį sprendimą, sako, kad viskas priklauso nuo pasirinkimo.

„Yra įvairios praktikos, kur yra leidžiama visa apimtimi dirbti prekybos centrams, yra sprendimų, kur tos pramoninės prekės yra uždraudžiamos, siekiant apriboti žmonių laiką, kurį jie praleidžia prekybos centruose. Aš manau, kad į tai turėtų atsakyti virusologai, jie galėtų atsakyti, ar rizika yra. Ekonomistas atsakytų, kad toks ribojimas prisidėtų prie dar mažesnio vartojimo, kas leistų manyti, jog turėsime blogesnius rezultatus“, – komentavo ekonomistas.

Vis dėlto M. Dubnikovas ragino neeskaluoti konfrontacijos, kodėl vieni dirba, o kiti ne, esą pramoninių prekių galima nusipirkti ne tik didžiosiose, bet ir kai kuriose mažosiose maisto prekių parduotuvėse.

„Iš tiesų dirba ir mažosios maisto prekių parduotuvės, pavyzdžiui, „Aibė“ ir kitos, jos taip pat turi tam tikrą pramoninių prekių asortimentą. [...] Supraskime, kad žmonės turi poreikių nusipirkti ir drabužių, ir dantų pastos, ir tą dantų pastą parduoda tiek mažosios prekybos vietos, tiek ir didžiosios. Šioje vietoje galime sukelti bangą ir mėginti eskaluoti šią temą, tačiau baigsime tuo, kad iki sausio pabaigos nenusipirksime dantų pastos parduotuvėje, bet ar čia yra vertė, nežinau“, – pažymėjo ekonomistas.

Profesorius Saulius Čaplinskas LRT.lt teigė, jog bendra viruso suvaldymo logika – kad žmonės kuo mažiau judėtų tam tikrą laikotarpį.

„Kaip ir premjerė išreiškė viltį, kad būtų galima kuo greičiau mažinti tuos apribojimus ir, sakykime, ne pirmo būtinumo prekėms. Tai yra pagrindinė logika. Paskui, jeigu eitume į įvairias išlygas, savaime aišku, kad galime rasti visokių argumentų, logiškumų ar nelogiškumų, dėl ko, mano supratimu, yra sprendimas, kad kuo mažiau kiltų dvejonių žmonėms eiti ar neiti į tam tikrą vietą.

Virusas plinta ne dėl to, kad žmogus eina ar į lauko prekybvietę, ar į prekybos centrą ar mažą parduotuvę, o dėl to, kad ten gali būti virusas ir reikia laikytis saugumo reikalavimų. Pagrindinis reikalavimas – atstumas, bet paskui prasideda visokie „bet“. Jeigu medicininė kaukė yra naudojama taisyklingai, ženkliai sumažinama tikimybė užsikrėsti, bet mes, deja, suprantame, kaip žmonėms kartais neišeina taisyklingai jų naudoti“, – komentavo profesorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt