Verslas

2020.12.16 16:39

Prezidentūra įvertino naująjį valstybės biudžetą: priartėjo prie gerovės valstybės, bet augančios skolos reikės nepamiršti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.12.16 16:39

Nors valstybės biudžeto deficitas, pateikus naująjį biudžeto projektą, ir padidėjo, atsižvelgiant į esamą situaciją, tai yra priimtina, trečiadienį tvirtino prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Vis dėlto žurnalistams jis ne kartą pabrėžė, kad augančios skolos privalu nepamiršti, o COVID-19 suvaldyti skirtos priemonės turės pasibaigti, kai tik pasibaigs pati pandemija.

„Šiandieną Vyriausybės patvirtintas valstybės ir kitų socialinių fondų biudžetas atliepia tam tikrus pokyčius, apie kuriuos prezidentas kalbėjo dar spalio mėnesį. Patikslintame biudžete padidintos išlaidos socialinei apsaugai ir tai yra gerai, kadangi pandemijos įkarštyje, pandemijos fone turime spręsti ir ilgalaikes socialines problemas“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Jo vertinimu, biudžete pirmuoju prioritetu tampa investicijos į žmogų, o ne infrastruktūrą: „Prezidento nuomone, tai yra teisingas požiūris būtent šiame pandemijos fone.“

Anot S. Krėpštos, verta pastebėti ir tai, kad didėja šio biudžeto deficitas ir kitąmet jis sieks 7 proc.

„Aišku, didėjanti skola turi būti valdoma ir ilgainiui per keletą metų ateityje turi būti grįžta prie subalansuotų finansų, tačiau toks biudžeto deficitas šiame kontekste, su kuriuo susiduria valstybė, yra pateisinamas, nes visų pirma tos lėšos, skolintos lėšos, naudojamos būtent žmonių pajamoms apsaugoti, kad kitais metais ekonomika galėtų greičiau atsistoti ant kojų ir mes galėtume mažinti skolą“, – sakė S. Krėpšta.

Jis pridūrė, kad žvelgiant į ilgesnę perspektyvą turi būti suplanuotas valstybės skolos mažinimo planas, nes, atlaikius krizę, tai leistų kaupti rezervą.

„Deja, vienokio ar kitokio pobūdžio krizės – ar finansinės, ar pandeminės – pasikartoja kas 10 metų, todėl fiskalinių popierių sukaupimas iš anksto, jų kaupimas kiekvienais metais yra labai svarbus dalykas“, – tvirtino S. Krėpšta.

Paklaustas, ar patikslintas biudžetas priartėjo prie gerovės valstybės įgyvendinimo, prezidento patarėjas sutiko, kad patikslintame biudžeto projekte numatyta daugiau lėšų socialinei apsaugai.

„Pavyzdžiui, papildomam pensijų indeksavimui praeitame biudžete praėjusios Vyriausybės, nebuvo numatytos lėšos. Šiuo metu tie papildomi 700 mln. eurų yra numatyti. Tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija, kadangi matome ilgalaikę sisteminę šalies problemą – pensininkų skurdas siekia beveik 35 proc. Jį galima tik nuosekliai, kiekvienais metais investuojant į pensijų indeksavimą“, – sakė S. Krėpšta.

Jo vertinimu, tai yra pozityvus dalykas. „Be abejo, kitas svarbus aspektas, kad skola auga ir deficitas yra 7 proc. Gerovės biudžetas jokiu būdu nereiškia deficitinis biudžetas. Problema yra ta, kad mūsų, Lietuvos, biudžetas yra gana mažas ir šia kryptimi reikės dirbti nuosekliai“, – pridūrė S. Krėpšta.

Paklaustas apie biudžete numatytą minimalios mėnesinės algos (MMA) augimą, S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad toks didinimas buvo aptartas ir Trišalėje taryboje, dėl jo buvo sutarta anksčiau ir jis yra subalansuotas.

„Jis siejasi ir nėra per daug atitolęs nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris prognozuojamas kitiems metams. Be abejo, augant darbo užmokesčiui labai svarbu, kad MMA tikrai neaugtų lėčiau, nes tada susidurtume su didėjančia pajamų nelygybe“, – komentavo S. Krėpšta.

Jis pridūrė, kad prezidentas turi aiškų požiūrį, jog pajamų nelygybė Lietuvoje turėtų dar labiau mažėti.

Paklaustas apie darbo paieškos išmoką, kuri anksčiau buvo kritikuota ir pačios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, tačiau kuri ir toliau bus tęsiama kitąmet, S. Krepšta pabrėžė, kad tai yra vienas iš instrumentų, kuris užtikrina pagalbą tiems asmenims, kurie netekę darbo.

„Svarbu, kad, žvelgiant į kitu metus, visos tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su COVID-19 pandemija, labai svarbu, kad jos turėtų tam tikro laikinumo sąlygą. Taip, kitais metais 7 proc. biudžeto deficitas yra pateisinamas, tačiau žvelgiant į dar kitus metus ar dar keletą metų į priekį labai svarbu tas vienkartines išlaidas, kurios susietos su COVID-19, jų vėliau atsisakyti ir grįžti prie labiau subalansuotų finansų“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Jis taip pat palaikė subsidijų mokėjimo planą ir pabrėžė, kad tai – labai svarbi priemonė, kuri padeda užtikrinti pajamas tiems žmonėms, kurie negali tęsti darbo.

Didės išlaidos: nebuvo numatyta pagalba verslui

LRT.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybė pateikė naują šalies biudžeto projektą, kuriame planuojamas didesnis biudžeto deficitas ir valstybės skola. Taip pat siūloma 1137,3 mln. eurų padidinti asignavimus. Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Naujasis projektas numato, kad 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus 2,1 procentinio punkto didesnis negu pirminiais biudžetų projektais formuojamas valdžios sektoriaus deficitas.

Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų būti 15,826 mlrd. eurų (įskaitant 3,063 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas). Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Valdžios sektoriaus skola taip pat bus didesnė, nei planuota pirminiame biudžeto projekte. 2021 metais valdžios sektoriaus skola sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 procentinio punkto didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebėjo, kad biudžeto pajamos 2021 m. bus apie 600 mln. eurų mažesnės, o išlaidos – 1,2 mlrd. eurų didesnės nei ankstesniame biudžeto projekte.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad buvusi Vyriausybė į biudžeto projektą nebuvo įtraukusi pagalbos verslui priemonių ir bandė jas paslėpti po skolinimosi eilute.

„Svarbus momentas, kad biudžeto projekte nebuvo išlaidų COVID-19 situacijai valdyti. (...) Dalis deficito didėja dėl kovai su COVID-19 skirtų priemonių“, – aiškino ji.

Kitų metų biudžete planuojamos ir mažesnės biudžeto įplaukos.

Iš viso valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, mažėja 132,8 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.