Verslas

2020.12.15 15:08

Sprendimas dėl minimalios algos nebesikeis: mažiausiai uždirbantieji į rankas kitąmet gaus apie 20 eurų daugiau

atnaujinta 15.20
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.12.15 15:08

Trišalė taryba antradienį turėjo dar kartą aptarti minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo galimybes, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrei atkreipus dėmesį, kad rodikliai nuosmukio nerodo ir biudžete numatytas MMA didinimas, buvo nutarta apsikeisti pozicijomis. Rekomendacijų Vyriausybei dėl MMA pakeitimų Trišalė taryba neteiks.

LRT.lt primena, kad Vyriausybė jau anskčiau buvo pritarusi MMA didinimui iki 642 eurų popieriuje, tačiau buvo suteikta išlyga – gavus Finansų ministerijos prognozes, rodančias, kad ekonominė padėtis gali blogėti, Trišalė taryba galėjo teikti rekomendaciją Vyriausybei sprendimą dėl MMA peržiūrėti dar kartą.

Trišalės tarybos posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, paklausta apie galimą MMA didinimą, pabrėžė galinti pasidalinti tik savo nuomone, tačiau teigė besilaikanti pozicijos, kad derėtų laikytis ankstesnio susitarimo – MMA didinti iki 642 eurų.

„Galiu pasakyti tik savo nuomonę. (...) Man atrodo, kad tie sutarimai ar susitarimai, kurie buvo rasti, žinau, kad turite skirtingas nuomones, bet vis dėlto būtų labai gerai, jeigu galėtume tų susitarimų ir laikytis“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu nėra rodiklių, kurie nurodytų, kad derėtų MMA didinimą atidėti ar imtis kitokių veiksmų.

„Jeigu klaustumėte mano asmeninės nuomonės, ji būtų, kad tai, dėl ko ilgai tartasi, nesant ekonominių parodymų, ypač iškraipančių galimybes įgyvendinti tokį susitarimą, (...) būčiau toje pusėje, kad reikėtų laikytis to susitarimo“, – sakė M. Navickienė.

Po ministrės pasisakymo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė siūlė klausimo nesvarstyti. Ji argumentavo, kad numatytas MMA didinimas jau yra įtrauktas į valstybės biudžetą, todėl diskusijos taryboje neturės lemiamos įtakos.

Su tokia pozicija nesutiko darbdaviai, todėl klausimas darbotvarkėje buvo paliktas.

Aptariant klausimas Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius tvirtino, kad darbdaviai pasilieka prie anksčiau taryboje išsakytos nuomonės.

„Dabar MMA didinti yra per anksti. Iš tikrųjų yra ne ta situacija. Juo labiau atsižvelgiant į tai, koks yra pandemijos protrūkis. (...) Tie rezultatai, skaičiavimai šiandien yra tokie, bet jie gali žiauriai pasikeisti po kelių dienų. Jau nekalbu apie tai, kad Europoje kalbama apie trečiąją COVID-19 bangą. Atsižvelgdami dar į Lietuvos banko valdybos pirmininko nuomonę, Vitas Vasiliauskas siūlo atidėti šį svarstymą, tai mes siūlome šį klausimą atidėti iki bent kitų metų pirmojo ketvirčio, jeigu pandemija bus suvaldyta“, – kalbėjo R. Sartatavičius

Savo poziciją išsakydama I. Ruginienė taip pat tvirtino, kad profesinės sąjungos lieka prie ankstesnės nuomonės.

„Mes taip pat pasieliekame prie savo nuomonės. (...) Nesuprantame, kodėl reikia šiandien svarstyti šį klausimą, nes išlyga buvo tik jeigu išpildomos sąlygos, pažymėtos žvaigždute. (...) Šios sąlygos nėra išpildytos, todėl svarstymui galimybės nėra“, – sakė I. Ruginienė.

Jos vertinimu, galimybė apie tai diskutuoti būtų tik tuo atveju, jeigu būtų kalbama apie MMA didėjimą, remiantis Trišalėje taryboje numatyta formule.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ragino darbdavius „dalintis su darbuotojais“ iš paramos gaunamais pinigais.

„Ateina pinigai iš ES, iš Europos fondų mūsų ekonomikos atgaivinimo planui. Dabar esame kitokioje situacijoje, nei buvo 2009 m. Ekonomikos gaivinimui lėšos skiriamos ir labai didelės, tai mes norime, kad, jūs, darbdaviai, atsižvelgtumėte ir į tai, kad, jeigu jūs gaunate paramą iš valstybės savo verslams gaivinti, vystyti, tai reikia šiais pinigais dalintis su darbuotojais, o ne taip, kad viskas tik ateina jums, o darbuotojai nieko negauna iš paramos, kurią ES siunčia mums“, – sakė K. Krupavičienė.

Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas paprieštaravo tokiam raginimui ir atkreipė dėmesį, kad parama kaip tik ir yra skiriama darbuotojams.

„Dabar pinigus gauname ne gaivinimui, o tam, kad viskas nenumirtų. Tai du skirtingi dalykai. Dar kas labai svarbu – verslas pinigų nėra gavęs. Tie pinigai skirti darbuotojams. Nereikia sakyti, kad verslas gavo iš kažkokių fondų pinigus ir jis turėtų pasidalinti su darbuotojais. Apie ką jūs kalbate?“ – komentavo D. Arlauskas.

Jis taip pat akcentavo, kad darbo užmokestis didėja viešajame sektoriuje, tačiau, remiantis darbo užmokesčio augimo rezultatais, norima paraginti atlyginimus didinti ir privačiame sektoriuje.

„Jeigu atidžiai ir sąžiningai pasižiūrėsite, tai mes matome kritimą. Čia yra tokia paradoksali situacija – paimame dvi sritis, t. y. privatų sektorių ir viešą sektorių, ir bendrai išeina lyg atlyginimas didėja, o atlyginimus didinti turi privatus sektorius. Sakyčiau, tai ne visai sąžininga“, – kalbėjo D. Arlauskas.

V. Vasiliauskas siūlė MMA didinimą atidėti

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas antradienį teigė manantis, kad kol kas vertėtų susilaikyti ir nedidinti MMA. Tokią poziciją jis argumentavo neužtikrinta padėtimi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

V. Vasiliauskas pažymėjo, kad tai yra jo asmeninė nuomonė. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, MMA galėtų didėti pagal numatytą formulę.

Banko vadovas taip pat pridūrė, kad dėl to turės apsispręsti socialiniai partneriai.

„Socialiniai partneriai turi iš tikrųjų apsispręsti, čia nuomonės banke yra išsiskyrusios. Mūsų ekonomistai nematytų problemos judėti pagal tą formulę, kuria MMA yra didinama, paskutinius, man atrodo, dvejus metus. Mūsų tikslas yra pateikti skaičius. Aš asmeniškai galvoju, kad reikėtų luktelėti, bet vėlgi, čia yra prerogatyva socialinių partnerių, visų pirma Trišalės tarybos“, – spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

LRT.lt primena, kad šiemet MMA kėlimas sukėlė daug diskusijų. Paprastai dėl MMA dydžio Trišalė taryba sprendimą priima iki birželio 15 d., tačiau dėl pandemijos ir neapibrėžtos ekonominės situacijos sprendimą buvo nutarta atidėti.

Vėliau nuomonės dėl konkretaus dydžio išsiskyrė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lietuvos banko skaičiavimais, siūlė MMA didinti 35 eurais iki 307 eurų. Savo ruožtu darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos ragino MMA didinti dar daugiau – 56 eurais – iki 663 eurų.

Nors skaičiavimams buvo naudojama ta pati formulė, profesinės sąjungos skaičiavimuose naudojo darbo užmokestį su priedais, todėl suma išėjo didesnė.

Darbdaviai vis dėlto ragino sprendimą dėl MMA nukelti po Seimo rinkimų, kad klausimas nebūtų politizuotas, arba netgi į kitus metus, kai ekonominė ir pandeminė situacija bus aiškesnė.

Per galutinį posėdį Trišalė taryba fiksavo nuomonių išsiskyrimą, o Vyriausybei ministerija pateikė savo siūlymą – MMA didinti iki 642 eurų. Tokiam sprendimui Vyriausybėje buvo pritarta, argumentuojant tuo, kad be tikslaus MMA dydžio negalima planuoti kitų metų biudžeto.

Tačiau, atsižvelgiant į darbdavių nuogąstavimus, buvo palikta išimtis – gruodžio mėnesį Trišalė taryba galėjo kreiptis į Vyriausybę su rekomendacija MMA nedidinti, jeigu Finansų ministerijos pateiktos prognozės ir įžvalgos rodytų, kad ekonominė padėtis to daryti neleidžia.

Vyriausybė buvo nutarusi, kad tai padaryti reikėtų iki gruodžio 11 d. Trišalė taryba atitinkamai turėjo rinktis gruodžio 7 d., tačiau ministerijai nespėjus parengti atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus, posėdis buvo nukeltas į gruodžio 15 d.

Remiantis Trišalės tarybos sutarimu, MMA neturėtų būti mažesnė kaip 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), bet taip pat turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt