Verslas

2020.12.11 05:30

Atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų ar palikti – Lietuvos bankas paaiškina, kaip tokiu atveju būtų apvalinamos kainos

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2020.12.11 05:30

Europos Komisijos (EK) siūlymą atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų, o grynaisiais mokėtinas sumas suapvalinti iki 5 vieni ekspertai sveikina, o kiti jame įžvelgia riziką. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės manymu, dažniausiai sumos, tikėtina, būtų apvalinamos į didesnę pusę, o nuostolius daugiausia turėtų dengti pirkėjai.

Mokėtinas sumas apvalintų

Kaip nurodo Lietuvos bankas, EK, remdamasi konsultacijų metu gautomis ES piliečių ir organizacijų nuomonėmis, 2021 metų pabaigoje numato atlikti 1 ir 2 euro centų monetų išleidimo poveikio vertinimą. Vertinant bus tiriama, ar euro zonoje reikalinga įvesti bendras taisykles, pagal kurias atsiskaitant grynaisiais mokėtina suma būtų suapvalinama iki artimiausių 5 centų.

Anot Lietuvos banko atstovės Editos Lisinskaitės, kol kas 1 ir 2 euro centų monetų nėra atsisakiusi nė viena euro zonos valstybė: šiomis monetomis galima atsiskaityti, tačiau jomis neduodama grąžos.

„1 ir 2 euro centų monetos visoje euro zonoje yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė. Tačiau 5 euro zonos šalys – Airija, Belgija, Suomija, Nyderlandai, Italija – taiko apvalinimo taisyklę. Šiose šalyse galutinė pirkimo (prekių krepšelio) suma apvalinama iki artimiausių 5 euro centų“, – komentuoja Lietuvos banko atstovė E. Lisinskaitė.

EK yra paskelbusi apie viešą nuomonių rinkimą iki kitų metų sausio 11 dienos dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo atsiskaitant grynaisiais.

„EK, remdamasi konsultacijų metu gautomis ES piliečių ir suinteresuotų organizacijų nuomonėmis, 2021 metų pabaigoje numato atlikti 1 ir 2 euro centų monetų išleidimo poveikio vertinimą. Vertinimo metu bus tiriama, ar euro zonoje reikalinga įvesti bendras taisykles, pagal kurias atsiskaitant grynaisiais pinigais mokėtina suma būtų suapvalinama iki artimiausių 5 centų“, – komentuoja E. Lisinskaitė.

Taigi, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, Lietuvos banko atstovė atkreipia dėmesį, kad būtų apvalinama ne kiekvienos prekės kaina, o galutinė pirkimo suma.

„Tai nereiškia, kad prekybininkai turės keisti kiekvienos prekės kainą. Siūloma apvalinti galutinę pirkimo sumą į didesnę arba į mažesnę pusę, todėl vieną kartą pirkėjas, atsiskaitydamas grynaisiais, sumokės 1–2 euro centais mažiau, kitą kartą – 1–2 euro centais daugiau. Todėl tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu šie skirtumai išsilygintų ir vartotojas nenukentėtų“, – pažymi E. Lisinskaitė.

Siūlo naikinti pamažu arba visai išimti iš apyvartos

EK siūlo dvi galimybes.

Pirmoji – nustatyti vienodas apvalinimo taisykles visose euro zonos valstybėse. Apvalinimo taisyklėse būtų numatyta, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė suma suapvalinama ją mažinant arba didinant iki artimiausių penkių euro centų.

Pavyzdžiui, jei galutinė pirkinių krepšelio suma yra 3,58 Eur arba 3,62 Eur, atsiskaitant grynaisiais pinigais, reikėtų mokėti 3,60 Eur, o kai galutinė suma yra 3,63 Eur arba 3,67 Eur, grynaisiais pinigais turėtų būti sumokėta 3,65 Eur.

„Taikant tokį apvalinimo būdą, atsiskaitant grynaisiais pinigais, būtų prarandami arba papildomai gaunami ne daugiau kaip du euro centai“, – pažymi Lietuvos banko atstovė.

Antroji galimybė – įvesti vienodas apvalinimo taisykles, atsiskaitant grynaisiais pinigais, ir kartu nutraukti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą, t. y. sustabdyti jų gamybą bei leidimą į apyvartą ir panaikinti teisėtos mokėjimo priemonės statusą (nepriimti šių monetų atsiskaitymams), tačiau palikti galimybę jas iškeisti nacionalinių centrinių bankų kasose.

Anot E. Lisinskaitės, abiem variantams įgyvendinti būtų įvedama galutinės pirkimo sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimo iki artimiausių penkių euro centų taisyklė. Lietuvos bankas, anot atstovės, dalyvaudamas EK viešose konsultacijose, išreiškė pritarimą laipsniškam monetų išėmimui iš apyvartos.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, sprendimo atsisakyti 1 ir 2 euro centų buvo imtasi dėl to, esą šių monetų perkamoji galia jau per menka, be to, apsunkina atsiskaitymą.

„EK net nebeklausia, ar sutinkama, kad būtų panaikinti šie centai, klausia, kaip jūs norėtumėte, kad jie būtų panaikinti.

Manoma, kad jos (1 ir 2 euro centų monetos – LRT.lt) galėtų būti išimtos iš apyvartos, o kainos pakeistos, nes 1 ir 2 euro centų suma kainoje yra retas dalykas, todėl tai reikėtų naikinti“, – pažymi D. Čibirienė.

Perspėja, kad atsilieptų gyventojų kišenei

Paklausta, ar toks apvalinimas būtų taikomas kiekvienos prekės kainai, ar jau jas susumavus prie kasos, D. Čibirienė tvirtina, kad sunku spręsti, kaip šiuo atveju elgtųsi prekybininkai.

„Čia galimi du variantai: pakeičiu visų prekių kainą, kad jos baigtųsi ne mažesne suma nei 5 euro centais. [...] Jeigu kainos nekeičiamos, apvalinama viso pirkinių krepšelio suma. Yra du variantai ir mes nežinome, kaip prekybininkai elgsis. [...] Vis dėlto pagal tai, kokia yra verslo logika ir kaip juda pinigai, manau, daugiausia dengti nuostolius turės pirkėjai. Nebus taip, kad pirkėjai išloš visais atvejais“, – tikina D. Čibirienė.

Vertindama tokio siūlymo galimybes Lietuvoje, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė sako, kad mūsų šalis nėra taip stipriai išsivysčiusi kaip kitos, todėl minėti pokyčiai gali atsiliepti gana skausmingai.

„Mes vis dar turime prekių, kurios kainuoja 3 ar 2 euro centus. Pavyzdžiui, mokykloje vaikams parduodamų saldainių kaina siekia 2 euro centus. Suapvalinus jo kaina būtų 0 euro centų, o už 0 niekas neparduos, todėl to saldainio kaina siektų 5 euro centus.

Anksčiau už 5 euro centus buvo galima nusipirkti 2 saldainius, o dabar valgykla turės spręsti, ar pardavinėti tik po du, ar po vieną saldainį. Toks apvalinimas kartais lemia vartojimo skatinimą – tu nebegali nusipirkti vieno, turi pirkti kelis vienetus“, – kaip pavyzdį pateikia D. Čibirienė.

Lietuvos banko atstovės E. Lisinskaitės tvirtinimu, atsižvelgiant į statistiką, 1 ir 2 euro centų monetų naudojimas nėra efektyvus, jų gamyba ir administravimas kainuoja brangiai valstybei, verslui, visuomenei ir daro neigiamą įtaką aplinkai, o ir apskritai kelia nepatogumų gyventojams.

„Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonos šalyse, padėtis su 1 ir 2 euro centų monetomis yra panaši: mažųjų nominalų monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą, tačiau retai naudoja atlikdami mokėjimus. [...] Vietoj negrįžusių į apyvartą monetų tenka kaldinti naujų, o tai reiškia papildomas išlaidas valstybei“, – komentuoja E. Lisinskaitė.

Paklausta, ar valstybėse, kurios jau taiko šią praktiką, buvo identifikuotas kainų augimas, D. Čibirienė teigia, kad EK tokios informacijos neskelbia, tačiau, anot jos, šiuo atveju nebūtų tikslinga vadovautis labiau išsivysčiusių šalių patirtimi.

„Airijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje pragyvenimo lygis yra stipriai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl negalime jų liniuote matuotis, jei pas juos niekas nepasikeitė, pavyzdžiui, bandelė kainuoja eurą, kaip ir anksčiau“, – pažymi D. Čibirienė.

Aiškindama, kaip tai atsilieptų žmonių atlyginimams, D. Čibirienė pažymi, kad jeigu atlyginimas išmokamas per kasą ir žmogus uždirba 2 centus po kablelio, jis jų negaus, o jeigu gauna per banką, 2 centai bus pervesti.

„Jeigu žmogui apskaičiuotas 1 000,06 euro atlyginimas, mokant grynaisiais jis gaus 5 centus, per banką – 6. Jeigu po kablelio apskaičiuoti 8 centai, per banką jis gaus daugiau. Alga yra kintamas dalykas. Jeigu žmogus dirbo mažiau dienų, į skaičiavimą įtraukiamos proporcijos – skaičiai nėra tokie apvalūs“, – komentuoja D. Čibirienė.

Palaiko idėją atsisakyti ir kitų centų monetų

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Linas Čekanavičius laikosi kitokios nuomonės. Jo manymu, 1 ir 2 euro centų monetų atsisakyti galima.

„Jeigu pradžioje būtų atsisakoma 1, 2, 10, 20 euro centų, o paliekama 50 centų moneta, tikrai nebūtų problemos. [...] Ir 1, ir 2, ir, sakyčiau, 10 centų monetų galima atsisakyti dabar, 20 – galbūt po metų ar dvejų, pažiūrėjus, kaip visa tai atrodys, o po kažkiek laiko ir 50 centų monetos“, – komentuoja profesorius.

Kaip pavyzdį L. Čekanavičius pateikia Švediją, kur smulkiųjų monetų taip pat atsisakyta.

„Buvo atsisakyta 1, 2, 10 (švedų smulkiųjų monetų – LRT.lt), man atrodo, kad 50 moneta buvo palikta, bet po to irgi išnyko. [...] Kainos suapvalinamos iki kronos ir tuo baigiasi. Jeigu prekė kainuoja 6,90 kronos, tu žinai, jog ji kainuos 7, jeigu pirksi tokių pat 10, jos kainuos 69 kronas ir jau tada atskaičiuos. Toks apvalinimo principas, manau, yra logiškas“, – komentuoja profesorius.

Tikimybė, kad prekių kainos galėtų ūgtelėti vienu ar puse procento, anot L. Čekanavičiaus, išliktų, tačiau patogumų, kurių atsirastų atsisakius minėtų centų, jo manymu, vartotojams būtų kur kas daugiau.

„Bendras apvalinimas galbūt būtų šiek tiek į viršutinę pusę, žinant tokį rinkodaros triuką, kai nustatoma, pavyzdžiui, 3,95 euro kaina, tai, žinoma, greičiausiai bus suapvalinta iki 4. [...] Vis dėlto visi šie dalykai, man atrodo, atsvers tuos nepatogumus jei ne su kaupu, tai bent didele dalimi“, – teigia L. Čekanavičius.

„1 ir 2 centų monetomis paprastai nebėra atsiskaitoma net ir turguje. Ir turgaus pardavėjas, ir pats pirkėjas paprastai suapvalina sumą, kai jam ką nors pasveria“, – sako profesorius.

Mano, kad dažniau bus apvalinama į didesnę pusę

Vis dėlto D. Čibirienė įvardija ir iššūkius, susijusius su komunalinių paslaugų apmokėjimu, kai mokama grynaisiais pinigais ir bankas turi mokėjimą išskaidyti keliems tiekėjams. Pašnekovės manymu, šiuo atveju perskaičiavimo našta kristų ant vartotojų pečių.

„Priimant grynuosius bus suapvalinta 0,02 euro, bet pavedime turės būti tikslūs skaičiai. Iš kieno kišenės jie bus mokami? Atsakymas aiškus – iš gyventojų. [...] Dabar mokėdamas vartotojas nurodo, kad suma būtų išdalyta keliems komunalinių paslaugų tiekėjams – už elektrą, dujas, vandenį. Bankas, priimdamas pinigus, juos apvalins, tad kas prisiims apvalinimo nuostolius? Bankas tikrai nenorės to daryti.

Tai suponuoja, kad neužteks vien apvalinimo taisyklės – dar reikės nuspręsti, kuriais atvejais apvalinama iš gyventojų kišenės. Manyčiau, gali būti taip, kad tam tikrais atvejais apvalinimas visada bus į didesnę pusę. [...] Nors skaičiuojama, kad sumos būtų nedidelės, Lietuvos atveju, kai gyventojai skaičiuoja centus, jiems tai gali būti reikšminga suma“, – tvirtina D. Čibirienė.

Taigi, D. Čibirienė ragina tokio kelio nesirinkti, esą tai sukeltų nemažai sunkumų, o ir dabar, anot jos, gyventojai turi pasirinkimo laisvę, ar naudotis 1 ir 2 euro centų monetomis, ar ne.

„Kam tai nėra reikšminga, grąžą palieka kasoje. Tas apvalinimas iš esmės jau dabar vyksta, bet žmogus nėra įpareigotas. Gyventojai ir verslas renkasi, kokias kainas nustatyti, ar jiems tie centai reikalingi, ar ne, nes centų turėjimas ir atsiskaitymas prailgina atsiskaitymo procesą“, – pažymi D. Čibirienė.

Gali tekti perkainoti prekes?

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės tvirtinimu, minėti pokyčiai apsunkintų ne tik atsiskaitymą pirkėjams, bet ir darbą kasininkams.

„Kad ir kaip būtų, ne visi gali tai suprasti, imti skirtingai interpretuoti, pradėti interpretuoti kiekvienos prekės kainą, o ne galutinę mokėtiną sumą. Gali būti daug įvairių situacijų, kai iš supratimo ar nesupratimo sukčiaujama, ginčų, kai žmogus manys, kad jį mėgino apvogti. Dėl to reikės galvoti apie kasos aparatų perprogramavimą, o tai nėra paprasta. Jeigu tai nebus išspręsta per kasos aparatą, tada reikės visas prekes perkainoti“, – atkreipia dėmesį D. Čibirienė.

Toks sprendimas, anot D. Čibirienės, gana neigiamai atsilieptų ir prekybai, ypač mažmeninei.

„Kai parduodama daug vienetų, iš tų centų susidaro didelės sumos ir įmonės valdymo apskaitoje naudoja ne tik 2, o 4, 5 ir dar daugiau skaičių po kablelio, nes tai išvirsta į didelius skaičius, todėl šis apvalinimas daug kam taps iššūkiu. Apskaitos programose netgi gali atsirasti piktnaudžiavimo, pinigų praradimo galimybė. Žinoma, reikės sugalvoti procedūras, kad dėl apvalinimo tie pinigai neiškeliautų iš verslo kišenės į kieno nors asmeninę kišenę“, – teigia D. Čibirienė.

Įvardyti verslo sritis, kurioms šie pokyčiai sukeltų rūpesčių, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, būtų sudėtinga.

„Nelabai įsivaizduoju, kas galėtų būti prieš. Manau, tai labiau susiję su psichologiniais dalykais“, – sako A. Romanovskis.

LVK prezidento tikinimu, siūlymą atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų verslas vertintų gana teigiamai.

„Tai yra dalykų, susijusių su grynaisiais pinigais, paprastinimas. Daugiau monetų reiškia didesnius inkasacijos, skaičiavimo klausimus, tarkime, prekyboje. Žinau, kad danai smulkesnės kaip 25 centų monetos neturi. Žinoma, tie 1 ir 2 centai ateina iš tų laikų, kai už vieną kapeiką galėjai nusipirkti kilogramą sviesto. Manau, sprendimas būtų logiškas ir laiku“, – komentuoja A. Romanovskis.

Nuomonės išsiskiria

Apibendrindama D. Čibirienė sako siūlymą atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų vertinanti skeptiškai, esą tai keltų per daug iššūkių tiek verslui, tiek gyventojams.

Tuo metu profesorius L. Čekanavičius sako manantis, kad ryškaus poveikio gyventojų kasdienybei minėti pokyčiai neturėtų.

„Reikėtų žmonių klausti, ar tai reikšmingai atsilieps jų pragyvenimo lygiui, ar paveiks kišenę, jei kai kurios kainos bus apvalintos į viršutinę ar apatinę pusę ir tų, kurios suapvalintos į viršutinę, būtų šiek tiek daugiau. Ar tikrai nepirktume prekės, kuri kainuotų ne 3,99 euro, o 4? Įdomu, kiek žmonių atsakytų „taip“. [...] Reikia būti šykštuoliu, kad dėl vieno cento atsisakytum kavos puodelio ar bandelės“, – kalba profesorius.