Verslas

2020.12.10 05:30

Paskirtoji finansų ministrė Skaistė: pensijos tikrai augs, tačiau rasti lėšų vaiko pinigams didinti ateityje bus sunku

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.12.10 05:30

Šalies finansų vairą perimanti Gintarė Skaistė žada siekti teisingesnės mokesčių politikos ir kitokio požiūrio į šalies finansų valdymą. Fiskalinė politika, jos nuomone, turi būti skirta socialinės politikos priemonėms įgyvendinti. Paskirtoji finansų ministrė taip pat pažymi, kad augančioms pensijoms pinigų biudžete bus rasta, tačiau abejoja, ar tokios pačios sėkmės sulauks vaiko pinigų priemonė. „Jie ir taip sudaro didelę dalį biudžeto išlaidų“, – sako ji.

Sulaukusi prezidento pasitikėjimo konservatorė G. Skaistė artimiausiu metu stos prie vienos svarbiausių – Finansų ministerijos vairo.

Atrodo, kad šturvalą socialinių mokslų daktarei reikės laikyti itin tvirtai. Planuotas 5 proc. biudžeto deficitas augs. Teks sukti galvą ir kokias priemones taikyti ant bankroto ribos atsidūrusiems verslams, didėjančiam bedarbių skaičiui, kuris jau pasiekė 273 tūkstančius.

Interviu LRT.lt politikė atskleidė, kaip reagavo į pasiūlymą vadovauti ministerijai, ir įvardijo svarbiausius ketverių metų darbus. Ji teigė kol kas neplanuojanti svarstyti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau pažymėjo, kad taršos mokestis į politinę darbotvarkę gali būti įtrauktas jau kitąmet.

– Premjerė Ingrida Šimonytė, antradienį Seime paklausta, ar nebijo tapti nepopuliari dėl savo darbų, teigė bijanti. O jums ar nėra baimės perimant Finansų ministerijos vadžias?

– Sakyčiau, kad ne baisu, o neramu. Yra daug rizikų tiek pasauliniame, tiek Lietuvos kontekste. Tai sukelia labai daug neapibrėžtumo, todėl negaliu teigti, kad tvirtai žinau, kas bus ateityje. Taip tikrai nėra. Neapibrėžtumo labai daug, todėl neramu, kaip seksis įgyvendinti visus įsipareigojimus.

– Gal galėtumėte šiek tiek plačiau papasakoti, kaip vyko jūsų atranka į finansų ministro postą? Ar apie tai esate su I. Šimonyte kalbėjusi dar iki rinkimų?

– Pasiūlymą tapti finansų ministre man pateikė partijos iškelta kandidatė į premjero poziciją. Atsakydama į antrą klausimą, turiu pasakyti, kad siūlymo eiti šias pareigas sulaukiau dar gerokai iki rinkimų, kai buvo idėja formuoti šešėlinį kabinetą. Tačiau vėliau buvo apsispręsta, kad šešėlinio kabineto neformuojame.

– Kokia buvo jūsų reakcija?

– Turėjau pagalvoti. Išsilavinimas kaip ir leidžia turėti aiškų vaizdą šioje srityje, tačiau visą laiką save vertinau savikritiškai. Buvo objektyvių pamąstymų, ar viską gerai išmanau, kaip turėčiau. Iš kitos pusės, galvojau, kad komanda, kurią suformuosiu, padės įsivažiuoti į darbus ir pagelbės srityse, kuriose konkrečių žinių yra mažiau.

– Geros komandos svarbą šiam postui pažymėjo ir šalies prezidentas. Galbūt jau galėtumėte atskleisti, kokius viceministrus norėtumėte matyti šalia savęs?

– Jau turėjau pokalbių su keliais kandidatais. Dalis jų jau yra davę sutikimą, kiti sprendimą priims artimiausiu metu. Per artimiausią mėnesį bus surinkta komanda. Kol kas sakyti konkrečių pavardžių nenorėčiau, nes tie žmonės dirba kitur ir jiems patiems reikėtų informuoti savo aplinką apie pokyčius.

– Po pirmų savo pareiškimų viešumoje kaip kandidatė į finansų ministrus sulaukėte kritikos, neva turite netinkamą požiūrį į tai, kokius darbus atlieka finansų ministras. Buvo pažymėta, kad kalbate apie socialinius aspektus, nelygybės mažinimą, nors turėtumėte daugiau kalbėti apie mokesčių politiką. Ar teisingai suprantu, kad, jūsų nuomone, mokesčiai per se nėra savitiksliai, todėl reikia plačiau žiūrėti į finansų ministro pareigas?

– Tikrai taip. Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių nelygybė yra aukšto lygio, taip galėjo nutikti dėl siekio didinti konkurencingumą. Tačiau formuojant finansų politiką reikia atsižvelgti ir į socialinę sritį, kur yra daug problemų. Manau, mokesčių politika yra labai glaudžiai susijusi su socialinių problemų sprendimu. Todėl formuojant mokesčių politiką reikia galvoti ne tik apie fiskalinius tikslus, kaip surinkti daugiau lėšų į šalies biudžetą, bet ir apie tai, kokį poveikį turės mokesčiai.

– Ar manote, kad iki šiol vykdyta Finansų ministerijos politika buvo nukreipta tik į fiskalinius tikslus?

– Manau, kiekvienas laikotarpis reikalauja kitokių sprendimų. Kartais biudžeto galų suvedimas yra toks sudėtingas, kad galvoti apie kitus tikslus nelieka laiko. Tačiau dabartinė situacija socialinėje srityje ir galimybė skolintis palankiomis sąlygomis suteikia galimybę priimti kitus sprendimus. Juo labiau kad skurdo ir nelygybės problemos buvo kaupiamos daugelį metų, todėl šiandien atėjo laikas tam skirti dėmesio.

– „Valstiečiai“ teigė, kad jums atiduoda bene geriausios ekonominės būklės valstybę pasaulyje. Kaip jūs į tai žiūrite ir kaip vertinate finansų ministro Viliaus Šapokos palikimą – 2021 metų biudžetą?

– Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos ekonominė situacija ne visai yra „valstiečių“ Vyriausybės darbo pasekmė. Tai lėmė ir mūsų ekonomikos struktūra, ir pasaulinės tendencijos, ir tai, kaip mums pavyko susidoroti su krize. Taip pat reikėtų atsižvelgti, kiek tam rezultatui pasiekti buvo išleista pinigų. Mūsų kaimynai galbūt išleido šiek tiek mažiau, galbūt jų rezultatas yra šiek tiek prastesnis, tačiau reikia žiūrėti ir bendrą kontekstą. Mūsų biudžeto deficitas yra vienas didesnių 2020 metais.

Kalbant apie biudžetą, reikėtų akcentuoti, kad bendro šalies finansų vaizdo mes ilgai nematėme. Daugelis kovai su COVID-19 skirtų priemonių buvo už biudžeto ribų. Jos buvo priimamos už skolintas lėšas, Vyriausybės nutarimais. Juo labiau kad ne visos priemonės, kurios buvo taikomos, buvo būtinos ar davė didžiausią efektą. Todėl dabartinė ekonominė situacija buvo nusipirkta labai brangiai.

– Sakote, kad ne visos priemonės davė didžiausią efektą. Kaip manote, ar 200 eurų darbo paieškos išmoka buvo būtina? Ar ketinate rasti pinigų šiai priemonei kitais metais?

– Jau nueinanti Vyriausybė, kuri svarstė, kokios pagalbos priemonės nukentėjusiesiems nuo COVID-19 galėtų būti taikomos, šios priemonės į planą nebeįtraukė. Šios priemonės poveikis yra kvestionuotinas, nes bedarbių skaičius išaugo. Žmonės registravosi, kad galėtų gauti išmoką, tačiau dėl to gyvenimo būdo nepakeitė ir darbo neieškojo.

– Kitų metų biudžete jau dabar numatomas 5 proc. deficitas, kuris, jūsų nuomone, tikrai didės iki 6,5 proc., gal net iki 7 proc., kadangi į biudžetą teks įtraukti išlaidų už beveik milijardą eurų. Biudžete nenumatyta lėšų įtraukiajam švietimui (28 mln. eurų), prezidento pasiūlytam pensijų indeksavimui (67 mln. eurų), išankstinių pensijų perskaičiavimui (10 mln. eurų), vakcinai (iki 100 mln. eurų), medicinos sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui, subsidijoms už prastovas ir kitoms pagalbos verslui priemonėms. Kaip suprantu, visą tai planuojate įtraukti į biudžetą. Karpysite išlaidas kitose srityse ar skolinsitės?

– Įsipareigojimams, kurie jau priimti, lėšų biudžete reikės ieškoti. Kalbant apie COVID-19 valdymo priemonėms reikalingą sumą, čia laukia bent 1 mlrd. eurų išlaidų. Lėšų tam taip pat reikės ieškoti, todėl akivaizdu, kad reikės skolintis. Buvusi Vyriausybė planavo skolintis Vyriausybės nutarimais, tačiau tai nėra nei skaidru, nei suderinta su Konstitucija. Todėl šias išlaidas įtrauksime į valstybės biudžetą.

Kiek konkrečiai lėšų reikės papildomai, pasakyti dar negalime, nes dar nėra apsispręsta, kokia apimti pagalbos nuo COVID-19 priemonės bus taikomos. Tokius skaičius pateiksime kitą savaitę.

– Nueinanti Vyriausybė dar šiais metais didžiausią sumą – 1,75 mlrd. eurų – pasiskolino išleisdama 30 metų obligacijos emisiją su 0,5 proc. metinių palūkanų norma. Ar jūs jau turite prioritetą, kaip skolintis ir už kokias palūkanas?

– Konkrečių svarstymų nebuvo, tačiau visos išlaidos buvo planuojamos ir buvusios Vyriausybės. Aš tikiu, kad yra parengti skolinimosi planai.

– Ar gerai suprantu, kad išlaidų karpyti 2021 metų biudžete neplanuojate?

– Planuojame peržiūrėti ekonomikos DNR planą. Esame surinkę informaciją apie kiekvieno projekto įgyvendinimo stadiją. Visi šie projektai atiduoti jų sričių ministrams įvertinti, ar visi jie yra būtini. Ar jie keičia šalies ekonomikos DNR, ar tai pinigai, skirti pravalgyti. Kada ministrai įvertins, manau, dalis tų projektų nebebus teikiami kartu su kitų metų biudžetu.

– Viešojoje erdvėje galima sulaukti jūsų ir I. Šimonytės palyginimų ir ne tik dėl pavardės. Buvusi finansų ministrė kritikuojama, kad 2009 metais šalies finansus gelbėjo ir pensininkų sąskaita. Štai po daugiau nei 10 metų į finansų ministro postą žengiate jūs, o kai kurie žmonės, kurie nėra susipažinę su iki šiol Seime teiktais jūsų pasiūlymais bei dabartinėmis skolinimosi galimybėmis, puola aiškinti, kaip ištikus sunkmečiui šalies finansus gelbėtumėte pensininkų sąskaita. Ką į tai atsakytumėte?

– Kad tuometė situacija buvo radikaliai kitokia. Taip pat neteisinga sakyti, kad tuo metu kas nors buvo daroma tik pensininkų sąskaita. Tuo metu kentėjo visos sritys.

Šiandien situacija yra kitokia. Jokio poreikio mažinti pensijas ar jų nedidinti nėra. Tai rodo ir mūsų frakcijos narių registruotas įstatymo projektas, kad pensijos būtų indeksuojamos ir kitais metais. Šiam įstatymui buvo pritarta, todėl yra įsipareigojimai, kad pensijos augtų sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Tik taip pensininkų skurdo lygis mažės.

– Jūsų minimam Pensijų indeksavimo įstatymo pakeitimui pritarė ne visi Seimo nariai. Tiksliau, tokių buvo vos du, jie balsuodami susilaikė. Vienas iš jų – profesorius Kęstutis Glaveckas, kuris teigė, kad idėja keisti Indeksavimo įstatymą gera, tačiau priminė, kad mokėti pensijas teks iš skolintų pinigų. Ką manote jūs, ar tikrai kitais metais 9 proc. reikėjo didinti pensijas, kada ekonomikos augimas neigiamas, o nedarbo lygis šalyje siekia 15,9 proc.?

– Reikia vertinti bendrą kontekstą. Darbo užmokesčio fondas augo, vadinasi, augo ir „Sodros“ pajamos. Todėl šiandien užtenka pajamų didesnėms pensijoms mokėti. Bandyti atitikti dirbtines taisykles, kurios galiojo anksčiau, nėra didelės prasmės. Reikia žiūrėti į ateities prognozes, o jos rodo, kad tokį sprendimą priimti galime.

Taip pat verta pažymėti, kad pagal pensijų santykį su vidutiniu atlyginimu tarptautiniame kontekste atrodome prastai. Tikrai turime kur pasistiebti, kad tas santykis būtų geresnis.

– O ar bus pasistiebta tiek, kad pensijoms būtų skirta ne 7,4 proc. BVP, kas yra prognozuojama kitiems metams, o bent Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 10 proc.?

– Ta kryptimi eiti reikia. Drastiškų sprendimų nereikia, tačiau matyti bendrą kryptį reikia. Juo labiau kad bendrosios pensijos dalies mokėjimo perkėlimas į šalies biudžetą rodo tendenciją, kad turėtume ieškoti papildomų mokestinių šaltinių.

– Ne kartą minėjote, kad kitiems metams mokesčių pakeitimų nenumatote. Tačiau Vyriausybės programoje jau dabar matome planuojamus NT ir aplinkosaugos mokesčius. Kada šie mokesčiai galėtų išvysti dienos šviesą?

– Konkrečių nutarimų dar nėra. Labai daug kas priklausys nuo to, kaip bus parengtas Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planas. Tada matysime aiškiai, kaip įsipareigojimai išdėlioti laike ir kokių mokestinių pajamų reikia jiems įgyvendinti.

– Pusiau skustą, pusiau luptą NT mokestį jau turime. Daug metų NT mokestis buvo taikomas turto vertei, viršijančiai 220 tūkst. eurų. Šiais metais kartelė, nors jūs tam ir nepritarėte, buvo nuleista iki 150 tūkst. eurų, tačiau viso to nauda šalies biudžetui – vos keli milijonai eurų. Ar turite viziją, kaip turėtų atrodyti NT mokesčio dizainas, koks tarifas ir kokio dydžio turtui turėtų būti taikomas?

– Tai diskusijų klausimas. Turime situaciją, kai didelius butus turi tie žmonės, kurie neturi daug pajamų. Todėl auksinės taisyklės dėl mokesčio dizaino kol kas pasakyti negalėčiau. Reikės diskutuoti ir priimti tokį sprendimą, kuris būtų neskausmingiausias, o apmokestinti būtų tie, kurie iš tikrųjų turi didelės vertės turto.

Nereikia pamiršti ir to, kad būtų galima tobulinti turto vertės nustatymo procesą. Registrų centro nustatoma NT vertė nevisiškai atitinka realią rinkos vertę. Galbūt užtektų tiesiog peržiūrėti NT vertės nustatymo kriterijus ir nieko daugiau nekeisti.

– Visuotiniam NT mokesčiui pritartumėte?

– Šiandien tokių planų nėra.

– Kitas siūlymas – įvesti aplinkosaugos mokesčius. Ar teisingai suprantu, kad jūs būtumėte linkusi atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir vietoj jo taikyti kitokį. Kokį?

– Automobilių registracijos mokestis yra keistas. Jis mažai ką turi bendro su tarša, kadangi mokestį reikia mokėti keičiantis automobilio savininkui.

Jei mokestis yra susijęs su tarša, jis turėtų būti nukreiptas į tai, kiek taršos išskiria transporto priemonė. Manau, galėtume kalbėti apie įstatymo keitimą į kitokį skaičiavimo mechanizmą. Ar dėl to reikės naikinti patį įstatymą, ar jį redaguoti, tai bus techninis dalykas. Manau, kitais metais tikrai svarstysime tokį mokestį.

– Ar planuojami aplinkosaugos mokesčiai bus susiję tik su automobilių tarša?

– Manau, kad mokestis bus susijęs su automobilių sukeliama tarša. Jei kalbėtume apie kitus taršos objektus, svarstysime, kaip mažinti lengvatas iškastiniam kurui.

– Nemažai diskusijų šią savaitę buvo dėl vaiko pinigų ir koks likimas jų laukia. Ministrė pirmininkė sako, kad nueita per toli, kad būtų galima jų atsisakyti, tačiau pažymi, jog vaiko pinigų likimas ateityje vis dar nėra aiškus. Koks jūsų požiūris į vaiko pinigus ir galimybę juos didinti ateityje?

– Šios priemonės įgyvendinimas yra labai imlus išlaidoms. Todėl vaiko pinigai buvo įvesti prieš tai panaikinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tai leido lėšas nukreipti į vaiko pinigus, o jų didinimas vėliau jau nebebuvo toks didelis. Dabartines išmokas didinti dar daugiau yra sudėtinga, nes vaiko pinigai ir taip užima didelę dalį biudžeto išlaidų.

Įsipareigojimą iki 70 ir 110 eurų didinti vaiko pinigus kitais metais mes vykdysime, o dėl tolesnio didinimo teks atsižvelgti į ekonominę situaciją ir į šios Vyriausybės prioritetus, kur mes matome didžiausias skurdo grupes.

– Viena iš naujovių Vyriausybės programoje – GPM taikymas atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Ar toks pokytis būtų daromas dėl teisingesnės mokesčių sistemos, ar galimo didesnio GPM surinkimo į biudžetą?

– Toks mokesčio taikymas galėtų prisidėti prie teisingesnės mokesčių sistemos. Taip pat ne tik atlieptų fiskalinę funkciją ir surinktų daugiau pinigų į biudžetą, bet atliktų ir socialinę – įgyvendinti socialinės politikos tikslus per mokesčių sistemos pokyčius.

Jeigu žmogus turi daugiau išlaikytinių, jam mokesčiai galėtų būti mažesni, o skurdas ir nelygybė šeimose mažėtų. Tai taip pat būtų teisingesnis mokestis, nes visos pajamos būtų sudedamos į vieną krūvą ir apmokestinamos vienu tarifu, kadangi dabar yra skirtingų veiklos formų, kur pajamos apmokestinamos skirtingai.

– Keliate tikslą PVM atotrūkį iki 2030 metų sumažinti nuo 25 iki 10 proc. Tai valstybės biudžetą kasmet leistų papildyti daugiau nei puse milijardo eurų. Ši Vyriausybė – ne pirmoji, kuri tą atotrūkį bando mažinti. Kodėl jums turėtų pavykti, ką darysite kitaip?

– Šiam tikslui esame numatę dvi kryptis – gerinti smulkiojo ir vidutinio verslo mokesčių administravimą. Kad mokesčius mokėti būtų patogu, o jų išvengti – sudėtinga. Prie to galėtų prisidėti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklos skaitmenizavimas. Jie turi labai daug duomenų, tačiau jie ne visada yra gerai išnaudojami ir susiejami tarpusavyje, kad ir klientui būtų patogūs, ir VMI galėtų aptikti sistemines problemas.

Esame numatę šešėlio mažinimo planą. Jo tikslas – pereiti ne prie smulkmenų ieškojimo, o prie tokių priemonių, kurios galėtų iš karto duoti didelį efektą. Yra išskirtos sritys, kur šešėlis yra didelis, mes jas žinome, todėl reikia pereiti prie konkrečių priemonių.

– Vadinasi, turgaus prekeiviams, automobiliais ir jų detalėmis prekiaujantiems asmenims, statybų sektoriui ateina įtemptas laikotarpis?

– Pasakyčiau, kad ateina skaidrėjimo metas. O nuo to jiems bus tik geriau, nes jų sumokėti mokesčiai duos pridėtinės vertės ir jiems patiems. Žmonės, kurie dirba be socialinių garantijų, nesuvokia, kad ateis senatvė, kada jie negalės pasinaudoti socialinio draudimo naudomis, nes veikė šešėlyje.

– Koks bus kriterijus po ketverių metų kadencijos, pagal kurį įvertinsite savo darbo rezultatą?

– Pagrindinis darbas – įgyvendinti mokesčių sistemos pokyčius ir pereiti prie teisingesnės mokesčių sistemos, kuri prisidėtų prie socialinės politikos funkcijų įgyvendinimo.

Taip pat norėčiau atlikti vidinius darbus, kurie susiję su valstybės valdymo efektyvumu. Kalbu ir apie biudžeto sistemos pertvarką, kada išlaidos turi būti susietos ne su einamosiomis programomis, o su valstybės tikslais.

– Esate ekonomikos mokslų daktarė, todėl tikiu, turite ir savo ekonominę pasaulėžiūrą. Kokia ji – esate Adamo Smitho nematomos rankos ar kairiosios ekonominės politikos šalininkė?

– Esu socialios rinkos šalininkė. Tai yra socioekonomikos modelis, kuris pakankamai sėkmingai veikia Vokietijoje. Manau, tai yra vidurio kelias, kuris šiandien Lietuvoje, atsižvelgiant į mūsų istorines patirtis, būtų sėkmingai įgyvendinamas.

Populiariausi