Verslas

2020.12.09 14:50

Įsivažiuojant antrajam karantinui aiškėja pirmojo klaidos: sprendimai buvo chaotiški, o antrajai bangai iki galo nepasiruošta

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.12.09 14:50

Per pirmąjį karantiną priimami sprendimai buvo labiau chaotiški, priemones planuoti buvo sunkiau, tačiau ir antrajam karantinui iki galo nebuvo pasiruošta, nors dokumentuose dar pavasarį buvo kalbama apie poreikį pasiruošti antrajai COVID-19 bangai, nurodo Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje nurodė, kad Valstybės kontrolė analizavo tris dokumentus: COVID-19 strategiją, Ekonomikos skatinimo planą ir Ateities ekonomikos DNR planą.

„Pastebima, kad kas buvo daroma pavasarį, kai ta pandemija buvo daug labiau netikėta ir daug labiau netikėtai mus užklupusi, tai tos priemonės, natūralu, buvo daug labiau chaotiškos, sunkiau planuojamos. Ką pastebi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, jos galbūt buvo ne taip tikslingai nukreiptos“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.

Ji priduria, kad visuose planuose vis dėlto buvo kalbama apie poreikį pasiruošti antrajai pandemijos bangai.

„Čia mes matome problemą, kuri atsiranda, kad pasirengimas, kalbant apie [situacijos] valdymą, (...), tai tikrai tos priemonės vėluoja pagal COVID-19 valdymo planą.

Atitinkamai, kas yra susiję su ekonomikos skatinimo planu, tai čia norėtųsi atkreipti dėmesį, kad mūsų vertinimo metu buvo panaudota apie 40 proc. viso to plano lėšų. Dabar tas panaudojimas yra šiek tiek didesnis“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.

Ji pabrėžė suprantanti Vyriausybės ir atsakingų institucijų poziciją, kuri lėmė, kad planas buvo sudarytas maksimaliam galimam skolinimosi rezervui.

„Tai reiškia, kad ir nebuvo tikslo išnaudoti viską, nes buvo pasiliktas rezervas reaguoti pagal situaciją. Bet dabar jau matome tą problemą, kad situacija prastėja, tačiau panaudojimas rudenį neintensyvėja. Taigi pasirengimas rudeniui daug sudėtingesnis“, – atkreipė dėmesį Ž. Simonaitytė.

Kalbėdama apie trečiąjį dokumentą – Ateities ekonomikos DNR planą, valstybės kontrolieriaus pavaduotoja taip pat akcentavo, kad lėšos nėra panaudojamos visiškai tikslingai – dalis jų skiriama jau anksčiau suplanuotiems projektams.

„Būkime sąžiningi, visa to plano vertė yra (...) 5,8 mlrd. eurų, jeigu būtume tikslūs. Tai 60 proc., daugiau kaip 60 proc., du trečdaliai to plano yra tiesiog tie projektai, kurie ir taip buvo suplanuoti ir kuriuos vienaip ar kitaip institucijos būtų įgyvendinusios. Tai nėra kažkokia ateities ekonomika, o, jeigu ir yra, tai buvo vis tiek suplanuota ir mes vis tiek tai būtume darę. Tai realiai naujų projektų yra trisdešimt keli procentai“, – tvirtino Ž. Simonaitytė.

Ji pridūrė, kad apibendrintos informacijos apie tai, kokia yra plano įgyvendinimo būsena kiekvienoje ministerijoje, Finansų ministerija neteikia, todėl, norint gauti šią informaciją, ją tenka rinkti iš atskirų ministerijų.

„Tikrai kiekvieną kartą bandant rinkti tą informaciją įvairių kyla klausimų dėl projektų. Mums kyla klausimų dėl mokyklos, vieno ar kito pastato renovacijos, ar tai tikrai ateities ekonomika. Kažkam kitam dėl jodo tablečių COVID-19 gydyti...“ – komentavo Ž. Simonaitytė.

Anot jos, dėl itin greitai kintančios situacijos pasirinkta konkrečių rekomendacijų neteikti, tačiau Valstybės kontrolės tarnyba pabrėžia, kad yra sričių, pavyzdžiui, pasiruošimas vakcinavimui, į kurias dėmesį kreipti reikėtų jau dabar.

„Tai, ką parašai šiandien, rytoj jau gali būti nebeaktualu. Bet turbūt pagrindinis akcentas, į ką norėtųsi kreipti dėmesį ir į ką, tikimės, tas dėmesys bus atkreiptas, tai būtent į pasirengimą bent jau standartinių priemonių.

Kitas didelis iššūkis, kurį turbūt turėsime, tai vakcinavimas. Kyla klausimas, kiek mes, kaip valstybė, esame pasirengę tiek vakcinavimo protokolus, tiek apsisprendimą, nuo ko bus pradėta vakcinuoti, koks bus logiškas kelias, kaip visuomenė bus informuojama. Tų klausimų tikrai nemažai“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Jos teigimu, nors visko prognozuoti ir nėra galimybės, vis dėlto derėtų biudžete jau dabar numatyti lėšų vakcinoms įsigyti.

Komisijos posėdyje dalyvavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba bei „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmasis karantinas buvo gerokai labiau chaotiškas, tačiau klausimų kelia ir kai kurie viešieji pirkimai, priemonių įgyvendinimas.